Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-09 · Administracinė byla Nr. I-3759-423/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-09
Bylos Nr.
I-3759-423/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01365-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-3759-423/2016Proceso Nr. 3-62-3-01365-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

į posėdį neatvykus pareiškėjui P. V. , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, trečiojo suinteresuotojo asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. V. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-10). Pareiškėjas nurodė, kad skirtingais laikotarpiais nuo 2015-06-04 iki 2016-05-27, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Anot pareiškėjo, pagrindu neturtinei žalai atsirasti buvo ir kamerose tvyrantis šaltis, šviesos trūkumas. Taip pat pažymėjo, kad rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais, kas lemdavo konfliktines situacijas, o asmens kratos atliekamos antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Dėl nurodytų veiksnių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), jos nuostatas aiškinančia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b. l. 14-18) nurodė, kad pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu teko nuo 4,13 iki 16,7 kv.m. ploto, todėl teisės aktai šiuo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Kartu su pareiškėju kalėjo daugiausia trys asmenys. Kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jose yra tiek dieninis, tiek naktinis apšvietimas, kai kuriose kamerose įrengta mechaninė ventiliacija, kitos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Kameroje kalinčių asmenų prašymu, esant reikalui, įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Duomenų, kad pareiškėjui prašant dirbtinė apšvieta nebuvo įjungta, nėra. Kamerų langai turi dvigubus rėmus, jose buvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, be to, pareiškėjas nėra skundęsis dėl to, kad kamerose yra per šalta. Pareiškėjas taip pat nesiskundė dėl sveikatos sutrikimų ar psichologinių problemų, susijusių su kalinimo sąlygomis, Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai buvo teisėti, o pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skundo prašė netenkinti.

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI), teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Nors pareiškėjas ginčo laikotarpį nurodo nuo 2015-06-04, šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikia, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais įrodymais (pareiškėjo kameros kortelė, pažyma apie pareiškėjo laikymo sąlygas Kauno TI (b. l. 19-24)), iš kurių matyti, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015-11-24 iki 2016-05-27 ir buvo paskirtas gyventi į kameras Nr. 340, Nr. 210, Nr. 245, Nr. 206. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų kamerų plotai buvo nuo 15,44 kv.m. iki 16,53 kv.m., o drauge su pareiškėju jose buvo kalinama ne daugiau, nei trys asmenys (b. l. 20-21), darytina išvada, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrintas. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo šalta, trūko natūralios šviesos.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

Atsakovo atstovas pateikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Kauno visuomenės sveikatos centro ginčo laikotarpiu atliktų patikrinimų aktus (b. l. 23-38), kuriuose apžvelgtos 25 Kauno TI kameros. Šių patikrinimų metu, be kita ko, buvo matuojama santykinė oro temperatūra, drėgmė bei apšvietimas. Higienos normos pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes. Nors minėtų patikrinimų metu nebuvo tikrinamos konkrečiai tos kameros, kuriose kalėjo pareiškėjas, tačiau teismo vertinimu, patalpos, esančios tame pačiame pastate bei greta viena kitos, oro temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio bei apšvietos atžvilgiu negali skirtis iš esmės, todėl vertinant byloje pateiktus duomenis, galima manyti, jog kamerų, kuriose gyveno pareiškėjas, būklė yra panaši į patikrinimo aktuose tikrintų kamerų būklę. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiai tose kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nesikreipė nei į įstaigos administraciją, nei į Kauno visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus kameroje, kurioje gyveno (b. l. 16). Taip pat pastebėtina, kad nors atsakovas pažymi, jog gavus kalinčių asmenų prašymus, kamerose papildomai įjungiamas dirbtinis apšvietimas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į pareigūnus. Byloje nenustatyta ir aplinkybė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl pablogėjusio regėjimo arba kitų sveikatos sutrikimų, susijusių su jo nurodytais veiksniais. Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neapibūdino žalos, kurią patyrė dėl žemos oro temperatūros ar nepakankamo apšvietimo, o tik paaiškino, kad, jo nuomone, kamerose nebuvo laikomasi su temperatūra bei apšvietimu susijusių reikalavimų. Todėl, konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė detalaus kalinimo sąlygų ir padarytos žalos apibūdinimo, bei vadovaujantis minėta LVAT praktika dėl įrodymų naštos paskirstymo bylose dėl kalinimo sąlygų, taip pat atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad Kauno TI rūkantieji asmenys laikomi kartu su nerūkančiais, kas sukelia konfliktines situacijas. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taip pat Higienos normoje 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nenurodė, kad pats yra nerūkantis ar kad dėl šios aplinkybės būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją su prašymu perkelti jį į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Tokių duomenų nėra ir byloje. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rūkančių nuteistųjų. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino tik iš aplinkybės, kad dėl tokio asmenų laikymo kildavo konfliktinės situacijos. Todėl negalima konstatuoti, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo teisę į sveiką aplinką ir taip sukėlė jam neturtinę žalą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atvykstant ar išvykstant iš Kauno TI atliekamos asmens apžiūros pažeidžia asmens garbę ir orumą. Jos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, tekdavo nusirengti iki apatinių rūbų, esant žemai oro temperatūrai.

Kratos ir apžiūros laisvės atėmimo vietose yra atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362. Šio teisės akto 154 punkte nustatyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, yra tipiniai (vartojami daugelio kalinamųjų/nuteistųjų skunduose dėl žalos priteisimo) ir abstraktūs, pavyzdžiui, nenurodyta, kuriose patalpose ir kada atliekant kratą buvo pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai ir panašiai. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo argumentai dėl asmens apžiūros atlikimo šaltose patalpose, gali būti laikomi pakankamai intensyviais nepatogumais, esančiais pagrindu neturtinei žalai atsirasti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog Kauno TI, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė