Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-04-20 · Administracinė byla Nr. eI2-1084-423/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-20
Bylos Nr.
eI2-1084-423/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03110-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Urbonienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
G. J.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr.eI2-1084-423/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03110-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjui G. J., jo atstovui advokato padėjėjui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas G. J. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022-11-11 sprendimą Nr. 22-IL-20-04411-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, pareiškėjas nebuvo išklausytas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl atsakovo surinktų įrodymų, kurių dalis yra 18 metų senumo, todėl padarytos nepagrįstos išvados, o sprendimas pažeidžia gero administravimo principą. Atsakovas atliko patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuris 2017-07-12 nutarimu nutrauktas, jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2022 m. spalio mėn. padarė 24 administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi jis kelia ir gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Šiuo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino padarytus pažeidimus. Taip pat priimdamas sprendimą atsakovas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punktu. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms, tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Vien aplinkybė, jog pareiškėjas praeityje yra nusižengęs, nesudaro pagrindo taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas vertino pavienius faktus, neatsižvelgdamas į pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visumą. Dauguma nusižengimų padaryti labai seniai (dalis jų daugiau kaip prieš 10 metų), nusižengimai nėra nukreipti į didžiąsias vertybes, žmonių gyvybę, sveikatą, visuomenės saugumą (greičio viršijimas 12 km/h, ar transporto priemonės eksploatavimas neturint draudimo bei kiti mažareikšmiai pažeidimai), todėl jų vertinimas negali atspindėti tikrosios pareiškėjo asmenybės.

Pažymėjo, jog pareiškėjas šiuo metu turi nedidelį verslą statybų srityje. Bendrijoje, kurios savininkas jis yra, įdarbinti 5 darbuotojai, kolektyvas labai draugiškas. Pareiškėjas finansiškai remia buvusią žmoną su vaiku. Šaudymas patinka kaip užsiėmimas, hobis, treniruotės.

Pareiškėjo nuomone, sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant GŠKĮ įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas vadovavosi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis kelia ar galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovas formaliai ir subjektyviai vertino pareiškėjo galimybę ateityje elgtis netinkamai. Atsakovas taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal GŠKĮ asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui pareiškėjas 2022-10-30 pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Patikrinus Policijos registruose fiksuotus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017-07-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33446-17 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, pareiškėjui ir nukentėjusiajai susitaikius. Administracinių nusižengimų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2004 m. sausi mėn. iki 2022 m. spalio mėn. 24 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų 6 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą; 6 kartus už nustatyto greičio viršijimą (2013-12-20 greitį viršijo 34 km/h); 1 kartą už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo; 2 kartus už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 2 kartus už transporto priemonių, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina; 1 kartą už nedidelį chuliganizmą (nustatytas 1,2 prom. girtumas); 1 kartą už nepilnamečių padarytą chuliganizmą; 2 kartus už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 3 kartus už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą; 1 kartą už nelegalų darbą.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėjo, jog Policijos registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles.

Be to, Kauno apygardos prokuratūros 2017-07-12 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2017-07-03, apie 22 val. pareiškėjas, sugriebęs už plaukų sutuoktinei, tyčia tampė ją bei pastūmė, dėl ko ji pargriuvo, tuo nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje ir odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjas pilnai pripažino kaltę, nutarimas nebuvo skundžiamas, įsiteisėjęs, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas padarė smurtinio pobūdžio veiką, t. y. kėlė grėsmę kito asmens sveikatai.

Pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Akivaizdu, kad pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai (fizinis smurtas prieš artimąjį, narkotinių medžiagų vartojimas, chuliganizmas, padarytas esant neblaiviam, netinkamas elgesys vairuojant automobilį - padidinto pavojaus šaltinį) sietini su pavojumi asmens sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą. Todėl ginčijamu 2022-11-11 sprendimu pagrįstai nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2022-11-11 sprendimo Nr. 22-IL-20-04411-e, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017-07-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33446-17 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, pareiškėjui ir nukentėjusiajai susitaikius. Nutarime nustatyta, kad 2017-07-03 pareiškėjas, sugriebęs už plaukų sutuoktinei, tyčia tampė ją bei pastūmė, dėl ko ji pargriuvo, tuo nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje ir odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2022 m. spalio mėn. 24 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų 6 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą; 6 kartus už nustatyto greičio viršijimą (2013-12-20 greitį viršijo 34 km/h); 1 kartą už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo; 2 kartus už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 2 kartus už transporto priemonių, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina; 1 kartą už nedidelį chuliganizmą (nustatytas 1,2 prom. girtumas); 1 kartą už nepilnamečių padarytą chuliganizmą; 2 kartus už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 3 kartus už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą; 1 kartą už nelegalų darbą.

Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu 2022-11-11 Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 22-IL-20-04411-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu (šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad minėtos aplinkybės niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę minėtiems teisiniams gėriams.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

Pagal GŠKĮ 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).

LVAT teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Įvertinus LVAT praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, jie yra reikšmingi tiek kiekybiniu aspektu (2004-2022 metais padaryti 24 administraciniai nusižengimai, 2017-07-12 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiąja), tiek ir jų atsiradimo laike aspektu. Nuo paskutinio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (2022-10-26) iki ginčijamo spendimo priėmimo dienos praėjo tik 16 dienų, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Be to, pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai (fizinis smurtas prieš artimąjį, narkotinių medžiagų vartojimas, chuliganizmas, padarytas esant neblaiviam, netinkamas elgesys vairuojant automobilį - padidinto pavojaus šaltinį) sietini su pavojumi asmens sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.

Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, ir tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į LVAT formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir daro išvadą, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad šis individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra nurodyti atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiškėjas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė