Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „M2 projektai“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus M. V., dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi mažajai bendrijai „M2 projektai“ iškelta bankroto byla, mažosios bendrijos nemokumo administratoriumi paskirtas M. V.. Nutartis įsiteisėjusi.

2. Bankrutuojančios mažosios bendrijos „M2 projektai“ nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti teikiamus kreditorinius reikalavimus, taip pat nesutiko su pareikštu E. R. kreditorinio reikalavimo dalimi. Nurodo, kad nesutinka su E. R. reikalavimu patvirtinti kreditorinį reikalavimą dalyje dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki visiško atsiskaitymo momento, patvirtinimo.

3. Mažosios bendrijos „M2 projektai“ bankroto byloje 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarta be kitų reikalavimų išskirti kreditoriaus E. R. pareikštą kreditorinį reikalavimą atsakovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „M2 projektai“ iš bankrutuojančios mažosios bendrijos „M2 projektai“ bankroto bylos (Nr. eB2-347-730/2024) į atskirą bylą, suteikiant jai naują bylos numerį, skirti nagrinėti kreditoriaus E. R. pareikštą kreditorinį reikalavimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 21 d. 10.00 val. Bylai buvo suteiktas Nr. eB2-532-730/2024.

4. Remiantis nemokumo administratoriaus pateikto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedais, E. R. savo kreditorinį reikalavimą grindė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu darbo ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos ir netesybos. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi taip pat nutarta nustatyti E. R. 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos atsiliepimui pateikti, atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus prieštaravimus.

5. Teismo nustatytu terminu 2024 m. gegužės 15 d. E. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), be to netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą. Teigia, kad 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalomas vykdyti. Kreditorius kildindamas savo reikalavimus neprašo daugiau nei nurodyta, todėl nėra aišku, kuo vadovavosi nemokumo administratorius mažindamas teikiamo reikalavimo apimtis. Atsiliepimo teikimo dienai likusi pinigų suma kreditoriui nėra sumokėta. Prašo patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios mažosios bendrijos „M2 Projektai“ bankroto byloje 4 307,11 Eur sumai ir su tuo susijusias netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki visiško atsiskaitymo momento.

6. Ieškovas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad patiksliną savo kreditorinį reikalavimą dalyje dėl netesybų, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, netesybos turėtų būti ne didesnės nei 6 mėnesiai. Kadangi už vieną mėnesį netesybos yra priteistos, mano, kad ieškovui turėtų būti įskaitytos netesybos už 5 mėnesių laikotarpį, tai yra 4385,85 Eur. Dėl mokesčių išskaitymo iš tvirtintinų kreditorinių reikalavimų nurodo, kad su tuo sutinka, prieštaravimų nereiškia.

7. Atsakovės mažosios bendrijos „M2 projektai“ atstovas nemokumo administratorius M. V. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Tenkinamas E. R. kreditorinis reikalavimas iš dalies.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

9. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

11. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimo gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami ( JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis). Teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo prie darbuotojų su darbo santykiais, susijusių reikalavimų turi būti išskirtos šių reikalavimų sumos, nuo kurių yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ( JANĮ 42 straipsnio 6 dalis). Remiantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nuostatomis, darbuotojui priklauso išmokėti sumą, išskaičius privalomus mokesčius.

12. Ieškovas savo reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo grindžia Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos arbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šiuo sprendimu nustatyta, kad darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti ieškovui iš atsakovės 132,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2023 m. sausio mėnesį, 632,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2023 m. vasario mėnesį, 569,05 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2023 m. kovo mėnesį (iš viso 1 334, 15 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokėtinus mokesčius), konstatavo, kad ieškovo ir atsakovės darbo santykiai pasibaigė 2023 m. kovo 31 d., nusprendė išieškoti ieškovui iš atsakovės 1 754,34 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio išeitinę išmoką, 856,19 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 15,95 Eur delspinigių, 877,17 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

13. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjęs, pažymėtina, kad ieškovo kreditorinį reikalavimą sudaro 1 334,15 Eur darbo užmokesčio suma, atskaičiavus mokesčius. Sekančiai ieškovui priteistos piniginės sumos - 1 754,34 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoka, 856,19 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Bendrai 2610,53 Eur sumai (neatskaičius mokesčių). Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, minėtos išmokos yra apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu ir Valstybinio socialinio draudimo mokesčiu, todėl atlikus šių mokesčių apskaičiavimą, ieškovui priteistina suma atskaičius mokesčius yra 1 501,05 Eur (2610,53 Eur - 20 % GPM - 22.50 % Sodra =1 501,05 Eur). Taigi, bendrą pirmuoju etapu tvirtintino kreditorinio reikalavimo dydį sudaro 2835,20 Eur (1 334,15 Eur + 1 501,05 Eur). Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovui atsakovė 2023 m. gegužės 17 d. vykdydama įsiteisėjusį sprendimą darbo ginčo byloje Nr. APS36910/2023 pervedė 530,69 Eur. Nemokumo administratorius pateiktame skaičiavime šią sumą išskaitė iš ieškovui mokėtino darbo užmokesčio ir kitų išmokų ((1 334,15 Eur + 1 501,05 Eur) - 530,69 Eur)). Ginčo dėl to neiškilo, ieškovas prieštaravimų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmuoju etapu tenkinamas ieškovo reikalavimas yra 2 304,51 Eur (2835,20 Eur Eur - 530,69 Eur), tai yra toks koks ir buvo patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 30 d. nutartimi.

