Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Z. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0033 pareiškėjui ir kitiems solidariems skolininkams įregistravo 1095191,15 Eur (52348,82 Eur muito (A00), 750201,86 Eur akcizo (100), 187621,07 Eur PVM (B00), 4801,32 Eur akcizo delspinigių (846), 1200,76 Eur PVM delspinigių (860) ir 99017,32 Eur baudos (894)) mokestinę prievolę. Pareiškėjas minėtu sprendimu buvo pripažintas skolininku muitinei pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką kaip asmuo, dalyvavęs neteisėtai įvežant prekes ir žinojęs arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas. Minėtame Vilniaus teritorinės muitinės sprendime nurodoma, kad pareiškėjas bei kiti asmenys dalyvavo kontrabandos rengime ir padaryme. Pareiškėjas ir kiti asmenys organizavo cigarečių (307050 pakelių „Imperial Classic blue“ ir 263500 pakelių, Jin Ling, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis) pakrovimą į A. A. vairuojamo vilkiko „Scania“, (duomenys neskelbtini) puspriekabę „Koegel“, (duomenys neskelbtini), šio krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją ir jo įvežimą naktį iš 2010-06-26 į 2010-06-27 per Baltarusijos Respublikos „Kotlovka“ ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postus į Lietuvos Respubliką (b. l. 10-14).

Pareiškėjas šį Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1A-68 pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Lenkijos Respublikos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (b. l. 16-19).

Kauno teritorinė muitinė Skundžiamu sprendimu nusprendė nepradėti 1042842,33 Eur mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo, kol bus išspręstas mokestinis ginčas ir vykdyti B. Z. Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0033 įregistruotos 52248,90 Eur muito (A00) mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą (b. l. 8-9).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl šio sprendimo dalies, kuria nuspręsta vykdyti pareiškėjui Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0033 įregistruotos 52248,90 Eur muito (A00) mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą, teisėtumo ir pagrįstumo, tvirtindamas, kad Vilniaus teritorinė muitinė, neturėdama nei faktinio, nei juridinio pagrindo apskaičiavo pareiškėjui mokestinę prievolę - 52 248,90 Eur muitą, o vykdomas muito priverstinis išieškojimas sukelia jam neigiamų ekonominių ir socialinių padalinių.

Teismas pažymi, jog mokesčių administratoriaus veiksmus reglamentuoja teisės aktai.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) įtvirtinta, jog minėtas įstatymas nustato taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėtas įstatymas taip pat skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą (1 str.).

MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Pagal MAĮ 14 straipsnio 6 dalį, muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos sąjungos muitų teisės aktams.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2013 m. spalio 9 d. Nr. 952/2013, nustatančios Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – Sąjungos kodeksas) 45 straipsnyje numatyta, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo, tačiau muitinė visiškai ar iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba, kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos pateikimo skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

Akivaizdu, kad Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnyje įtvirtina galimybė visai arba iš dalies sustabdyti sprendimo dėl priverstinės mokestinės prievolės išieškojimo vykdymą gali būti taikoma tik esant tam tikroms sąlygoms, t. y., jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik pateikus garantiją. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja vienareikšmę išvadą, jog Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnį mokesčių administratorius gali taikyti tik esant ypatingoms aplinkybėms, t. y. turi būti pagrįsta ir įrodyta galimai atsirasianti ekonominė ar socialinė žala. Pareigą ją įrodyti turi pats skolininkas (šiuo atveju – pareiškėjas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Kauno teritorinei muitinei nepateikė dokumentų įrodančių, kad 52 248,90 Eur muito (A00) sumokėjimas padarytų jam neatitaisomą žalą, taip pat nepateikė Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnyje numatytos garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą ar įrodymų, kad toks garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Tik teismui pareiškėjas pateikė duomenis, jo manymu, patvirtinančius, kad priverstinis muito mokesčio išieškojimas sudarys jam didelių finansinių sunkumų (b. l. 72-163), nes Kauno teritorinė muitinė nusprendė pateikti Lenkijos Respublikos kompetentingai institucijai prašymą suteikti pagalbą dėl mokesčio mokėtojo mokestinės priemokos išieškojimo (b. l. 69). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad iš pareiškėjo jau išieškota 17810,46 Eur mokestinės nepriemokos (b. l. 171), todėl teisėjų kolegija vertina, jog priverstinis mokestinės prievolės išieškojimas yra visuomet tiesiogiai susijęs su tam tikrais nepatogumais, gyvenimo kokybės pablogėjimu, tačiau pareiškėjo papildomai pateikti duomenys nepatvirtina, jog muito išieškojimas padarytų jam neatitaisomą žalą.

Dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad Vilniaus teritorinė muitinė, neturėdama nei faktinio, nei juridinio pagrindo apskaičiavo pareiškėjui mokestinę prievolę - 52 248,90 Eur muitą, pažymėtina, jog tokia mokestinė prievolė buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 30 d. kaltinamuoju aktu Nr. 01-2-00052-13, kur konstatuota, jog Lenkijos Respublikoje veikę B. Z. (B. Z.), G. S. (G. S.) bei Lietuvos Respublikoje veikęs A. K. nuo 2010-05-21 - 2010-05-22 iki 2010-06-27, tiek tiesiogiai, tiek koordinuodami veiksmus mobiliojo ryšio telefonais bei per užsienyje - Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Rusijos Federacijos Maskvos srityje veikusius ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, Rusijos Federacijos Maskvos srities Dubna mieste esančioje ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje 2010-06-24 organizavo 3 732 667 litų ir 50 centų muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, cigarečių „Imperial Classic blue“ ir cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis pakrovimą į A. A. vairuojamo vilkiko „Scania“, (duomenys neskelbtini) puspriekabę „Koegel“, (duomenys neskelbtini). šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei jo įvežimą naktį iš 2010-06-26 į 2010-06-27 per Baltarusijos Respublikos „Kotlovka“ ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postus į Lietuvos Respubliką. Minėtame kaltinamajame akte taip pat pažymima, jog baudžiamąjį persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2013 m. birželio 10 d. perdavė Lenkijos Respublikai (b. l. 16-19). Tokia faktinė situacija atitinka Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas, jog skolininkais laikomi asmenys neteisėtai įvežę tokias prekes, bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, kad keli asmenys, turintys sumokėti vieną skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl solidariosios muitinės skolininkų pareigos yra išaiškinęs, jog Kodekso 213 straipsnis būtent ir numato, kad jei vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Solidariąją atsakomybę muitinei yra pripažinęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nustatydamas, jog Kodekso 202 straipsnio 3 dalimi norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą to paties Kodekso 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Spedition Ulustrans, Uluslararasi Nakliyat ve. Tic. A.S. I. prieš Finanzlandesdirektion für Oberösterreich, C-414/02, ECLI:EU:C:2004:551, 31 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-840/2013).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su atsakovo pozicija, jog konkrečiu atveju, sustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymą nesant Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnyje numatytos garantijos, nei jokių kitų įrodymų, kad tuo atveju, jei ginčui pasibaigus, ginčijami sprendimai nebus panaikinti, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikomas proceso šalių interesų balansas, pažeidžiamas proporcingumo principas. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Bendrijos Teisingumo Teismo praktikoje (LVAT 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3027/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A l43-2619/2011, 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A573-1531/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -261/2011; Europos Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Spedition Ulustrans, C-414/02, 31 p.).

Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pagrindo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 10000395866 dalį, kuria numatyta vykdyti pareiškėjui Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0033 įregistruotos 52248,90 Eur muito mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo, nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo nuomone, svarbu pažymėti, kad panaikinus Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0033, kuriuo pareiškėjui ir kitiems solidariems skolininkams muitinei apskaičiuota ir įregistruota skola muitinei ir pripažinus, kad atitinkamos sumos iš pareiškėjo buvo išieškotos nepagrįstai, tokios sumos iš biudžeto MAĮ nustatyta tvarka būtų grąžintos (MAĮ 111 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo B. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.