Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-499-153/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-06-08
Bylos Nr.: 2A-499-153/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Leonas Jachimavičius
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: J. G., J.
Trečiasis asmuo: J. L., A. A.

Civilinė byla Nr. 2A-499-153/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėja Jolanta Damulienė;

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 44.2.4.2, 75.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Indrei Stankienei, Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovo D. G. atstovei advokatei G. G., atsakovei J. G., atsakovės ir trečiojo asmens J. L. atstovei advokatei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. G. ir trečiojo asmens J. L. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-490/2009 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl priteisto materialinio išlaikymo buvusiam sutuoktiniui nutraukimo bei atsakovės J. G. patikslintą priešieškinį ieškovui D. G., tretieji asmenys J. L. ir A. A., dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. G. ieškiniu prašė nutraukti Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-05 sprendimu iš jo priteisto išlaikymo atsakovei J. G. periodinėmis išmokomis po 100 Lt mokėjimą bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2002-12-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu dėl ieškovo kaltės buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp jo ir atsakovės, ir iš jo priteistas išlaikymas buvusiai sutuoktinei, mokamas periodinėmis išmokomis po 100 Lt kas mėnesį. Teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas neatskleidė, kad nuo 2000 m. gyvena su kita moterimi – A. T., kad jiems 2001-11-08 gimė duktė D. G., teismui nebuvo žinoma, kad ieškovas su sugyventine bedarbiai, išlaikomi A. T. tėvų. Ieškovas nuo 2004-06-06 kartu su savo dabartine sutuoktine gyvena Anglijoje, Londone. Jis yra bedarbis, nuo 2005-03-01 dirba tik ieškovo žmona A. G., šeima pragyvena iš ieškovo žmonos minimalios algos. Ieškovui 2009-01-17 gimė dukra V. G.. Ieškovo žmona materialiai remia Lietuvoje gyvenančią savo motiną D. T., pirmos grupės invalidę, nedarbingą, reikalingą visiškos priežiūros, išlaikymo. Savo vardu registruoto turto neturi. Ieškovas nurodė, kad dėl blogos turtinės padėties neturi galimybės mokėti priteisto išlaikymo buvusiai sutuoktinei. Išlaikymo nutraukimą lemia ir iš esmės pasikeitę labai svarbios CK 3.72 str. 5 d. numatytos aplinkybės. Atsakovė, būdama neįgali, gauna valstybės paramą, nors visą laiką realiai buvo ir yra iš dalies darbinga. Atsakovė dirbo Anglijoje, jai buvo suteiktas atskiras butas, t. y. turi nekilnojamojo turto, juo disponuoja, įgali šį turtą išlaikyti, prižiūrėti, ir jai užtenka piniginių lėšų save išlaikyti. Atsakovė turi du suaugusius vaikus iš pirmų dviejų santuokų, kurie pagal įstatymą privalo išlaikyti ir rūpintis savo motina.

Atsakovė J. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikė patikslintą priešieškinį, prašydama pakeisti 2002-12-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, t. y. padidinti jį nuo 100 Lt iki 500 Lt, periodines išmokas mokant kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, siejant išlaikymo dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, prašė priteisti iš ieškovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad ieškovas išlaikymą teikė tik iš dalies ir nereguliariai. Išlaikymo įsiskolinimas 2007-12-05 yra 4 910,14 Lt. Priteisto išlaikymo dydis yra per mažas. Ji papildomų pajamų gauti negali, nes yra nedarbinga, jai nustatytas antros grupės invalidumas. Dėl patirto insulto yra likę padariniai – kairės rankos paralyžius, eina vilkdama koją. Atsakovei nuolat reikalingi medikamentai. Vaikams išlaikyti atsakovę yra finansiškai sudėtinga, nes atsakovės dukra turi savo šeimą – du mažamečius vaikus, o sūnus yra studentas. Atsakovei butą nuomoja Jonavos rajono savivaldybė, nuomos sutartis sudaryta iki 2010 m. kovo 1 d., ji privalo mokėti nuomos mokestį bei kitas su butu susijusias išlaidas. Atsakovės gaunamos mėnesinės pajamos – invalidumo pensija – yra 465,07 Lt. Ji savo poreikiams per mėnesį vidutiniškai turėtų skirti 1 007,20 Lt. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ji dirbo Anglijoje. Dėl ieškovo pateikto ieškinio ji patyrė didelių sveikatos sutrikimų, tokių kaip epilepsijos priepuoliai, kurie dar labiau apsunkino atsakovės sveikatos būklę ir gydymą. Ieškovo pareikštas ieškinys su tikrove neatitinkančia informacija bei teismo proceso metu daromu atsakovei moraliniu spaudimu sukėlė atsakovei didelį vidinį išgyvenimą, pažemino ją, nes atsakovė pajuto patyčias iš jos turimos negalios. Atsakovė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 20 000 Lt, kuri turi būti priteista iš ieškovo.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji mokėtų nuomos mokestį, nepateikė pažymos, patvirtinančios jos nurodytas persirgto insulto pasekmes, nepateikė nei vieno kvito, patvirtinančio apie jos pirktus medikamentus. Atsakovės teiginys, jog ji vidutiniškai savo poreikiams kas mėnesį išleidžia 1007,20 Lt, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Iš atsakovės gaunamų pajamų atėmus jos išlaidas butui, atsakovei dar lieka apie 600 Lt. Atsakovės vaikams įstatymas nustato pareigą teikti išlaikymą to reikalingai motinai. Sunki materialinė jų padėtis nėra pagrindas visiškai nesirūpinti ir neteikti išlaikymo savo motinai. Atsakovė neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nepateikta įrodymų, kad jos emocinė būklė yra nestabili dėl vykstančio teismo proceso, atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos emocinės būsenos ir teismo proceso. Atsakovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir neturtinės žalos dydžio, nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Įstatymas nenumato atsakovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Ieškovas šių nurodytų veiksmų nepadarė, atsakovė neįvardino, kokiais ieškovo veiksmais neturtinė žala jai buvo padaryta. Atsakovei negali būti priteistas išlaikymas po 500 Lt, nes tai nepagrįstai pagerintų atsakovės materialinę padėtį ir pablogintų ieškovo materialinę padėtį.

Tretysis asmuo J. L. palaikė patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad atsakovei padeda kiek leidžia jos galimybės. Pati augina dvi nepilnametes dukras, moka paskolą bankui už butą, yra vaiko priežiūros atostogose.

Tretysis asmuo A. A. nurodė, kad ieškovas yra atsakingas už atsakovės šiandieninę būklę, nes jis smurtaudavo prieš atsakovę, kol ši tapo invalide. Nurodė, kad jam kelia abejonių ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šis sugeba be jokių pajamų išgyventi tokiame brangiame mieste kaip Londonas, mokėti nuomą, patarnavimo mokesčius ir kitas išlaidas, sugeba pasisamdyti Lietuvoje advokatą ir net tris kartus juos pakeisti. Ieškovas yra atsakingas, jis privalo bent šiek tiek kompensuoti ir palengvinti atsakovės gyvenimą.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, iš ieškovo D. G. valstybei priteisė 168,24 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2002-12-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka, 1993-02-12 sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, pripažinus, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo atsakovei buvo priteistas išlaikymas periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100 Lt.

Teismas nurodė, kad pagal CK 3.72 str. sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Jei išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai iš esmės pasikeitus sutuoktinių turtinei padėčiai, sveikatos būklei, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Teismo nuomone, būtina įvertinti CK 3.72 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, kurios sąlygoja išlaikymo priteisimą (CK 3.72 str. 11 d.).

Teismas nustatė, kad ieškovas kartu su dabartine savo žmona A. G. turi dvi dukras, gimusias 2001-11-08 ir 2009-01-17. Teismas priėmė sprendimą priteisti atsakovei išlaikymą iš ieškovo remdamasis vien tik tuo, jog ieškovas ketino vykti dirbti į Angliją. Ieškovo teigimu, jis negali teikti atsakovei priteisto išlaikymo, nes būtina išlaikyti naują šeimą. Teismo manymu, tai, kad priimant Kauno miesto apylinkės teismui sprendimą dėl išlaikymo atsakovei priteisimo, ieškovui jau buvo žinomos aplinkybės, jog jis gyvena su kita moterimi, turi su ja nepilnametę dukrą, tačiau net ir tokiu atveju ieškovas sutiko mokėti išlaikymą buvusiai sutuoktinei, ir minėto teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, rodo, kad net ir esant buvusiai ieškovo turtinei padėčiai, jis sutiko teikti buvusiai sutuoktinei išlaikymą. O tai, jog ieškovas tuo metu neatskleidė visų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos priimamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nors jas ir žinojo, yra paties ieškovo neapdairumas ir nesirūpinimas savo teisėmis bei teisėtais interesais.

Teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis, palyginti su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu buvusia padėtimi, yra geresnė. Teismas nustatė, kad ieškovas Lietuvoje nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima spręsti, kad jis turi nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas bei jo sutuoktinė A. G., priešingai nei buvo nurodyta ieškinyje, yra dirbantys ir gauna nustatyto dydžio darbo užmokestį. Ieškovas yra įsteigęs UAB „G. statybos paslaugos“, kurios akcininkai yra kartu su sutuoktine. Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi. Butas atsakovei, kuriame dabar ji gyvena, buvo suteiktas Jonavos rajono savivaldybės kaip socialiai remtinam, neįgaliam asmeniui. Šį butą atsakovė nuomoja, privalo mokėti kas mėnesį 4,75 Lt nuomos mokestį. Atsakovė yra neįgali, jai nustatyta antra invalidumo grupė, nedarbinga, 2008-01-24 duomenimis, netektas darbingumas 85 procentai, diagnozuota galvos smegenų arterijos trombozė, kairės rankos paralyžius, ranka pritraukta prie kūno, kairės kojos paralyžius, eina vilkdama koją, jai nuolat reikalingi medikamentai. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę preziumuojama, jog atsakovei reikalingas išlaikymas (CK 3.72 str. 2 d.). Jos pajamas sudaro gaunama invalidumo pensija, kuri nuo 2002 m., nors ir padidėjo keturis kartus, 2009 m. vasario mėn. buvo 747,20 Lt, tačiau tai nereiškia, jog atsakovei nėra būtinas ieškovo teikiamas išlaikymas, nes išaugęs pragyvenimo lygis, padidėjusios maisto bei kitų prekių ir paslaugų kainos lemia, jog atsakovės gaunamų pajamų padidėjimo negalima laikyti esminiu.

Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog atsakovės vaikai neteikia jai tinkamo išlaikymo, o vaikams tinkamai materialiai rūpinantis atsakove ieškovui nereikėtų mokėti priteisto išlaikymo. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.205 str. 4 d. pilnamečių vaikų tėvams mokėtinas išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant tiek į vaikų, tiek ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį. Teismo nuomone, atsakovės vaikai tinkamai vykdo savo pareigas motinos atžvilgiu ir jai padeda tiek, kiek leidžia turtinė padėtis. Teismas nustatė, kad šiuo metu nei vienas iš atsakovės vaikų nedirba. Atsakovės dukra J. L. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Ji kartu su savo sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, turi du nepilnamečius vaikus, su vyru yra paėmę kreditą iš banko, jų gaunamos pajamos nėra didelės, todėl jų turtinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovės sūnus A. A. studijuoja universitete, gyvenimo išlaidoms bei įmokoms už studijas yra paėmęs paskolų.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė nelegaliai yra dirbusi tiek Lietuvoje, tiek nuo 2005 m. iki 2007 m. vasaros nuolat gyveno ir dirbo Anglijoje, kaip neįrodytus. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Tai, kad atsakovė nuo 2005-10-14 buvo pateikusi deklaraciją išvykti į užsienį, neįrodo, jog atsakovė iš tiesų buvo išvykusi į užsienį ir ten dirbo. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie VRM nėra duomenų apie atsakovės vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Teismo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jis ar jo sutuoktinė materialiai remia ieškovo žmonos motiną D. T. ir tokiu būdu yra apsunkinama jų šeimos turtinė padėtis.

Teismas sprendė, kad pagrindo nutraukti iš ieškovo priteisto atsakovei išlaikymo mokėjimą nėra. Atsakovei reikalingas išlaikymas būtiniems poreikiams tenkinti dėl jos sveikatos būklės, o duomenų apie ieškovo pablogėjusią sveikatą ar kitų aplinkybių, dėl kurių būtų sumažėjusios jo galimybės užsidirbti, nėra. Ieškovas yra jaunesnis už atsakovę, tai taip pat didina jo galimybes gauti pakankamai pajamų sau ir savo šeimai išlaikyti. Realiai ieškovas priteisto išlaikymo atsakovei neteikė, nes susidarė 4910,14 Lt išlaikymo skola, o tai taip pat sunkino atsakovės turtinę padėtį.

Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl priteisto iš ieškovo išlaikymo padidinimo iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas laikė, kad šiuo metu atsakovės pajamos kartu su ieškovo teiktinu išlaikymu viršija 1 MMA, todėl yra pakankamos patenkinti savo būtinus poreikius. Atsakovė neįrodė, kad ji savo poreikiams vidutiniškai kas mėnesį išleidžia 1007,20 Lt. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos būtinas išlaidas geresniam maistui, sveikatos gerinimui sanatorijose ar kitose gydymo ar reabilitacijos įstaigose, jos išlaidų rūbams bei kitiems poreikiams tenkinti. Atsakovei skiriami vaistai yra kompensuojami. Ji turi du darbingus pilnamečius vaikus, kurie, esant būtinybei ir atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, galėtų labiau prisidėti prie atsakovės išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl neįrodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo. Atsakovė neįrodė, jog jos emocinė būklė ir sveikata pablogėjo būtent dėl vykstančio teismo proceso, neįrodė priežastinio ryšio tarp jos emocinės būsenos ir teismo proceso, neįrodė nei neturtinės žalos padarymo fakto, nei tai, kad jos galimas sveikatos pablogėjimas yra ieškovo veiksmų padarinys. Teismo nuomone, negalima teigti, jog dėl nežymaus sveikatos pablogėjimo nagrinėjant civilinę bylą yra kaltas būtent ieškovas.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. ir tretysis asmuo J. L. su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai, nesutiko, prašė šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantės nurodė šiuos motyvus:

1) teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo. Teismas neatliko visapusiško ir objektyvaus visų surinktų byloje įrodymų vertinimo, pažeidė CPK 185 str., o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės gaunamos kasmėnesinės pajamos kartu su mokėtinu ieškovo išlaikymu, kurio ieškovas nemoka nuo 2007 m., viršija 1 MMA, ir iš atsakovės gaunamų pajamų, t. y. 747 Lt invalidumo pensijos, gali visiškai patenkinti savo poreikius. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės išlaidos buto išlaikymui per mėnesį 2008 m. kainomis sudaro apie 186,60 Lt (vidutiniškai už dujas ir elektrą – 51,27 Lt, už šilumą – 51,96 Lt, už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimas, laiptinės apšvietimas, administravimo išlaidos, buto nuoma, buto nuomos administravimas, techninė priežiūra) – 35,12 Lt, už vandenį – 49,48 Lt. Teismas neteisingai nurodė atsakovės mokamą nuomos mokesčio dydį (4,75 Lt). Nuomos mokestis nuo 2006 m. pasikeitė, ir nuo 2007 m. atsakovė moka 9,50 Lt nuomos mokestį, taip pat išlaidas, susijusias su nuomos mokesčio administravimu, ir administracines išlaidas. Teismas netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, todėl neteisingai nustatė atsakovės turimas būsto išlaikymo išlaidas. Būsto išlaidos 2009 m. padidėjo iki 270 Lt, nes pabrango šildymas;

2) teismas neįvertino, kad atsakovei būtino maisto išlaidos sudaro 15 Lt per dieną. Išlaidos maistui per mėnesį yra 450 Lt. Dėl atsakovės ligos, t. y. sutrikusios kraujagyslių funkcijos, jai yra reikalingas natūralus ir neriebus maistas. Teismas privalėjo vadovautis protingumo kriterijais. Teismo nurodytas motyvas, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovės išlaidas maistui, vaistams, aprangai, avalynei, yra neobjektyvus, nes atsakovės 15 Lt į dieną išlaidos maistui yra realios ir ribotos, todėl nėra pagrindo abejoti ir reikalauti pirkimo čekių. Be to, dažnai jai maisto nuperka kaimynai, draugai, retkarčiais dukra. Atskirų čekių reikalauti iš jų negali, nes tai juos apsunkina, o atsakovei sukelia papildomą įtampą, nes atsakovės atmintis labai silpna. Atsakovės sveikatai palaikyti maistui būtini 600 Lt per mėnesį (po 20 Lt į dieną). Tai, kad atsakovė nepateikė čekių, nereiškia, kad atsakovė neturi išlaidų avalynei ir drabužiams. Teismas šiuos poreikius turėjo įvertinti remdamasis protingumo kriterijumi. Atsakovei būtina šioms reikmėms pinigų suma yra 100 Lt, tačiau ji išgali skirti tik 40 Lt, ir ne kiekvieną mėnesį;

3) teismo motyvas, kad atsakovės gydimui ir sveikatai palaikyti visi skiriami vaistai yra kompensuojami, neatitinka faktinės bylos medžiagos. Šią aplinkybę paneigia byloje pateiktos gydymo įstaigų pažymos. Teismo motyvas, kad atsakovė nepateikė būtino jai sanatorinio gydymo ir reabilitacijos išlaidų, yra neobjektyvus, nes valstybė apmokėjo atsakovės 56 dienų insulto pasekmių gydymo reabilitaciją, tolesnę reabilitaciją ji turėjo apmokėti savo lėšomis, tačiau atsakovė to padaryti iš savo pajamų neišgali. Būtinoms reabilitacijos procedūroms kas mėnesį reikia 300 Lt. Teismas neatsižvelgė į būtinas higienos ir buities priežiūros priemones, minimalios išlaidos kurioms yra 40 Lt į mėnesį. Bendra reikalinga vidutiniška pinigų suma atsakovės būtiniems poreikiams tenkinti yra 1310 Lt, iš kurių būsto išlaidos – 270 Lt, maistui – 600 Lt, vaistai – 300 Lt, drabužiai, avalynė –100 Lt, buities priežiūros ir higienos priemonės – 40 Lt, o jos gaunamos pajamos yra 747,20 Lt, todėl priešieškinio reikalavimas padidinti išlaikymą iki 500 Lt yra pagrįstas;

Žemesnės instancijos teismas

4) teismas nepagrįstai motyvavo, kad atsakovės pilnamečiai vaikai materialiai prisideda prie atsakovės išlaikymo. Teismas padarė byloje nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą apie vaikų turtinę padėtį;

5) teismas neištyrė ir neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos apie ieškovo turtinę padėtį, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės reikalavimas padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymą pažeistų tiek ieškovo, tiek jo nepilnamečių vaikų bei sutuoktinės interesus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nuslėpė savo turtinę padėtį. Ieškovas, atsižvelgiant į pasikeitusį jo pragyvenimo lygį, išgali mokėti didesnį išlaikymą nei priteistą teismo sprendimu;

