Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-679-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
1A-679-397/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-05231-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
I. B.
Advokatai
Antanas Jarašius, Antanas Jara
Baudžiamoji byla Nr. 1A-679-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-05231-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.2.1.4.1.2.3.; 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui,nuteistojo I. B. gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteistas 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 22 d. apie 03.00 val., turėdamas tikslą pagrobti automobilį, pro neužrakintas dureles įsibrovė į I. M. priklausantį 1000,00 Eur vertės automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), ir norėdamas automobilį užvesti, įkišo peilio ašmenis į užvedimo spynelę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes peilio ašmenys užvedimo spynelėje užlūžo, po ko, iš automobilio salono ir bagažinės pagrobė I. M. priklausantį 120,00 eurų bendros vertės turtą: 20,00 eurų vertės automagnetolą „Audi Beta“, 50,00 eurų vertės automobilio atsarginį lengvo lydinio ratlankį su padanga, 15,00 eurų vertės automobilio užkūrimo laidus, 15,00 eurų vertės trosą, 10,00 eurų bendros vertės dvi knygas, 5,00 eurų bendros vertės penkias audio kasetes, 3,00 eurų vertės 500 ml tekstilės valiklio, 2,00 eurų vertės veržliaraktį ir šiais veiksmais paarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo I. B. gynėjas advokatas Antanas Jarašius prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti, vietoje laisvės atėmimo bausmės skiriant nuteistajam baudą arba areštą tam pačiam laikui.

2.1. Skunde nurodoma, jog teismas nenurodė pačios griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies skyrimo motyvų. Teismo paskirta bausmė, apelianto teigimu, atsižvelgiant į nuteistojo poreikį gydytis nuo priklausomybių, nepasieks bausmės tikslų, o valstybė patirs neproporcingų išlaidų, nes, kol nuteistasis bus pristatytas į pataisos namus, praktiškai bausmės laikas bus pasibaigęs. Be to, I. B. suėmus, bus nutrauktas jo gydymo kursas. Nuo 2018 m. gegužės 9 d. nuteistasis dalyvauja palaikomojo gydymo Metadonu programoje, pagal kurią metadonas išduodamas darbo dienomis palaikomojo gydymo kabinete išgeriant kasdien, o savaitgaliais ir švenčių dienomis išduodamas į namus. Faktą, kad nuteistajam reikalingas gydymas, įrodo padaryto nusikaltimo aplinkybės – automobilį bandė užvesti peilio geležte, pagrobė praktiškai beverčius daiktus, sunkius daiktus atvirai nešėsi per miestą, kas rodo, jog jo orientacija buvo sutrikusi ir jis nevisiškai suvokė savo veiksmų esmę. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė įtakos gydymo nutraukimą ir tikėtina, kad atlikęs bausmę I. B. grįš į ankstesnį, nusikalstamą gyvenimo būdą. Paskirtoji bausmė yra atvirkščiai proporcinga nuteistojo dedamoms pastangoms gydytis ir grįžti į doros kelią, todėl nuosprendis keistinas, skiriant baudą, kurią nuteistasis turėtų galimybę iš karto sumokėti, arba areštą, kad nuteistasis gautų vaistų ir nenutrūktų gydymas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Nuosprendis skundžiamas dėl neteisingos, aiškiai per griežtos, bausmės, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmė I. B. skirta teisingai ir jos dydį keisti nėra pagrindo.

6. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad visada bausmė skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie reikalavimai, tiek parenkant bausmės rūšį, tiek ir nustatant jos dydį, nebuvo pažeisti. Teismas skirdamas bausmę tinkamai įvertino tiek asmens, tiek ir jo padarytos veikos pavojingumą, todėl ją švelninti skundo motyvais nėra pagrindo.

7.1. Skiriant bausmę ir vertinant veikos pavojingumą, atsižvelgta ir įvertinta padarytos veikos pobūdis, kaltės forma, stadija. Pažymėtina, jog padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuriuo kėsintasi į svetimą nuosavybę, ir kuris, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, svarbu ir tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta – nutrūko kėsinimosi stadijoje, o padaryta turtinė žala nedidelė, todėl veikos pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Be to, įvertinta ir tai, jog nuteistojo atsakomybę lengvina net dvi aplinkybės – asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, be to, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, t. y. būdamas recidyvistu.

7.2. Skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad I. B. teisiamas jau ne pirmą kartą, anksčiau teistas tris kartus ir visais atvejais už nusikaltimus nuosavybei. Nusikalstama veika, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat kėsintasi į nuosavybę. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesnis teistumas nebuvo išnykęs. Visa tai rodo, jog nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o I. B. yra linkęs nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus, tame tarpe ir nusikaltimus. Be to, I. B. baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, registruotas priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl opiatų vartojimo. Neturint pastovių pajamų, nuteistasis akivaizdžiai neturėtų galimybės sumokėti paskirtą baudą, kuri sankcijoje numatyta kaip švelniausia bausmės rūšis. Baudos paskyrimas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, dėl to skirti baudą I. B. netikslinga. Be to, visuma aukščiau aptartų aplinkybių: ankstesnių teistumų skaičius, naujo analogiško nusikaltimo padarymas neišnykus ankstesniam teistumui, analogiškų nusikalstamų veikų kartojimas, negebėjimas užsitikrinti legalių pajamų šaltinių leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų. Šių problemų nuteistasis nesprendžia – nors ir gydosi nuo priklausomybių, tačiau nedirba ir nesistengia užsitikrinti lėšų pragyvenimui teisėtais būdais. Visa tai duoda pagrindą išvadai, kad ir kitų sankcijoje numatytų švelnesnių nei laisvės atėmimas, bausmių paskyrimas nebūtų pakankamas pasiekti bausmės tikslus – tiek individualią, tiek ir bendrąją prevenciją, apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl konstatuojama, jog laisvės atėmimo bausmės rūšis nuteistajam paskirta teisėtai ir pagrįstai.

7.3. Pažymėtina ir tai, jog teismas skyrė minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta dar 1/3 ir paskyrė galutinę bausmę 2 mėnesius laisvės atėmimo, todėl darytina išvada, jog tiek veikos pavojingumas, kuris apibūdinamas ir skunde nurodytomis konkrečiomis veikos padarymo aplinkybėmis, tiek ir nusikalstamos veikos stadija, tiek ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra įvertintos tinkamai, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę skundo motyvais nėra pagrindo.

7.4. Nors skunde teigiama, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas sukliudys gydymo Metadonu programai, tačiau šis skundo argumentas nesuteikia pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, jog neteisėtą nusikalstamą veiką padariusio asmens savanoriškai pasirinktam priklausomybės gydymo būdui negali būti suteikiamas prioritetas prieš viešą interesą užtikrinti teisingumą, kuris apima taip pat ir teisingos bausmės skyrimą bei jos vykdymą. Be to, pažymėtina, jog tiek Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio nuostatos, tiek ir Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio nuostatos laisvės atėmimo vietose, kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse esantiems narkologiniams ligoniams užtikrina teisę į tokios pat kokybės ir lygio gydymą kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

7.5. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog I. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka veikos ir asmens pavojingumą ir yra būtina pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, todėl ją keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo I. B. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas