Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Osvaldas Briedis Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00186-2011-3

2011 m. gruodžio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir nuteistas šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šešis (6) mėnesius dalyvauti Pataisos inspekcijos vykdomoje „Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirta subendrinta pagal BK 63 str. 4 d. bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis, keičiant ją į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., paskirtos vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą ir elgesio apribojimo laikotarpiu dalyvauti Pataisos inspekcijoje vykdomoje „Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-07-18 iki 2011-07-19 (viena diena).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2011-05-07, apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), paėmęs mažamečiam V. I., gim. (duomenys neskelbtini), viena ranka už apykaklės, o kita ranka už megztinio ties juosmeniu, numetė jį nuo batuto ant žemės, dėl to V. I. krisdamas susižalojo kairės rankos žastikaulį. Taip V. L. mažamečiam nukentėjusiajam sutrikdė sveikatą nesunkiai, nes dėl kairio žastikaulio lūžimo apatiniame trečdalyje jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko.

Apeliaciniame skunde Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. S. tvirtina, kad teismas, perkvalifikuodamas V. L. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. į 139 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Prokuroras nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnyje numatytas žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali būti sutrikdyta kito asmens sveikata. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir dažnai būna neapibrėžta, nekonkretizuota. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išvadą, jog V. L. V. I. sužalojo dėl neatsargumo, pagrindė teiginiu: „nors V. L. veiksmas – nuketėjusiojo išmetimas iš batuto yra tyčinis, tačiau kaltinamojo nenumatymas, kad dėl to gali atsirasti padariniai, bet galėjimas tai numatyti apibūdina jo intelektualųjį nusikalstamo nerūpestingumo elementą“. Prokuroro nuomone, iš nuosprendyje išdėstytų teismo argumentų galima spręsti, jog teismas mano, kad V. L. veiksmai veikos atžvilgiu buvo tyčiniai, o padarinių atžvilgiu – neatsargūs. Tai reiškia, jog nuteistasis V. L. veikė mišria kaltės forma, kuri žinoma baudžiamosios teisės teorijoje, bet baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinta, nes BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą gali padaryti tik tyčia arba neatsargiai. Pagal baudžiamąjį įstatymą toje pačioje kaltininko veikoje negali būti skirtingų kaltės formų ar rūšių arba įstatyme nenumatytos kaltės formos ar rūšies. Taigi, tiriant kiekvieną nusikalstamą veiką, turi būti konstatuojama konkreti kaltės forma – tyčia ar neatsargumas viso nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, o ne atskirų jo elementų atžvilgiu. Prokuroras pažymi ir tai, kad BK 15 ir 16 straipsnių nuostatos reikalauja nustatyti ne tik kaltės formą, bet ir konkrečią rūšį. Tyčinis ir neatsargus nesunkus sveikatos sutrikdymas baudžiamajame įstatyme (BK 138 ir 139 straipsniai) apibūdinti materialiosiomis sudėtimis, nes būtinas jų požymis yra ir nusikalstami padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi iš BK 15, 16 straipsnių nuostatų prokuroras daro išvadą, kad tyčinė ar neatsargi kaltė nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todėl teismas pagal BK 15 ir 16 straipsnių reikalavimus privalėjo išsiaiškinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais nukentėjusiajam ir tų veiksmų padariniais, t. y. išsiaiškinti, kaip kaltininko sąmonėje atsispindėjo (buvo suvokti) visi BK 138 ir 139 straipsnių įtvirtintų sudėčių požymiai ir kokios buvo kaltininko valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių. Remiantis tik tokios informacijos visuma, įmanoma konstatuoti, kokį nusikaltimą – tyčinį ar neatsargų – padarė nuteistasis V. L.. Pagal baudžiamąjį įstatymą išvada apie kaltininko kaltės turinį (o iš jo ir apie kaltės formą, rūšį) turi būti grindžiama visų sudėties požymių suvokimu bei įvertinimu. Taigi apie kaltės turinį turi būti sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir t. t., taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize (LAT nutartis baudž. byloje Nr.2K–558/2005).

Apeliaciniame skunde rašoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatytos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia (LAT nutartis baudž. byloje Nr. 2K–854/2007).