14. Darbo ginčų komisijos sprendimu taip pat nuspręsta išieškoti ieškovui iš atsakovės 15,95 Eur delspinigių ir 877,17 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Nors nemokumo administratorius nuo nurodytų sumų atskaičiuoja gyventojų pajamų mokestį, tačiau pažymėtina, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punktą, neapmokestinami yra įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto komentare nurodyta, kad: Delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą dydis nustatytas Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme. Šiame įstatyme nustatyto dydžio delspinigiai priskiriami neapmokestinamosioms pajamoms. Neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriami užsienio valstybių įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą. (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto komentaras išdėstytas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr.(32.42-31-1)RM-18304).

15. Esant nurodytam Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto komentarui, nėra pagrindo sutikti su nemokumo administratoriumi, jog nuo ieškovui priteistų delspinigių ir netesybų turėtų būti atliekami gyventojų pajamų mokesčio atskaitymai. Pažymėtina, jog ir įsiteisėjusiame Darbo ginčų sprendime nurodyta, kad netesybos priteisiamos, neatskaičius mokesčių. Taigi, bendrą antruoju etapu tvirtintiną kreditorinį reikalavimą sudaro 893, 12 Eur suma (15,95 Eur + 877, 17 Eur).

16. Ieškovas nesutikdamas su antruoju etapu nustatytino kreditorinio reikalavimo sumos apimtimi (dėl netesybų) nurodė, kad ieškovui turėtų būti įskaityta ir netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki visiško atsiskaitymo momento. Teismo posėdžio metu ieškovas šį reikalavimą patikslino, nurodydamas, kad minėtų netesybų dydis negali būti didesnis kaip 6 mėnesiai. Su šiais argumentais sutiktina.

17. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 18 punkte nurodė, kad lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis).

18. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 20 punkte teismas nurodė, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl netesybų dydžio, ekonominė padėtis, darbdavio nepiktnaudžiavimas nėra pagrindas plačiai aiškinti minėtą teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo. Be to, minėtoje nutartyje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutartyje rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, nes nurodyta praktika buvo formuojama dėl ankstesnio DK (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 141 straipsnio 3 dalies, kuri iš esmės skiriasi nuo DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos taikymo, nes anksčiau galiojusioje teisės normoje konkretus laikotarpis, už kurį priteistinos netesybos, nebuvo nustatytas.

19. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos arbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė ir konstatavo, kad darbo santykiai tarp E. R. ir mažosios bendrijos „M2 Projektai“ pasibaigė 2023 m. kovo 31 d.. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir įpareigojo mažąją bendriją „M2 Projektai“ pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo santykių pabaigą. Byloje nėra ginčo, kad nutrūkus darbo santykiams su ieškovu nebuvo pilnai atsiskaityta ir uždelsta atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės, tokių aplinkybių byloje nenustatyta, atsakovė, buvusi ieškovo darbdavė, kitokių aplinkybių neįrodinėjo, taigi, atsižvelgiant į DK 147 straipsnio 2 dalies imperatyvumą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ieškovui priteistinas netesybų dydis negalėtų būti mažinamas.

20. Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisija apskaičiavo, kad netesybų suma už uždelstą atsiskaityti laikotarpį yra 877,17 Eur (1 mėn.). Kaip matyti bankroto byla atsakovei iškelta tik 2024 m. kovo 4 d., tačiau iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, dėl ko ieškovui, remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi priklauso 5 263,02 Eur netesybų. Atsižvelgiant į tai, kad už vieną mėnesį, netesybos ieškovui yra priteistos (877, 17 Eur) Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovui iš atsakovės priteistina 4385,85 Eur netesybos. Atlikus ieškovui mokėtinų galutinių delspinigių ir netesybų dydžių apskaičiavimą, antruoju etapu tvirtinama bendra 5 278,95 Eur suma (15,95 Eur (delspinigiai) + 877, 17 Eur (netesybos priteistos netesybos darbo ginčų komisijos sprendimu) + 4385,85 Eur (netesybos už 5 mėnesius).

21. Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnis), todėl dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 4–5 punktais, 15, 41–42 straipsniais, 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 73–74, 290–291 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti E. R. reikalavimą iš dalies.

Patikslinti mažosios bendrijos „M2 projektai“ bankroto byloje patvirtintą kreditoriaus E. R. kreditorinį reikalavimą nustatant, jog pirmuoju etapu tvirtintina 2 304,51 Eur suma ir antruoju etapu 5 278,95 Eur suma.

Nemokumo administratorius įpareigojamas pranešti kreditoriams apie patvirtintą kreditorinį reikalavimą.

Kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.