6) pateikti byloje ieškovo algalapiai iš darbdavio firmos „Pavillion“ už laikotarpį nuo 2008-05 iki 2008-06-27 ir „Barclays“ banko duomenys nuo 2008-05-22 iki 2008-06-20 apie pinigų judėjimą ieškovo ir jo sutuoktinės mokėjimo kortelėse patvirtina, kad ieškovo priskaičiuotas atlyginimas už darbo savaitę sudaro 520 svarų, arba 1 987,70 Lt; atskaitymai 124 svarų (473,99 Lt); išmokėtas atlyginimas 396 svarų (1513,71 Lt). Išmokėtas už darbo savaitę atlyginimas kinta nuo 396 svarų (1513,71 Lt) iki 404,70 svarų (1559,29 Lt), todėl vidutinis mėnesio ieškovo atlyginimas 1600 svarų (6 116 Lt). Jo sutuoktinės pinigų judėjimo kortelės duomenimis, nuo 2008-05-22 iki 2008-06-20 sąskaitos įplaukos 1701,67 svarų (6 504,64 Lt). Be to, ieškovas papildomai dirba kitoje darbovietėje – firmoje „Hill Mcclynntech-Nical“, su kuria sudarė darbo sutartį 2008-05-07. Ieškovo pinigų kortelėje nuo 2008-05-22 iki 2008-06-22 įplaukos 1905,20 svarų (7282,02 Lt). Ieškovo nustatytos gaunamos šeimos pajamos per mėnesį yra 3606,87 svarų (13 783,93 Lt). Už vaikus ieškovui yra mokamos nemažos pašalpos. Ieškovas, nurodydamas, kad nuo 2005 m. kovo l d. yra bedarbis, nuslėpė svarbias aplinkybes, susijusias su jo tikrąją materialine padėtimi. Ieškovas nepateikė duomenų apie jo bendrovės „G. Bulding Service Limited“ (G. statybos paslaugos) pajamas, todėl šias aplinkybes pagal įrodymų vertinimo taisykles būtina priskirti atsakovės naudai;

7) ieškovas 2007 m. vasario mėn. įsigijo nekilnojamojo turto Didžiojoje Britanijoje. Apie ieškovo šeimos pajamas po ieškinio pateikimo teismui galima spręsti pagal jo prisiimtus įsipareigojimus bankams ir įsigytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovui suteikti banko kreditai: 2007 m. liepos mėn. automobiliui įsigyti, kredito mokėjimo terminas nuo 2007-07-16 iki 2008-03-16, mėnesinė įmoka 42,46 svarų (160,44 Lt); 2008-10-17 ieškovo vardu sudaryta vartojimo kredito sutartis būstui įsigyti, kredito suma 10 000 svarų (38 200 Lt) priskaičiuojamų palūkanų dydis 19 proc., bendra kredito suma yra 15330 svarų (58 560,60 Lt);

8) anot byloje surinktų dokumentų, ieškovo šeimos gaunamų kas mėnesį nustatytų pajamų dalis yra 3606,87 svarų (13 783,93 Lt), šeimos išlaidos būsto išlaikymui yra šios: busto draudimas – 20,24 svarų (76,40 Lt); komunalinės paslaugos – 143 svarų (564,05 Lt), iš viso – 163,24 svarų (622,66 Lt); šeimos išlaidos įsigytam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui išlaikyti yra: turto mokestis už nuosavybę – 105 svarai (401,10 Lt), būsto paskolos įmoka – 255,50 svarų (974,10 Lt). Ieškovo mėnesinės išlaidos turtui išlaikyti yra 523,74 svarų (1997,86 Lt). Ieškovo pajamos yra gana didelės, ieškovas po ieškinio pateikimo teismui nuosavybės teise įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, visiškai išlaiko įgytą turtą, moka turto mokesčius, moka paskolas bankams ir išlaiko 4 asmenų šeimą. Ieškovas yra materialiai pajėgus mokėti atsakovei didesnį išlaikymą, nei teismo priteistas;

9) teismo motyvas, kad atsakovė nepeikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos sveikata teismo proceso metu pablogėjo būtent dėl atsakovo veiksmų, yra nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai. Prasidėjus teismo procesui atsakovė išgyveno didelius sukrėtimus dėl ieškovo melagingų teiginių, kad atsakovė yra darbinga, dirba Anglijoje, turi nekilnojamojo turto. Teismo procesas užsitęsė, atsakovės padėtis buvo tikrinama visais būdais, apklausiami kaimynai dėl atsakovės gyvenimo būdo, ar ji nėra amorali, ar nevartoja alkoholio. Tokie veiksmai, susiję su ieškovo pareikštu ieškiniu, sukėlė atsakovei didelę įtampą, veikė morališkai, kad iš jos tyčiojamasi, naudojamasi jos bejėgiškumu, ir tai neigiamai įtakojo jos sveikatą. Dėl šių veiksmų pablogėjo atsakovės sveikata, ir 2007-06-28 ją ištiko epilepsijos priepuolis, kuris buvo nervinės įtampos dėl vedamo teismo proceso padarinys. Jos padėtį blogino nerimas dėl išlaikymo nutraukimo. Atsakovės sveikatos žymus pablogėjimas įvyko teismo proceso laikotarpiu, ir tai tiesioginis įrodymas, kad įtampa atsakovei sudarė bylos nagrinėjimas, nes kitų neigiamų faktorių byloje nėra nustatyta;

10) teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, privalėjo įvertinti nagrinėjamos bylos ypatumus. Atsakovė yra neįgalus, sunkiai sergantis asmuo, ir atsakovo nesąžiningumas, slėpti savo turtinę padėtį turint tikslą vilkinti teismo procesą, jau 3 metus kelia atsakovei didelę nervinę įtampą;

11) teismas nepagrįstai motyvavo, kad atsakovės atveju įstatymas nenurodo teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės teisę į neturtinę žalą numato CK 6.250 str. 2 d., kurioje išvardytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, turi vertinti konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo D. G. atstovė advokatė G. G. prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos motyvus:

1) atsakovės pajamos nuo 2002 m. vasario mėn. iki 2007 m. vasario mėn. padidėjo nuo 177,93 Lt iki 747,20 Lt, tai reiškia, jog atsakovės turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovės išlaidos buto išlaikymui yra ne apie 186,60 Lt, o 107,22 Lt per mėnesį. Iš buto nuomos sutarties matyt, kad atsakovė privalo mokėti 4,75 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Už komunalines paslaugas UAB Jonavos šilumos tinklams atsakovė vidutiniškai moka 73,25 Lt. Atsakovė pateikė daugiausia žiemos sezono kvitų, o 2008 metų rugpjūčio mėn., kai mokėta tik 45 Lt, yra tik viena sąskaita. Darytina išvada, jog visų metų vidurkis yra mažesnis nei 73,25 Lt, vidutiniškai už 12 mėn. atsakovei išeitų mokėti 54,41 Lt. Už komunalinius patarnavimus atsakovė moka vidutiniškai 38,74 Lt, už elektros energiją vidutiniškai moka 4 Lt; už dujas vidutiniškai – 5,32 Lt. Iš viso atsakovė per mėnesį vidutiniškai moka 102,47 Lt buto mokesčių, su 4,75 Lt nuomos mokesčiu už butą iš viso gaunasi 107,22 Lt;

2) apeliacinio skundo motyvas, kad būsto išlaidos 2009 m. padidėjo iki 270 Lt, atmestinas. Apeliantės nurodė, kad 2009 m. būsto apšildymo išlaidas pateiks į teismą. Teismas vadovavosi byloje esančiais dokumentais, kuriuos pateikė atsakovė, ir negalėjo vadovautis dokumentais patvirtinančiais išlaidas šildymui, kurias atsakovė ketina pateikti tik apeliacinės instancijos teismui;

3) apeliančių teiginys dėl išlaidų maistui yra nepagrįstas, nes atsakovė nepateikė teismui šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų. Atmestinas teiginys kaip neįrodytas ir dėl atsakovės išlaidų drabužiams ir avalynei. Apeliantės turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 str.);

4) nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo motyvas, jog atsakovės gydymui ir sveikatos palaikymui visi skiriami vaistai kompensuojami, neatitinka faktinės bylos medžiagos. Atsakovės nurodytoje 2007-02-22 VšĮ Kauno Centro poliklinikos pažymoje konstatuojama, kad atsakovei nuolat reikalingi medikamentai, ir nurodomi visi būtini vaistai, tačiau pažymoje nenurodoma, kad atsakovė negali įsigyti vaistų;

5) atsakovė teigia, kad pateiktoje Nemuno vaistinės pažymoje nurodomos būtinų atsakovei vaistų kainos, kurių ji neišgali nusipirkti, nes juos įsigyti vienam mėnesiui kainuoja 228,82 Lt. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei šie vaistai kainuotų būtent 228,82 Lt ir kad atsakovei jie yra reikalingi. Kaip matyti iš bylos dokumentų, vaistai atsakovei yra kompensuojami. Atsakovė per 2007 m. vaistams išleido 83,31 Lt, o tai yra vidutiniškai 6,95 Lt per vieną mėnesį. 2008 m. atsakovė iš viso vaistams išleido 44,52 Lt, o tai vidutiniškai yra 3,71 Lt per mėnesį. Per 2007m. ir 2008 m. atsakovė vaistams išleido 127,83 Lt, taigi per mėnesį vidutiniškai 5,33 Lt;

6) byloje nepateikta nei vieno dokumento apie atsakovės 56 dienų reabilitaciją, o UAB „Atgaiva“ pateiktas kainoraštis neįrodo nei atsakovės patiriamų išlaidų, nei tai, kad atsakovei nurodytos paslaugos reikalingos, nei kad jomis atsakovė naudojosi. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl jos 40 Lt išlaidų higienos ir buities priežiūros priemonėms;

7) atsakovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti, nes iš atsakovės 747,20 Lt pajamų per mėnesį, atėmus išlaidas (buto mokesčių vidutinės išlaidos per mėnesį yra apie 186,60 Lt (jei skaičiuosime pagal atsakovės nurodytas komunalines išlaidas), maisto išlaidos yra 450 Lt per mėnesį, 40 Lt rūbams, 5,33 Lt vaistams) atsakovei dar lieka 65,27 Lt. Jei komunaliniai mokesčiai būtų skaičiuojami pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą – 107,22 Lt, atsakovei lieka 144,65 Lt. Be to, atsakovei, kaip buvusiai sutuoktinei, iš ieškovo priteista 100 Lt išlaikymas,;

Atsiliepimas

8) atsakovės pilnamečiai vaikai turi pareigą, o ne teisę pagal CK 3.205 str. 1 d. išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, o tik išlaikymo dydį nustato teismas (CK 3.205 str. 4 d.) kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio bei jo būtinumo. Atsakovė teigė, kad jai papildoma parama yra labai reikalinga, todėl ji dėl materialinės pagalbos privalėjo kreiptis į savo pilnamečius vaikus ;

9) ieškovas įsidarbino 2006 m. sausio mėn., prieš tai visą laiką buvo bedarbis. Ieškovo įmonė niekada nevykdė jokios veiklos ir neturėjo nei pajamų, nei išlaidų. Pagal 2010-01-08 kursą svaro sterlingo ir lito santykis yra 3,83:1. Ieškovo vidutinės mėnesinės pajamos yra 1600 svarų (6128 Lt). Ieškovas oficialiai įdarbintas „Hill McGlynn“ įdarbinimo agentūroje, per kurią dirba „Morrison Facility Servines“, o „Pavillion Associates Limited“ yra buhalterinė kompanija, pervedanti algas į „Hill McGlynn“ darbuotojų banko sąskaitas. Didžiojoje Britanijoje atlyginimai yra mokami tik į darbuotojų sąskaitas;

10) apeliantės teiginio, jog Didžiojoje Britanijoje yra mokamos didžiulės pašalpos vaikams, nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovo šeima už vaikus gauna tokias pašalpas: 132,80 svarų (508,63 Lt, Child Benefit už du vaikus) ir Child Tax Credits 264,70 svarų (1013,81 Lt). Ieškovo žmonos A. G. 1701,67 svarų (6517,40 Lt), atsakovės nurodytos kaip pajamos, yra įplaukos į banko sąskaitą kartu su vaikų pašalpom ir grynųjų pinigų įnešimais. Dažnai iš ieškovo sąskaitos yra nuimami pinigai ir padedami į jo žmonos sąskaitą, nes iš ieškovo žmonos sąskaitos yra nuskaičiuojama paskola už būstą;

11) žymiai pablogėjus ieškovo materialinei padėčiai, ieškovo šeima negalėjo vykdyti daugelio savo finansinių įsipareigojimų ir dėl to yra susidariusių įsiskolinimų: 1022 svarų skola už paskolą būstui įsigyti; 1475 svarų skola už būsto paskolą (dabar ieškovas moka tik palūkanas, nes nepajėgia mokėti visos įmokos už butą); 1382 svarų skolą už 40 % nuomą (nes ieškovo šeima įsigijo tik 60 % busto, o kitą dalį nuomoja; 500 svarų skola už vandenį; 315 svarų skola savivaldybei. Iš viso skolos yra 4694,00 svarų (17 978,02 Lt). Ieškovo šeima 2007 metų vasario mėnesį įsigijo 60 procentų būsto pagal socialiai remtinų žmonių paramos projektą „Shared Ownership“. Vienos iš didžiausių ieškovo šeimos išlaidų yra: 822 svarų būsto paskola; mėnesinė nuoma – 240 svarų, 105 svarų savivaldybės mokestis; 255,50 svarų mokestis už paskolą, kuri buvo imta padengti išlaidas būstui įsigyti; 20,24 svarų privalomasis būsto draudimas, 143 svarai – komunaliniai mokesčiai, iš viso šios išlaidos sudaro 2407,74 svarų (9221,65 Lt). Realios pajamos 2009-12-31 ieškovo šeimoje yra 2357 svarų (9027,31 Lt), iš kurių 1600 svarų ieškovo alga; 360 svarų ieškovo žmonos alga; 265 svarų ir 132 svarų pašalpos už vaikus. Išlaidos iš viso yra 2673, 82 svarų (atitinkamai 10 240,73 Lt), iš kurių 822 svarų būsto paskola; 400 svarų būsto nuoma (100 svarų į savaitę); 255,50 svarų paskolos įmoka; 105 svarų savivaldybės mokestis; 20,24 svarų privalomas draudimas; 143 svarų komunaliniai mokesčiai; 68,03 svarų automobilio draudimas; apie 60 svarų interneto, telefono televizijos paslaugos; 600 svarų maistas, apie 100 svarų būtinos išlaidos kūdikiui, 100 svarų kitos išlaidos, į kurias įeina ir apranga, ir avalynė, ir dukros lietuviškos mokyklos mokestis. Ieškovo išlaidų ir pajamų balansas yra minusinis;

12) nei vienoje iš gydymo įstaigų į bylą pateiktoje pažymoje nėra nurodyta, kad atsakovės sveikatos būklė yra pablogėjusi būtent dėl vykstančio teismo proceso, todėl atsakovė priežastinio ryšio tarp jos emocinės būsenos ir teismo proceso neįrodė;

Šalies argumentai

13) CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Atsakovė tiksliai neįvardino, kokiais ieškovo veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovės atveju įstatymas nenumato teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovas nusikaltimo nepadarė, sveikatos nesužalojo ir gyvybės neatėmė;

14) atsakovė privalo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir neturtinės žalos dydį (CPK 178 str.). Šioje byloje žala neįrodyta, nes atsakovė nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Byloje pateikta ieškovės darbingumo lygio pažyma tik nurodo, kad atsakovei nustatytas 85 procentų netekto darbingumo lygis, tačiau nepatvirtina žalos atsakovei padarymo fakto dėl ieškovo kaltės. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodo, kuo vadovaudamasi ji pasirinko būtent tokią sumą, kaip galimą atlygį už neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė J. G. antros grupės invalide tapo 2000 m. vasarą, gyvendama santuokoje su ieškovu (1 t., b. l. 13-14). Teismo 2002-12-05 sprendimu, kuriuo nutraukta santuoka, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažintas ieškovas (1 t., b. l. 69, 2010-04-29 pažyma Nr. 9-12-38), todėl atsakovei iš ieškovo priteistas išlaikymas po 100 Lt kas mėnesį. Po santuokos nutraukimo nuo 2002 m. iki 2009-02-28 padidėjo (1 t., b. l. 72-77, 2 t., b. l. 32-39, 3 t., b. l. 105-105A) išmokamų atsakovei socialinių išmokų suma (nuo177,93 iki 747,20 Lt), tačiau apeliantės turtinė padėtis dėl to nepagėrėjo, nes pablogėjo jos sveikatos būklė ir pabrango pragyvenimas. kurių padidėjusios socialinės išmokos nekompensuoja. Dėl pablogėjusios atsakovės sveikatos, t. y. dėl smegenų ligos atsiradusių epilepsijos priepuolių, jai atsirado poreikis vartoti daugiau vaistų (2 t., b. l. 42). Atsakovės sveikatos būklės pablogėjimą patvirtina atsakovės darbingumo sumažėjimas iki 15 procentų (1 t., b. l. 102, 2 t., b. l. 40, 43-46, 123). Specialistų išvadoje pasakyta, kad nuo 2008-01-17 iki 2020-05-11 (2 t., b. l. 125) atsakovei reikalinga speciali nuolatinė priežiūra (pagalba). Kad atsakovė neišgali iš savo pajamų tinkamai pasirūpinti savo sveikata ir pragyvenimu, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir pažyma, kad atsakovė be kompensuojamų vaistų vartoja ir vaistus (Clonazepami pardavimo kaina 9,47 Lt, Pramistar pardavimo kaina 48,54 Lt, Gingium hexal pardavimo kaina 100,39 Lt, Pulv. Magnesium diasporal N30 pardavimo kaina 57,40 Lt), kurie yra nekompensuojami ir gana brangūs (2 t., b. l. 48, 127), ir šiuos vaistus atsakovė vartoja nuolat (4 t., b. l. 22-39). Taigi atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad vaistai, skirti atsakovės gydymui, yra kompensuojami, ir jų kaina mėnesiui yra apie 5,33 Lt., nes tai prieštarauja bylos medžiagai. Atsakovė yra socialiai remtinų asmenų sąraše (b. l. 31, 124, 2 t., 1 t., b. l. 66-67), ji nuomos pagrindu naudojasi socialiniu būstu. Ieškovas prie atsakovės išlaikymo neprisideda, nevykdo teismo 2002-12-05 sprendimu nustatytos pareigos mokėti atsakovei išlaikymą, dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas (2 t., b. l. 41), kuris 2007-10-12 buvo 5410,14 Lt, o 2010-04-29 buvo 7910,14 Lt (antstolio M. P. 2010-04-29 pažyma Nr. 0123/02/03879). Visos nurodytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, patvirtina, jog atsakovė dėl sveikatos būklės neturi galimybės be gaunamų pajamų apsirūpinti dar ir kitais būdais, todėl jai reikalinga kitų asmenų materialinė parama. Taigi atsakovės turtinė padėtis ir sveikatos būklė sudaro pagrindą reikalauti iš ieškovo mokėti didesnį išlaikymą, nes atsakovės sveikatos ir turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (CK 3.72 str. 5 d., 11 d.).

