- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-1794-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Trečiasis asmuo
- N. K.
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-01465-364/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui N. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, bei atsakovo V. P. priešieškinį dėl 2008-02-13 įsakymo Nr. V-101 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) pašalinimo“ panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą V. P. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą medinę su betoniniu pamatu ir betoniniais stulpais, akliną, apie 2 m. aukščio ir 40 m. ilgio tvorą, taip pat sklypo šiaurinėje pusėje savavališkai pastatytą pavėsinę su židiniu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius minėto įpareigojimo, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą medinę su betoniniu pamatu ir betoniniais stulpais, akliną, apie 2 m. aukščio ir 40 m. ilgio tvorą, ir sklypo šiaurinėje pusėje savavališkai pastatytą pavėsinę su židiniu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo (b.l. 98-101).
Atsakovas V. P. priešieškiniu prašė: panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008-02-13 įsakymą Nr. V-101 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) pašalinimo“; priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 35-36).
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos nurodė, kad tuometinis Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pagal 2005-06-28 gautą N. K. pranešimą Nr. G-K42/2 „Dėl statybos normų pažeidimų“ atliko patikrinimą ir nustatė, kad V. P., namų valdos žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), aplink namų valdą, pasistatė medinę, akliną, apie 2 m. aukščio ir 40 m. ilgio tvorą, o sklypo šiaurinėje pusėje – pavėsinę su židiniu, nesilaikydamas nustatytų statybinių normatyvų ir pažeisdamas kaimyninio sklypo savininko interesus. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius V. P. surašė 2005-07-15 reikalavimą, kuriuo iš statytojo buvo reikalaujama iki 2005-09-01 likviduoti savavališką statybą. Iki nustatyto termino V. P. reikalavimo neįvykdė, savavališkos statybos padarinių nelikvidavo ir nepanaikino savavališkai pastatytos tvoros ir pavėsinės su židiniu. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007-10-08 raštu Nr. IS-GK159-434 V. P. pakartotinai įpareigotas iki 2007-10-22 savo lėšomis pertvarkyti tvorą ir pavėsinę pagal teisės aktų reikalavimus ir informuoti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių apie reikalavimo įvykdymą. Iki nustatyto termino V. P. reikalavimo neįvykdė, todėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija galiojusi iki 2009-12-31) 2007-11-30 surašė savavališkos statybos aktą Nr. 6-NSS-8. Akte nustatyta, kad atsakovas V. P., savavališkai pasistatęs tvorą ir pavėsinę su židiniu, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento (toliau - Statybos techninis reglamentas) STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 p. ir 21.1 p. reikalavimus. Kadangi atsakovas gera valia savavališkos statybos padarinių nepašalino, todėl ieškovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas V. P. su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo 2003 m. pastatyta medinių lentelių tvora yra nesudėtingas statinys, kuriam neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, nereikalingas statybos leidimas. Be to, tvora, kuri yra tik 1,8 m. aukščio, pastatyta ne ant sklypo ribos - ji patraukta apie 0,5 m. nuo sklypo ribos į jam priklausančią sklypo dalį, todėl tvoros statybai nereikėjo gauti gretimo sklypo savininkės N. K. sutikimo. Pastatyta tvora netrukdo trečiajam asmeniui naudotis savo žemės sklypu, nedaro jokio žalingo poveikio kaimyniniam namui, ar kitaip nepažeidžia N. K. teisių. Jam priklausančio sklypo šiaurinėje pusėje pastatyta pavėsinė su židiniu taip pat niekaip nepažeidžia trečiojo asmens interesų ar statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant tai, atsakovas laikė, kad Kauno apskrities viršininko 2008-02-13 įsakymas Nr. V-101 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) pašalinimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu (b.l. 181-185) ieškinį tenkino, atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas įpareigojo atsakovą V. P. per 3 mėn. (tris mėnesius) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą medinę su betoniniu pamatu ir betoniniais stulpais, akliną, apie 2 m. aukščio ir 40 m. ilgio tvorą, taip pat sklypo šiaurinėje pusėje savavališkai pastatytą pavėsinę su židiniu, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; įpareigojo ieškovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos, atsakovui V. P. nevykdant jam paskirto įpareigojimo, nugriauti savavališkai pastatytą medinę su betoniniu pamatu ir betoniniais stulpais, akliną, apie 2 m. aukščio ir 40 m. ilgio tvorą, ir sklypo šiaurinėje pusėje savavališkai pastatytą pavėsinę su židiniu, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. P.. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad V. P. pastatė tvorą, kuri yra apie 2 m. aukščio ir 40 m. ilgio, medinė, aklina, su betoniniu pamatu ir betoniniais stulpais, be supaprastinto statinio projekto, patikrinto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus bei neturėdamas rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo. Šią išvadą patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2007-11-30 savavališkos statybos aktas Nr. 6-NSS-8, 2005-09-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.6-SS-153, Kauno miesto apylinkės teismo 2005-10-05 nutarimas skirti V. P. 100,00 Lt baudą, Kauno apskrities viršininko 2008-02-13 įsakymas Nr.V-101 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) pašalinimo“, kuriuo pareikalauta iki 2008-07-01 likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti tvorą ir pavėsinę su židiniu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus. Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, taip pat padarė išvadą, kad atsakovas V. P. šiaurinėje sklypo pusėje pavėsinę su židiniu pastatė nesilaikydamas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatuose minimalaus atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, neturėdamas rašytinio kaimyninio sklypo savininko sutikimo (rašytinio susitarimo). Šią aplinkybę patvirtino 2007-11-30 savavališkos statybos aktas Nr. 6-NSS-8, kuriame nustatyta, kad V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė pavėsinę su židiniu, skaidrios stogo dangos, ant medinių statramsčių. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dar iki surašant savavališkos statybos aktą Nr. 6-NSS-8, V. P. 2005-07-15 surašė reikalavimą, kuriame įpareigojo iki 2005-09-01 likviduoti savavališką statybą. Iki nustatyto termino V. P. reikalavimo neįvykdė, savavališkos statybos nelikvidavo ir nepanaikino savavališkai pastatytos tvoros ir pavėsinės. Atsakovui 2005-09-02 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 6-SS-153 vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189⁴ straipsniu. Kauno miesto apylinkės teismas 2005-10-05 nutarimu nubaudė V. P. 100 Lt bauda. V. P. priimto nutarimo neskundė, taip pat sumokėjo paskirtą 100 Lt baudą. 2007-11-30 surašyto savavališkos statybos akto Nr. 6-NSS-8 teisėtumas buvo peržiūrėtas teismine tvarka. Atsakovo padaryti pažeidimai konstatuoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-08 nutartyje. Esant nustatytoms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovas V. P., savavališkai pasistatęs tvorą ir pavėsinę, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto ir 6 straipsnio 4 punkto reikalavimus ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 p. ir 21.1 p. reikalavimus. Patenkinęs patikslintą ieškinį, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo V. P. priešieškinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 186-188) atsakovas V. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti, įpareigojant atsakovą V. P. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo patirtas išlaidas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas.
Apeliantas nurodo, kad įvykdyti 2008 m. vasario 13 d. Nr.V-101 Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) pašalinimo“, kuriame buvo nurodyta savo lėšomis iki 2008 m. liepos 1 d. likviduoti savavališkos statybos padarinius-pertvarkyti tvorą ir pavėsinę su židiniu, esančius (duomenys neskelbtini), pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus, negalėjo, nes tam neturėjo piniginių lėšų. Atsakovas neturėjo lėšų ir atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų, todėl negalima buvo tiksliai nustatyti atsakovo ir gretimo sklypo ribų. Geodezinius matavimus atliko tik 2011 m. pradžioje ir tuomet paaiškėjo, kad ginčo tvora yra pastatyta ne ant sklypo ribos, kaip ieškovas nurodė patikslintame ieškinyje, bet atitraukta į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Teismas šių aplinkybių nevertino.
