- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-1005-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB „Jonavos paslaugos“
- Atsakovas
- Kauno apskrities VMI
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Nijolios Indreikienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2490-658/2009 pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei Kauno apskrities VMI, tretiesiems asmenims antstoliui Jurijui Kolyško, E. B., UAB „Jonavos vandenys“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ dėl skolos už buto komunalines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 3) prašė priteisti iš atsakovės 10 561,10 Lt skolą, 317,00 Lt žyminį mokestį ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė nuo ieškinio dalies, t.y. nuo 784,88 Lt, reikalavimo.
Ieškovė nurodė, kad 2007-10-19 atsakovė paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė V. K., mirusiam 2000-04-19. Atsakovė, būdama buto savininke, privalėjo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti komunalinius mokesčius už butą, rinkliavas ir kitas įmokas, tačiau šios prievolės nevykdė. Per laikotarpį nuo 2000-02-01 iki 2008-03-09 skolos už šio buto eksploatavimą sudaro 10 561,10 Lt. Apie tai, kad palikėjas V. K. yra miręs, ieškovė sužinojo 2004 metų gegužės mėnesį ir iš karto informavo atsakovę. Tačiau pastaroji nepateikė ieškovei palikėjo turto apyrašo ir neįtraukė ieškovės kreditorinių reikalavimų, todėl bendrovė negalėjo siūlyti ir papildyti turto apyrašo ir skųsti jį nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu (b. l. 106-109) priėmė ieškovės atsisakymą nuo 784,88 Lt reikalavimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Likusią ieškinio dalį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybei 21 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad 2007-10-19 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas GP-5218, kurio pagrindu butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo Lietuvos Respublika (b. l. 81). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šį butą per laikotarpį nuo 2007-10-19 iki 2008-03-19 turto patikėjimo teise valdė Kauno apskrities VMI (b. l. 82). Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, kad V. K. palikimą po jo mirties priėmė Lietuvos Respublika, o ne Kauno apskrities VMI, todėl ieškovė atsakove byloje privalėjo nurodyti Lietuvos Respubliką, o ne Kauno apskrities VMI, kuri tik galėtų atstovauti Lietuvos Respubliką teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nesutiko pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, teismas sprendė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį. Teismas taip pat nustatė, kad praėjus 15 dienų po V. K. mirties, SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu E. B. dėl V. K. buto nuomos. Remdamasis antstolio J.Kolyško paaiškinimais ir aktu teismas padarė išvadą, kad buto nuomos sutartis su E. B. buvo neteisėta ir prieštaravo 1964 m. CK 321 straipsnio 2 daliai, nes SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ negalėjo išnuomoti buto kitiems asmenims, nebūdamas to buto savininku. Teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais (b. l. 73-78), patvirtinančiais faktą, kad SP „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ 2002 m. buvo reorganizuotas skaidymo būdu, išdalijant šią bendrovę į UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Jonavos vandenys“ ir AB „Jonavos šilumos tinklai“. Teismas nurodė, kad ieškovei bei tretiesiems asmenims perėmus reorganizuotos įmonės teises ir pareigas, nei viena jų nenutraukė aiškiai neteisėtos nuomos sutarties. Teismo nuomone, ieškovė turėtų aiškintis su trečiaisiais asmenimis, kuris ir kokia dalimi yra atsakingas už nuostolius, kuriuos patyrė ieškovė, leidus E. B. apsigyventi ginčo bute neteisėtos nuomos sutarties pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio pateikimas atsakovei dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai ir laikomas piktnaudžiavimu procesu. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui skolos dydį pagrindžiančių įrodymų - apskaitos dokumentų bei PVM sąskaitos - faktūros su mokėtina suma, kurie yra būtini nuostoliams apskaičiuoti. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus dėl CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamam ginčui ir nurodė, kad V. K. mirė 2000 m. balandžio 19 d., t.y. galiojant 1964 m. CK kodeksui, kurio normos pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį taikytinos šioje byloje. Teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 595 straipsniu, darė išvadą, kad ieškovė galėjo ir dabar gali kreiptis į teismą su prašymu prailginti terminą pretenzijoms pareikšti.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b .l .118-119) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