Nėra pagrįstas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad atsakovės pajamos yra pakankamos jos poreikiams užtikrinti, nes tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atsakovė nurodė, kad buto išlaikymui išleidžia (3 t., b. l. 106-113) per mėnesį. 2008 m. kainomis tai sudaro apie 186,60 Lt (vidutiniškai už dujas ir elektrą – 51,27 Lt, už šilumą – 51,96 Lt, už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimas, laiptinės apšvietimas, administravimo išlaidos, buto nuoma, buto nuomos administravimas, techninė priežiūra) – 35,12 Lt, už vandenį – 49,48 Lt. tarp jų būtinos maisto išlaidos sudaro 15 Lt per dieną, nors atsakovei, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę maistui, reikėtų išleisti 20 Lt. Visos išlaidos maistui per mėnesį, atsakovės apskaičiavimu, sudaro 450 Lt., nors atsakovės nuomone, reikia 600 Lt. Išlaidoms, būtinoms avalynei ir drabužiams įsigyti, reikia apie 100 Lt, nors ieškovė realiai gali skirti tik 40 Lt. Visos šios išlaidos nėra apmokamos iš valstybės biudžeto. Teisėjų kolegijos vertinimu, realūs atsakovės poreikiai neatitinka gaunamo išlaikymo dydžio, nes priteisto iš ieškovo atsakovei išlaikymo suma tapo per maža. Pažymėtina, kad į atsakovės turimų išlaidų sąrašą neįtrauktos išlaidos kultūrai, poilsiui, sveikatinimo procedūroms, nors akivaizdu, kad tokių poreikių atsakovė turi, todėl negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovei kiekvieną mėnesį lieka (ieškovo apskaičiavimu) 144,65 Lt ir 100,00 Lt iš ieškovo priteisto išlaikymo, kurio, kaip nustatyta byloje, ieškovas atsakovei nemoka.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų maistui, drabužiams ir avalynei, nesudaro pagrindo pripažinti, kad išlaidų maistui drabužiams ir avalynei atsakovė neturi. Asmens poreikis valgyti, rengtis, palaikyti asmens ir buities higieną yra visiems žinomas (CPK 182 str.). Atsakovės apskaičiuotos ir nurodytos išlaidos yra protingo dydžio. Todėl atsižvelgiant į atsakovės nurodytų išlaidų sumą, drabužiams ir avalynei (100 Lt), higienai po 40 Lt į mėnesį, maistui po15 Lt ( 20 Lt) į dieną, laikoma įrodyta (CPK 178 str., 3 str. 1 d., 185 str.).

Pagrįstas yra atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė pasinaudojo 56 dienų trukmės reabilitacija. Tačiau byloje nėra nuginčytas faktas, jog atsakovės sveikatai palaikyti tokia procedūra yra būtina. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas byloje procedūrų kainų sąrašas nepatvirtina (2 t., b. l. 47), jog atsakovė realiai turėjo tokias išlaidas, tačiau patvirtina atsakovės teiginius, jog sveikatos reabilitacinėms procedūroms lėšų skirti negali, nes jos yra gana brangios, nors ir reikalingos pagerinti atsakovės gyvenimo kokybę.

Kaip jau minėta, atsakovės poreikiai nukreipti į galimybę minimaliomis sąnaudomis aprūpinti save, tačiau, kaip nustatyta, atsakovei nepakanka iš ieškovo priteisto išlaikymo. Ieškovo turtinė padėtis nuo 2002-12-05 žymiai pagerėjo (3 t., b. l. 18-62). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, darydamas išlaidas šeimos poreikiams tenkinti, pirmenybę teikia turtui įsigyti (nekilnojamajam ir kilnojamajam), o ne minimaliems šeimos poreikiams užtikrinti. Dėl to ieškovo turimų atliekamų lėšų sumažėjimas yra susijęs su didelėmis išlaidomis, kurios nėra pirmos būtinybės, ir esant protingam ir apdairiam ieškovo šeimos turimų lėšų paskirstymui, gali užtikrinti ieškovo šeimai pakankamai gerą pragyvenimo lygį užsienyje. Be to, kaip nustatyta byloje, ieškovas yra sveikas, todėl turi daugiau galimybių gauti didesnį atlygį negu atsakovė. Bylos duomenimis, ieškovas dirba ne tik firmoje „Hill Mcclynntech-Nical“ (nuo 2008-05-22 iki 2008-06-22, įplaukos 1905,20 svarų, arba 7282,02 Lt). Firmos „Pavillion“ už laikotarpį nuo 2008-05 iki 2008-06-27 ir „Barclays“ banko duomenys nuo 2008-05-22 iki 2008-06-20 apie pinigų judėjimą ieškovo ir jo sutuoktinės pinigų kortelėse patvirtina, kad ieškovo priskaičiuotas atlyginimas už darbo savaitę yra 520 svarų, arba 1 987,70 Lt; atskaitymai 124 svarų (473,99 Lt); išmokėtas atlyginimas 396 svarų (1513,71 Lt). Išmokėtas už darbo savaitę atlyginimas kinta nuo 396 svarų (1513,71 Lt) iki 404,70 svarų (1559,29 Lt), todėl ieškovo vidutinis mėnesio atlyginimas yra 1600 svarų (6 116 Lt). Ieškovo sutuoktinės pinigų judėjimo kortelės duomenimis, nuo 2008-05-22 iki 2008-06-20 sąskaitoje įplaukos 1701,67 svarų (6 504,64 Lt). Be to, ieškovas turi bendrovę „G. Bulding Service Limited“ (G. statybos paslaugos), tačiau duomenų apie įmonės pajamas byloje nėra (4 t., b. l. 48-64).

