Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, mažamečių nukentėjusių K. G. ir D. G. atstovėms Emilijai Markucevičienei, Jelenai Koltakovai, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G., gim. 1950 liepos 31 d. Akmenės raj., a.k (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė neteista, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti K. g. (...), kaltinama pagal BK 129 str. 1d.

Išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių parodymų ir nuomonių, kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

G. G., 2007 m. liepos 21 d. apie 19.20 – 19.25 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su A. G. metu, jų bute, esančiame K... g. (...), Jonavoje, tyčia sudavusi A. G. vieną smūgį peiliu į kairiąją krūtinės pusę ir padariusi durtinį-pjautinį-kiauryminį sužalojimą, pasireiškusį kairio plaučio apatinės skilties ir kairio širdies skilvelio priekinės sienos perpjovimais, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ir kairės krūtinplėvės ertmes, tyčia nužudė A. G., nes šis nuo nukraujavimo ir šoko įvykio vietoje mirė.

Kaltinamoji G. G. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad 2007 m. liepos 21 d. jai bute su A. G. geriant alų, jie dėl kažko susipyko. Jis jai priekaištavo, kelis kartus sudavė į galvą bei kartą į ranką. Nuo smūgių ji nukrito ir barėsi ant jo. A. G., pasakęs, kad ji mažai gavo ir gaus daugiau, ėjo pas ją. Ji pakilo nuo žemės, paėmė nuo spintelės peilį ir dūrė juo A. G.. Šis, nieko nesakydamas, paėjo ir nukrito. Išsigandusi, ji, numetė peilį ir išėjo. Po kurio tai laiko grįžo ir pakėlusi nuo žemės peilį, vonioje jį nuplovė.

BKP 276 str. 4 d. tvarka pagarsinti liudytojos I. G. parodymai rodo, kad 2007 m. liepos 21 d. po pietų ji išėjo iš namų. Jai išeinant, kaltinamoji gėrė alų, o A. G. remontavo jos sūnaus dviratį. Jai būnant kieme, atbėgo sūnus Karolis ir pasakė, kad kaltinamoji užmušė A. G.. Atbėgusi, rado tėvą gulintį koridoriuje ant grindų, o kaltinamosios namuose nebuvo. Iškvietus medikus, šie konstatavo tėvo mirtį.

Liudytoja R. A. parodė, kad, apie tėvo mirtį sužinojo iš sesers I. G.. Jos tėvai, būdami blaivūs, sutardavo gerai, bet jie dažnai gėrė, o būdami girti ir dažnai mušėsi. Konfliktus dažniausiai išprovokuodavo josios motina kaltinamoji G. G., todėl ji ir vengdavo pas tėvus važiuoti.

2007 m. liepos 21 d. alkotesterio parodymais kaltinamajai G. G. konstatuotas 3,22 promilių girtumas, o 2007 m. liepos 23 d. specialisto išvados aktu Nr. M 1152/07 (02) konstatuotas – 3,39 procentų etilo alkoholio radimas A. G. kraujuje.

2007 m. liepos 23 d. specialisto išvados aktu Nr. G-3315/07 (02) konstatuota, kad G. G. kūne rastos poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, dešiniame žaste, kairiame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, kairiame klube galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais 8 ir daugiau trauminiais poveikiais, o dešiniame rieše konstatuota kraujosruva galėjo gautis ir G. G. ginantis nuo smūgio.

2007 m. liepos 23 d. specialisto išvados aktu konstatuota, kad A. G. plokščiu, vienašmenių savybių turinčiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu vienu smūgiu, kurio metu įrankis smigo į kūną ašmenimis, atkreiptomis žemyn, buvo sužalota kairio plaučio apatinė skiltis ir kairio širdies skilvelio priekinė siena, ko pasėkoje dėl nukraujavimo į širdiplėvės ir krūtinplėvės ertmes bei šoko, A. G. po sužalojimo kelių-keliolikos minučių bėgyje, mirė.

2007 m. spalio 1 d. specialisto išvados aktu Nr. S-S 88/07 (02) konstatuota, kad A. G. kraujas yra O(I) grupės, o G. G. A(II) grupės ir ant G. G. šaltinėlių rastas kraujas yra O(I) grupės ir jis gali priklausyti A. G..