teismas, darydamas išvadą, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nesprendė bylos iš esmės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Be to, ir pati atsakovė nereiškė prieštaravimo dėl to, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje. Atsakovė, atstovaudama valstybę ir realizavusi palikėjo turtą, privalo įvykdyti prievolę ieškovei ir apmokėti įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus. Be to, ieškovė jau bandė prisiteisti skolas už komunalines paslaugas iš E. B., tačiau teismai jo nelaikė tinkamu atsakovu,teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė nesiuntė atsakovei sąskaitų už butui teikiamas komunalines paslaugas. Kaip ir kitiems daugiabučio namo butų savininkams, atsakovei kiekvieną mėnesį buvo teikiamos sąskaitos už paslaugas pagal buto adresą į pašto dėžutę.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125-126) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
atsakovė neprivalo ieškovei padengti įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kadangi antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo aktu buvo nustatyta, kad ginčo bute nuo 2000-05-04 gyvena E. B., su kuriuo 2000-05-04 yra sudaryta buto nuomos sutartis;1964 m. CK numatė trejų metų senaties terminą tokio pobūdžio ginčams spręsti, ieškovė senaties termino atstatyti neprašė ir nepateikė jokių argumentų, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas senaties terminas;ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, apibrėžtų Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir pagrindžiančių skolos už komunalines paslaugas dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ po palikėjo V. K. mirties 2000-04-19, praėjus daugiau kaip aštuonerių metų laikotarpiui, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš palikimą priėmusio asmens – atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 10 561,10 Lt palikėjo skoloms atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš ieškinio atmetimo argumentų nurodė netinkamos šalies (atsakovo) dalyvavimą byloje, kurios ieškovė pakeisti nesutiko. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso šalys – tai ieškininės teisenos dalyviai, kuriems būdingas interesų priešingumas ir materialinis suinteresuotumas, kad ginčas būtų išspręstas jos (šalies) naudai. Dažniausiai tai yra materialinės teisės reguliuojamų teisinių santykių dalyviai, tarp kurių kyla ginčas. Pagal CK 5.62 straipsnio nuostatas paveldimo turto subjektu, o tuo pačiu proceso šalimi, gali būti ir valstybė. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybę atstovauja mokesčių inspekcija, kuri paveldimą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (Vyriausybės 2004 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės). Civiliniame procese šalių ir atstovavimo institutai yra glaudžiai susiję, tačiau nėra tapatūs. Todėl teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatą, pakeisti netinkamą atsakovą kitu asmeniu teismas gali tik ieškovui sutikus. Ieškovui nesutikus pakeisti atsakovą, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad teismas pasiūlė ieškovei pakeisti pradinį atsakovą kitu asmeniu (b.l. 52), tačiau ieškovė išaiškinta teise nepasinaudojo. Todėl teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuriam pasibaigus kreditorius praranda teisę reikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, yra naikinamasis ieškinio senaties terminas, kuriam taikomos ne CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies, bet 10 straipsnio, reguliuojančio ieškinio senaties terminų taikymą, nuostatos. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. mirė 2000-04-09, todėl paveldėjimo santykiams, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, turėjo būti taikomos 1964 m. CK normos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Tačiau kreditoriui (ieškovui) nepareiškus reikalavimų galiojant 1964 m. CK, nuo naujojo CK įsigaliojimo dienos (2001-07-01) reikalavimas reikšti buvo būtina laikytis CK 5.53 straipsnyje nustatytų taisyklių (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis). Pagal šio straipsnio 4 dalį, teismas gali pratęsti įstatymu nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Ieškovei praleidus įstatymu nustatytą terminą savo subjektinei teisei apginti ir nuo palikimo atsiradimo dienos praėjus daugiau kaip trims metams, teismas nurodytu įstatymo pagrindu turėjo ieškinį atmesti. Nors pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui netinkamai taikė ir aiškino CK 5.63 ir 1964 m. CK 595 straipsnių normas, tačiau iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Paminėtais įstatymų pagrindais konstatavus ieškinio nepagrįstumą, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo bylos įrodymų vertinimu, todėl papildomai dėl jų ir apeliacinio skundo motyvų nurodytu pagrindu nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.