Ieškovo išlaidas sudaro: 1022 svarų skola už būsto paskolą; 1475 svarų skola už būsto paskolą 1382 svarų skola už 40 % nuomą, 500 svarų skola už vandenį; 315 svarų skola savivaldybei, privalomasis būsto draudimas, 143 komunaliniai mokesčiai, 68,03 svarų automobilio draudimas; apie 60 svarų interneto, telefono televizijos paslaugos; 600 svarų maistas, apie 100 svarų būtinos išlaidos kūdikiui, 100 svarų kitos išlaidos, į kurias įeina ir apranga, ir avalynė ir dukros lietuviška mokykla. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės motyvas, jog ieškovo pajamos yra gana didelės, yra pagrįstas, nes ieškovas po ieškinio pateikimo teismui nuosavybės teise įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, visiškai išlaiko įgytą turtą, moka turto mokesčius, moka paskolas bankams ir išlaiko 4 asmenų šeimą. Todėl ieškovas yra materialiai pajėgus mokėti atsakovei didesnį išlaikymą, nei teismo priteistas. Tačiau negalima sutikti su atsakovės reikalavimu, kad išlaikymą atsakovei privalo teikti tik ieškovas, nes atsakovės pilnamečiai vaikai to daryti šiuo metu nepajėgūs, nes jie mokosi, nedirba, augina vaikus (3 t., 155-170, 4 t., b. l. 8-21). Atsakovės vaikai yra gana jauno amžiaus, darbingi, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu jie negali gauti jokio uždarbio ar kitaip prisidėti prie atsakovės gyvenimo sąlygų pagerinimo (CK 3.205 str.). Todėl sprendžiama, kad iš ieškovo priteistina tik dalis (100 Lt) prašomų papildomai priteisti lėšų, reikalingų atsakovės išlaikymui, ši suma, atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas, nėra didelė, ji yra apie 26 svarus, todėl iš viso (su anksčiau priteistu išlaikymu) ieškovui tektų sumokėti atsakovei 200 Lt, t. y. apie 52 svarus į mėnesį. Kita atsakovės reikalavimo dalis priteisti iš ieškovo atsakovei dar 400 Lt atmestinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas apeliantės motyvas, kad teismas be pagrindo nepriteisė atsakovei iš ieškovo neturtinės žalos (20 000 Lt), kuri atsirado dėl ieškovo kreipimosi į teismą, nes ieškovas ieškinio pareiškime neteisingai nurodė įvairias aplinkybes, teigdamas, kad ji gyvena užsienyje, jog atsakovė dirba ir gauna atlyginimą, taip pat apie atsakovės turtinių ir gyvenimo sąlygų pagėrėjimą, atsakovės nuomojamą būstą užsienyje ir tai, kad ji yra pajėgi save išlaikyti (1 t., b. l. 1-6). CPK 5 str. pasakyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kaip nustatyta byloje, 2002-12-05 teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas atsakovei (1 t., b. l. 13-14). Ieškovo turimomis žiniomis, po teismo sprendimo priėmimo atsakovės turtinė padėtis pagėrėjo, todėl ieškovas prašė nutraukti priteisto atsakovei išlaikymo mokėjimą, apie tai parašė ieškinio pareiškime. Ieškinio pareiškimo surašymas, įrodymu rinkimas, taip pat ir paklausimai dėl atsakovės gyvenimo bei darbo užsienyje, pažymos dėl turtinės padėties ir sveikatos būklės nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovei šiais procesiniais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ir ją reikėtų priteisti iš ieškovo. Akivaizdu, kad teisminis procesas sukelia asmenims įvairių išgyvenimų, todėl tikėtina, kad atsakovė dėl iškeltos civilinės bylos turėjo tam tikrų nepatogumų. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė taip pat pasinaudojo savo teisėmis ir kreipėsi į teismą, pareikšdama šioje byloje priešieškinį (2 t., b. l. 28-30). Todėl procesas byloje vyko ir įrodymai buvo renkami atsižvelgiant į šalių pareikštus reikalavimus ir užtruko dėl abiejų šalių materialinių subjektinių teisių ir saugomų interesų gynybos, o ne tik dėl ieškovo pareikšto ieškinio. Taigi byloje nenustačius ieškovo civilinių atsakomybės pagrindų, iš jo negali būti priteista neturtinė žala (CK 6.245 str., 6.250 str.), todėl apeliantės motyvas dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti neturtinę žalą atsakovei, panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), dėl to skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo panaikinama, priimamas naujas sprendimas – atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo patenkinami iš dalies ir iš ieškovo priteistinas atsakovei išlaikymas 100 Lt į mėnesį nuo (2008-04-15) priešieškinio pareiškimo pateikimo teisme (2 t., b. l. 28-30), iš viso su anksčiau teismo sprendimu priteistu išlaikymu 200 Lt, priteistą išlaikymą atsakovei mokant kas mėnesį, išlaikymo sumą (200 Lt) indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovės priešieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK96 str., 98 str.). Išlaidos už pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose suteiktas valstybės garantuojamas teisinės pagalbos paslaugas atsakovei ir trečiajam asmeniui J. L. (4 t., b. l. 97-100, 162, 163) įrodytos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymomis (279, 64 Lt, 2603, 58 Lt, 558, 5 Lt, 1303, 20 Lt, 216, 99 Lt), ir jos yra 4961,46 Lt. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta tik dalis atsakovės reikalavimų, iš ieškovo priteistina ne visa šių išlaidų suma, o 2 000 Lt. Taip pat iš ieškovo priteistinos žyminio mokesčio išlaidos už priešieškinio pareiškimą ir apeliacinį skundą, nuo kurių sumokėjimo atsakovė atleista pagal įstatymą, dalyje (100 x 12 mėn. tai yra 1 200 Lt, indeks. 131,8) patenkintų reikalavimų (po 66 Lt už kiekvieną), iš viso 132 Lt, ir procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas (4 t., b. l. 189) apeliacinės instancijos teisme 20,70 Lt (CPK 83 str. 1 d. 2 p. 14 p., 2 d., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 302 str.).

Kita teismo sprendimo dalis nekeistina (CPK 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2p.-333 str.,

nusprendžia:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo, panaikinti, priimti naują sprendimą.

Atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo patenkinti iš dalies ir atsakovei priteisti iš ieškovo kas mėnesį po 100 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo atsakovei išdėstyti taip: Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 5 d. sprendimu priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iš ieškovo G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , gyv. vieta (duomenys neskelbtini) ) atsakovei G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) padidinti iki 200 Lt, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir šiuo sprendimu priteistą išlaikymo sumą pradėti mokėti atsakovei nuo 2008 m. balandžio 15 d.

Priteisti valstybei:

132 Lt žyminį mokestį;

2 000 Lt. teisinių paslaugų išlaidas;

20,70 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas, iš viso 2 152,70 (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt du Lt 70 ct) Lt iš ieškovo G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , gyv. vieta (duomenys neskelbtini) ).

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Izolda NėnienėLeonas Jachimavičius