Faktiniai duomenys byloje rodo, kad 2007 m. gegužės 21 d. į Jonavos rajono vaikų globos namus atvežti mažamečiai K. G., gim. 2000 m. gegužės 21 d. ir D. G., gim. 2002 m. rugsėjo 15 d. gyvena juose.

Kaltinamosios G. G. parodymai, kad A. G. ji sužalojo gindamasi, prieštarauja faktiniais bylos duomenims ir vertinami kritiškai.

Prieš tai aprašyti faktiniai duomenys rodo, kad įvykio dieną kaltinamoji G. G. ir A. G. buvo neblaivūs (kaltinamajai G. G. kvalifikuotas 3,22 promilių girtumas, o A. G. – 3,39 promilių girtumas), konfliktavo ir barėsi. Pasak liudytojos R. A., būdami neblaivūs, kaltinamoji G. G. ir mirusysis A. G. visada konfliktavo ir mušėsi, nes, būdama neblaivi, kaltinamoji visada tapdavo priekabi ir pati išprovokuodavo konfliktus bei muštynes su mirusiuoju. Kaltinamosios G. G. teigimu, įvykio dieną tarp jos ir mirusiojo A. G. kilo konflikto, kurio metu josios vyras A. G. ją mušė ir ji nukrito ant grindų, o A. G. ją palikęs, nuėjo. Kad prieš G. G. tikrai buvo vartotas fizinis smurtas patvirtina ir specialisto išvada Nr. G-3315/07(02), konstatavusi aštuonių ar daugiau smūgių pasekoje jai padarytus sužalojimus. Įvertinus liudytojos R. A. parodymus apie tai, kad, būdama neblaivi, kaltinamoji pati kibdavo prie A. G., provokuodavo konfliktus ir muštynes su juo bei kaltinamosios G. G. parodymus apie tai, kad, dūrio peiliu metu atėjęs į virtuvę A. G. fizinio smurto prieš ją nenaudojo, akivaizdu, kad gintis nuo smurto kaltinamajai nereikėjo, tad, teigdama teisme, jog ji gynėsi, kaltinamoji sako netiesą. Neginčytina, jog, durdama A. G. peiliu, į gyvybei svarbią vietą – krūtinės kairę pusę, kaltinamoji G. G. ne tik gerai suprato, savo veika besikėsinanti į A. G. gyvybę, bet ir numatė, kad tokiu savo veiksmu, ji gali jam gyvybę atimti. Tarp kaltinamosios A. G. veiksmų (tyčinio smūgio į krūtinės ląstos kairią pusę) ir pasekmių (A. G. mirė krūtinės kairės pusės sužalojimui komplikavusis vidiniu nukraujavimu į širdiplėvę bei krūtinplėvės ertmes ir šoku), yra tiesioginis priežastinis ryšys. Peiliu kaltinamoji G. G. dūrė tyčia, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad, durdama peiliu į krūtinę, ji siekė A. G. nužudyti, byloje nėra. Pati kaltinamoji A. G. tai neigia. A. G., kaip rodo bylos duomenys, nei duriant, nei įdūrus jam, nesipriešino ir prieš kaltinamąją smurto nenaudojo, tad, norėdama A. G. nužudyti, kaltinamoji turėjo realią galimybę nesipriešinantį G. G. badyti tol, kol šis mirs, tačiau kaltinamoji, peiliu sudavusi vieną smūgį, jo daugiau nebadė ir, palikusi jį gulėti ant grindų, išėjo. Tokie kaltinamosios veiksmai rodo, kad, suvokdama, jog, durdama peiliu į krūtinės ląstos kairę pusę gali V. G. nužudyti, ji, nors tikslo nužudyti jį neturėjo ir to nesiekė, bet ir josios padaryto veiksmo rezultatas jai taip pat buvo nesvarbus. Vadinasi, ji, nors ir nenorėjo A. G. mirties, bet jai kilti leido sąmoningai, todėl kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d., kaip tyčinis A. G. nužudymas, padarytas netiesioginės tyčios forma.