Teismas, spręsdamas klausimą ar įpareigoti atsakovą nugriauti inžinerinius statinius, ar jų nenugriauti, turėjo atsižvelgti į savavališkos statybos sukeltų padarinių šalinimo pasekmes, jų kainą, taip pat įvertinti proceso dalyvių sąžiningumą. Tretysis asmuo N. K. buvo nesąžininga, nes nepateikė 2009 metų G. P. firmos parengtos jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kontrolinės geodezinės nuotraukos, kuri būtų padėjusi teismui teisingiau išspręsti bylą. Kad šią kontrolinę geodezinę nuotrauką ji turi, atsakovas sužinojo 2011-05-19, gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakymą į atsakovo pareiškimą. Teismą klaidino ir ieškovo atstovė, aiškindama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.Dl-812 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai". Šiame reglamente pateiktoje inžinerinių statinių lentelėje pavėsinė yra pažymėta 33 numeriu, o pastaboje yra nurodyta, kad minimalus atstumas nuo inžinerinių statinių (išskyrus išvardintus lentelės 11-12 punktuose) iki gretimo žemės sklypo ribos turi būti 1 m. Mažesniu atstumu šie statiniai gali būti statomi tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Atsakovo pavėsinės atstumas nuo trečiojo asmens N. K. žemės sklypo ribos yra daugiau negu 1 metras, išlaiko šį reikalavimą, todėl nereikalingas rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas.
Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Konstitucinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarimu išaiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio (2006-10-17 red.) 3 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006-10-17 ir 2009-11-19 redakcijos) 3 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis teismas 2011-01-31 nutarimu pripažino, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti ir kitokį sprendimą nei ieškovo prašymą atsakovo pastatytus inžinerinius statinius nugriauti. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojęs Statybos įstatymo pakeitimas leidžia įteisinti savavališkas statybas, o CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį. Atsakovas sutinka likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti tvorą, o pavėsinę įteisinti, pagal galiojančius normatyvinius statybos techninius dokumentus.
Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją statinius nugriauti ar nenugriauti, turėjo atsižvelgti į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes. Atsakovas patirtų žymiai didesnius nuostolius, jei teismas įpareigotų inžinerinius statinius nugriauti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 196-199) ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tik dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir apeliacinės instancijos teismo prašo priimti tokį patį sprendimą, koks jau yra priimtas pirmosios instancijos teismo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas nevertino atsakovo atstovės paaiškinimų, kad savavališkos statybos akte klaidingai nurodyta, jog ginčo tvora pastatyta su betoniniu pamatu. Atsakovas teismui nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo tvora neturi betoninio pamato. Savavališkos statybos aktas ir kiti Kauno apskrities viršininko administracijos aktai yra oficialūs rašytiniai įrodymas, o savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, kadangi jas paneigiančių rašytinių įrodymų atsakovas teismui nėra pateikęs. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tretysis asmuo N. K. buvo nesąžininga procese, kadangi nepateikė teismui 2009 m. atliktos jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo geodezinės nuotraukos. Nagrinėjamuoju atveju pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atsakovo atsikirtimus, buvo atsakovo, o ne trečiojo asmens pareiga. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad, atsakovui statant ginčo tvorą, nebuvo reikalingas gretimo žemės sklypo savininkės N. K. rašytinis sutikimas. Vadovaujantis 2007-11-30 savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 1 priedo 2 lentelės 12 punkto nuostatomis, tvora iki 1,80 metro aukščio priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o didesnė nei 1,80 metro aukščio priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Ginčo atveju tvora yra apie 2 metrų aukščio, todėl tokio statinio statybai buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrintų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus (Reglamento 12.4. p.). Minėto Statybos techninio reglamento 1 priedo 2 lentelės pastabose nurodyti papildomi reikalavimai, t. y., kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°) - ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą), statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%, statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°) - tvoros tipas nereglamentuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo tvora, skirianti pastarojo žemės sklypą nuo trečiojo asmens žemės sklypo, yra aklina, nepriklausomai nuo to ar ji buvo statoma ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, atsakovui buvo privaloma gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Pirmiau minėti tvoros minimalūs ažūriškumo reikalavimai nustatyti būtent dėl tvoros metamo šešėlio gretimam žemės sklypui daromo neigiamo poveikio. Atsakovui reikalavimai dėl ginčo statinių savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo reiškiami nuo 2005 metų. Nuo to laikotarpio atsakovas nei statinių pertvarkymo, nei įteisinimo būdu savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų nesiėmė, kas įgalina konstatuoti atsakovo nesąžiningumą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės principams. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 201) tretysis asmuo N. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė ir tretysis asmuo prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, sutinka su ieškovo atsiliepime nurodyta nuomone, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Priešieškiniu atsakovas prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008-02-13 įsakymą Nr. V-101 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) pašalinimo“. Pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo netenkino, atsakovo priešieškinį atmetė. Atsakovas apeliaciniame skunde neprašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jo priešieškinis. Todėl, kaip vertina teisėjų kolegija, paminėtas apskrities viršininko įsakymas nėra pripažintas neteisėtu. Šiuo įsakymu iš atsakovo dar 2008 02 13 buvo pareikalauta, kad jis likviduotų savavališkos statybos padarinius – pertvarkytų tvorą ir pavėsinę su židiniu pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus. Tokio reikalavimo atsakovas neįvykdė. Todėl ieškovo prašymu Kauno miesto apylinkės teismas atsakovo apskųstuoju sprendimu ir įpareigojo atsakovą kitu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius - savo lėšomis nugriauti tvorą ir pavėsinę su židiniu, t.y. tuos statinius, kurių atsakovas nepertvarkė pagal teisėtą apskrities viršininko reikalavimą.
Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėtas, nes jis atitinka Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas. Statybos įstatymo 28 straipsnis (nuo 2010 m. liepos 15 d. galiojanti įstatymo redakcija) reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką. Pagal šį įstatymą, kas taikytina atsakovui, pirmiausia leidžiama pertvarkyti savavališkai pastatytus statinius, jei to statytojas nepadaro, tik tada jis įpareigojamas nugriauti tokius statinius. Teismas atsakovą įpareigojo būtent tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes atsakovas nepertvarkė statinių pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus tikrai per labai ilgą, daugiau kaip trejus metus besitęsiantį, laikotarpį.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigoti jį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinius.
Toks apeliaciniame skunde suformuluotas atsakovo reikalavimas reiškia, kad atsakovas taip pat prašo priimti sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tai leidžia teisėjų kolegijai vertinti, jog atsakovas pripažįsta, kad tvora ir pavėsinė su židiniu yra savavališkai pastatyti statiniai. Atsakovui pripažįstant tokią aplinkybę, nereikšmingais laikytini apeliacinio skundo argumentai apie tai, ar tvora su betoniniais pamatais ar ne, taip pat ir argumentai apie trečiojo asmens nesąžiningumą. Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsakovo apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigoti jį (atsakovą) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinius negali būti patenkintas, nes jei teismo sprendimas būtų pakeistas taip, kaip to prašo apeliantas, toks teismo sprendimas būtų neteisėtas, leidžiantis atsakovui nesilaikyti Statybos įstatymo reikalavimų, leistų ir toliau pažeisti trečiojo asmens teises. Jis akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Be to, kaip vertina teisėjų kolegija, toks sprendimas būtų neaiškus, nekonkretus, o todėl ir neįgyvendinamas. CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas.
Nustačiusi, kad atsakovas apeliaciniu skundu kelia neteistus reikalavimus, kad atsakovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeičia, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta.(CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.