Prokuroras nurodo, kad iš surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad V. L. prieš pat sužalodamas V. I. ant pastarojo supyko, nes šis jo neklausė, todėl, paėmęs viena ranka už apykaklės, o kita ranka už megztinio ties juosmeniu, tyčia išmetė jį iš batuto galva priekiu per įlipimui skirtą angą. Atsižvelgiant į batuto aukštį (90 cm nuo žemės), nukentėjusiojo amžių ((duomenys neskelbtini)), nuteistojo amžių ((duomenys neskelbtini)), jo veiksmų pobūdį, padarinius (krentant V. l. lūžo kairės rankos žastikaulis, dėl to padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), negalima sutikti su teismo išvada, jog V. L. veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Atsižvelgtina ir į tai, jog V. L. poelgis – tyčinis vaiko išmetimas iš batuto, nebuvo vienkartinis, daugiau atsitiktinio pobūdžio smurtinis veiksmas, nes iš ankstesnių teistumų matyti, jog per labai trumpą laiką V. L. buvo nuteistas už panašaus pobūdžio veikas – tyčinį smurtavimą prieš kitus mažamečius (duomenys neskelbtini). Prokuroro įsitikinimu, V. L., tyčia išmesdamas mažametį iš beveik 1 metro aukštyje esančio batuto galva priekiu ant žemės, suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl turi atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius V. L. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto požymius, o ne BK 139 straipsnio 1 dalies požymius, kaip nurodyta nuosprendyje. Teismas netinkamai pritaikydamas BK bendrosios dalies nuostatas apie kaltę, jos formas ir rūšis, įtvirtintas BK 14, 15 ir 16 straipsniuose, perkvalifikuodamas V. L. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, todėl nuosprendis keistinas.

Prokuroras M. S. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-10-05 nuosprendį pakeisti, pripažinti V. L. kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. ir nubausti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., prie šios bausmės pridėti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį, laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 14 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu, padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Baudžiamojoje teisėje nusikaltimų padarinių atsiradimo priežastis ir sąlyga suprantami kaip baudžiamajame įstatyme uždrausti nusikaltimo subjekto veikimas ar neveikimas. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. L., paėmęs mažametį V. I., gim. (duomenys neskelbtini), viena ranka už apykaklės, o kita ranka už megztinio ties juosmeniu, numetė jį nuo batuto ant žemės. Krisdamas ant žemės, V. I. susižalojo kairės rankos žastikaulį. Ši V. L. veika priskiriama prie pavojingų ir uždraustų baudžiamajame įstatyme veikų. Tarp V. L. veiksmų – mažamečio V. I. metimo ant žemės iš aukščio, kuris buvo nemažesnis kaip 90 cm, ir V. I. rankos sužalojimo priežastinis ryšis nustatytas. Šis faktas konstatuotas ir apylinkės teismo nuosprendyje: „V. L. veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, tarp jo veikos ir padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys ir šie padariniai buvo jo veikos rezultatas.“ Ši apylinkės teismo išvada prieštarauja išvadai nuosprendyje, kad V. I. nesunkus sveikatos sutrikdymas yra neatsargaus ir nerūpestingo V. L. elgesio padarinys, kurio jis nenumatė, nors pagal veikos pobūdį galėjo ir turėjo numatyti.

Apylinkės teismo išvada dėl V. L. kaltės formos yra neteisinga. Neteisingas kaltės formos nustatymas turėjo reikšmės ir neteisingam nuteistojo nusikalstamos veikos perkvalifikavimui. Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia. Nėra pagrindo netikėti, kad V. L., mesdamas mažametį iš aukščio ant žemės, tokių pasekmių, kokios atsirado, nenorėjo, bet V. L. V. I. nuo batuto pašalinti pasirinko ne tik mažamečiui, bet ir bet kuriam kitam žmogui pavojingą būdą, toks būdas patvirtina tai, kad V. L., pavojingai veikdamas, negalvojo apie tai, kas gali ištikti V. I. po to, kai šis po metimo iš aukščio nukris ant žemės, tam buvo abejingas.

Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad V. L. V. I. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą netiesiogine tyčia, ir toks teiginys pagrįstas nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kadangi V. L., tyčia iš aukščio mesdamas mažametį ant žemės, suprato savo veiksmo pavojingumą, tuo kolegija įsitikino ir atlikusi įrodymų tyrimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Pagal atsiradusius padarinius V. L. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto požymius.

Perkvalifikuodamas V. L. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pritaikęs netinkamą įstatymą, apylinkės teismas paskyrė ir neteisingą bausmę, nes V. L. turėjo būti paskirta bausmė, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl, remiantis BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais ir 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ta Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalis keistina.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio taikymo pagrindai neginčijami, todėl V. L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos taikytinos ir pakeistu nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 straipsnio 1, 2 punktais, kolegija

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-10-05 nuosprendį pakeisti.

V. L. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir paskirti vienerių (1) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos bausmės pridėti dalį Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti subendrintą dvejų (2) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., prie subendrintos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės dalį, laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą šešiems (6) mėnesiams: įpareigoti nuteistąjį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą ir elgesio apribojimo laikotarpiu dalyvauti Pataisos inspekcijoje vykdomoje „Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-07-18 iki 2011-07-19.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.