Bylos duomenys rodo, kad alkoholio vartojimas kaltinamąją daro agresyvia. Akivaizdu, jog ir šiuos kaltinamosios nusikalstamus veiksmus taip pat nulėmė girtumas, tad apsvaigimas nuo alkoholio laikytinas josios atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamoji, nors ir sako, jog gynėsi, iš esmės savo kaltės neginčija ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams greitai išaiškinti šią nusikalstamą veiką, tad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką, pripažintini josios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į kaltės formą ir rūšį; į kaltinamosios asmenybę; į tai, kad jos atsakomybę sunkina girtumas, o lengvina – nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis bei padėjimas išaiškinti nusikaltimą; į tai, kad teisiama ji pirmą kartą; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamosios amžių, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę.

Kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą, bet teisiama ji pirmą kartą. Nuosprendžiu konstatuota viena jos atsakomybę sunkinanti ir dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tad jai skirtina mažesnė, nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė, tačiau, įvertinus tai, kad nuteisiama ji už labai sunkų nusikaltimą ir yra girtaujanti, ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė keistina į suėmimą, areštuojant ją teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Nužudytasis A. G. 2005 m. sausio 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo paskirtas mažamečių nukentėjusių K. ir D. G. globėju. Jį nužudžius, abu mažamečiai nukentėjusieji neteko jiems labai artimo žmogaus ir patyrė didelė psichologinę traumą, kurios pasekmes jie jaučia iki šiol, tad neginčytina, jog kiekvienas iš jų dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamosios A. G. veiksmų, patyrė ne tik didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bet ir įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Duomenys byloje rodo, kad, 2007 m. rugpjūčio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, mažamečių Karolio ir D. G. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi buvo paskirti Jonavos rajono vaikų globos namai, kurie, gindami mažamečių nukentėjusių teises, 2007 m. gruodžio 27 d. pareiškė byloje 200.000 lt civilinį ieškinį abiem mažamečiams padarytos neturtinės žalos atlyginimui (t.1, b.l. 76,77,79,85-86, 89-91). Baudžiamajai bylai pasiekus teismą, buvo gauti 2008 m. sausio 28 d. Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai Nr. TP-(.....) ir TP-(....), kuriais Jonavos rajono vaikų globos namų atstovaujamiems mažamečiams K. ir D. G. dėl A. G. nužudymo šioje byloje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui paskirtos antrinės teisinės pagalbos teikimui paskirta advokatė Jelena Koltakova ir Jonavos rajono vaikų globos namų atstovė, prašo byloje pripažinti mažamečius nukentėjusius atstovaujantiems Jonavos rajono vaikų globos namams teisę į civilinį ieškinį, o ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka, nes, ieškinių pagrindimui dar nėra surinkę visų faktinių duomenų. Prašymas pagrįstas, nes, neatidėjus bylos nagrinėjimo, galimybės tiksliai apskaičiuoti, nustatyti bei įvertinti prašomos atlyginti neturtinės bei galimos turtinės žalų dydžius, nėra, todėl prašymas tenkinamas.

Daiktinius įrodymus – A. G. ir G. G. drabužius bei apavą atsiimti atsisakyta. Minėti daiktai murzini, sutepti ir prekinės vertės neturi, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai – daktiloskopinės kortelės, pašluostės, skudurai, krapštukai su raudonos spalvos dėmėmis, kraujo pavyzdžiai, nagų nuokarpos bei peilis yra beverčiai ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

G. G.pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1d. ir nubausti ją laisvės atėmimu aštuoneriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą ir areštuoti teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti jai laiką, išbūtą suėmime nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2007 m. liepos 23 d.

Mažamečių nukentėjusių atstovams – Jonavos rajono vaikų globos namams ir advokatei Jelenai Koltakovai pripažinti teisę į civilinį ieškinį, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktinius įrodymus – A. G. ir G. G. drabužius bei apavą, daktiloskopines korteles, pašluostes, skudurus, krapštukus su raudonos spalvos dėmėmis, kraujo pavyzdžius, nagų nuokarpas, peilį nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.