Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl asmeninės nuosavybės nustatymo (toliau - Pareiškimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose gautas pareiškėjos J. T. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl asmeninės nuosavybės nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos J. T. asmeninė nuosavybė.

Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini)buvo įregistruota santuoka tarp J. T. ir O. T. (O. T.). (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, J. T. nuosavybės teise, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-247 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. Darbininkų deputatų Tarybos vykdomojo komitetas išdavė pareiškėjai 1988 m. kovo 14 d. orderį serija ?? Nr. 8499, teisei užimti gyvenamąjį plotą vietinės (duomenys neskelbtini) name - (duomenys neskelbtini) susidedantį iš vieno kambario. Orderyje nurodyta, kad J. C. šeima susideda iš 1 žmogaus – tik pati Pareiškėja. Pareiškėjos pavardė Ch. pakeista į pavardę T. pagal (duomenys neskelbtini)santuokos liudijimą. Pirkimo-pardavimo sutarties 2 p. nurodyta, kad už butą pirkėja – J. T. 1992-03-20 įmokėjo į Lietuvos taupomąjį banką Sniečkaus filialą Nr. 7617/020 – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis 3174 rub. Sutartį pasirašė Pardavėjo VĮ IAE įgaliotas atstovas (1991-12-09 įgaliojimas Nr I-06/2915) E. K. ir Pirkėja – J. T.. Pareiškėjos nuomone, nurodyti dokumentai patvirtina, kad ji yra vienintelė savininkė, nes jos buvęs sutuoktinis O. T. negyveno Lietuvoje, nebuvo jos šeimos nariu, nuomininku buto, esančio (duomenys neskelbtini) Privatizavimo metu bute pareiškėja ir jos sutuoktinis negyveno kaip šeima, todėl butas privatizuotas ne šeimos reikmėms, o vieno sutuoktinio, t. y. J. T. asmeniniams poreikiams tenkinti. Duomenų apie O. T. deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje nėra.

Pareiškėja ir jos atstovė advokatė Natalja Kuchareva yra tinkamai informuotuos apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Iš šių proceso dalyvių negauta prašymų atidėti teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Iš bylos medžiagoje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp J. T. ir O. T., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Duomenų apie turto padalinimą byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie vaikus (VĮ Registrų centro 2023-02-24 pažyma Nr. GR.3A-1753). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2023-01-25 duomenimis, santuokos metu pareiškėja J. T. įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Minėtas turtas įregistruotas J. T. vardu, (duomenys neskelbtini)Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 3-247 pagrindu. Įrašas galioja nuo 1992-04-28. J. T. deklaravusi savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini)

Buto savininkė yra J. T. (darbininkų deputatų Tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. kovo 14 d. orderis serija ?? Nr. 8499, teisei užimti gyvenamąjį plotą vietinės (duomenys neskelbtini) name - (duomenys neskelbtini) susidedantis iš vieno kambario, bendras plotas 16,57 kv. m., (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 3-247 pagrindu, kurioje be to nurodoma, jog už butą J. T. 1992-03-20 įmokėjo į Lietuvos taupomąjį banką Sniečkaus filialą Nr. 7617/020 – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis 3174 rub, Buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė viena pareiškėja).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. R. R., Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M., Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D., Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., Nr. 3K-3-57, kt.).

Nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1992 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), tačiau byla nagrinėtina pagal galiojančio CK normas. Kartu pažymėtina, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Nagrinėjamoje byloje J. T. turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas santuokoje su O. T., įregistruotas viešajame registre (duomenys neskelbtini) m., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Taigi pareiškėja turi teisę įrodinėti, kad butas, nors įgytas santuokos su O. T. metu, yra jos asmeninė, bet ne bendroji su O. T. nuosavybė. Pagal pateiktus nurodyto turto įsigijimo dokumentus spręstina, jog butas, nors įgytas ir įregistruotas J. T. vardu, bet jis įgytas gyvenant santuokoje su O. T., taigi laikytinas bendrąja nuosavybe. Pažymėtina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje A. K. v. R. K.; Nr. 3K-3-476/2002). Ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Be to, minėta, kad gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. T., nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 3-247. Žymos, kad minėtas butas priklauso bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nėra. Taip pat vertintina tai, kad butas buvo skirtas ir (duomenys neskelbtini)sutartis buvo sudaryta su J. T.. J. T. ir O. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo turtas nepadalintas. Byloje nėra duomenų, kad po santuokos nutraukimo O. T. būtų kreipęsis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Surinkti bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad J. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 3-247 įgijo jau nebegyvendama šeiminio gyvenimo su O. T.. Nors formaliai jų santuoka tuo metu ir nebuvo nutraukta, tačiau faktiškai sutuoktiniai gyveno atskirai ir artimo ryšio nebepalaikė bei bendro ūkio nevedė. J. T. deklaravusi savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog O. T. būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiame bute. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad J. T. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (duomenys neskelbtini) metais gyveno viena, bendro ūkio su sutuoktiniu O. T. nebevedė, buvęs sutuoktinis negyveno Lietuvoje, sutartį dėl buto įsigijimo sudarė tik pareiškėja, už butą būtent J. T. 1992-03-20 įmokėjo į Lietuvos taupomąjį banką Sniečkaus filialą Nr. 7617/020 – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis 3174 rub., ji savo vardu įregistravo šį turtą viešame registre, sprendžia, kad J. T. aptariamą butą nupirko už asmenines lėšas bei siekdama šį turtą įgyti tik savo privačion nuosavybėn.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja leistinais įrodymais paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybėn. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos J. T., asmeninė nuosavybė.

Pareiškėja neturi kitos galimybės gauti įrodymų dėl minėto fakto nustatymo, kaip tik teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo tikslu.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.