- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- I1-2071-872/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04789-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą ir prašo: 1) panaikinti 2021 m. gruodžio 1 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) priimtą sprendimą Nr. 1S-3984 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 18 d. teiktą prašymą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus arba Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus.
Nurodo, kad Kalėjimo departamento priimtas Sprendimas dėl neperkėlimo į pusiaukelės namus yra nepagrįstas. Paaiškina, jog argumentai dėl neperkėlimo paremti spėlionėmis bei prielaidomis. Pažymi, jog Sprendimas motyvuojamas remiantis pareiškėjo kriminaline praeitimi. Teigia, jog tai įstatyminiai veiksniai, kurie išliks tokie pat nekintantys visą likusios bausmės periodą. Šiuo atveju nurodo, kad vertinant klausimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, Kalėjimų departamentas turėjo vertinti nuteistojo asmens elgesį pataisos namuose bei elgesio rizikos korekciją, o ne nuteistojo asmens praeitį.
Teigia, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, finansinių įsipareigojimų neturi, socialiniai ryšiai stiprūs. Nurodo, jog atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies kriterijus bei nuostatas, todėl negali būti užkirstas kelias perkėlimui į pusiaukelės namų įstaigas ir integracija į visuomenės gretas.
Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog priimtame Sprendime pripažino, kad trūksta neginčijamų argumentų, dėl kurių pareiškėjas būtų perkeltas į pusiaukelės namus.
Pažymi, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus – Kalėjimų departamento direktorius turi diskrecijos teisę priimti sprendimą tenkinti arba netenkinti nuteistojo prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis teisės aktais ir kita surinkta informacija. Teisės aktai numato galimybę, o ne imperatyvą perkelti asmenį, net atitinkantį formaliąsias sąlygas, į pusiaukelės namus. Nuteistasis į pusiaukelės namus perkeliamas tik tada, kai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą dėl padarytos pažangos ir galimybės nenusikalsti ateityje.
Kalėjimų departamentas nurodo, jog priimdamas Sprendimą pareiškėjo neperkelti į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus visus veiksmus, susijusius su Sprendimo priėmimu, prašymo nagrinėjimu, atliko teisėtai bei pagrįstai, Sprendimą priėmė laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, Sprendimas tinkamai, išsamiai argumentuotas.
Pabrėžia, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina Kalėjimų departamento Sprendimas, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2021 m. gruodžio 1 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo Nr. 1S-3984 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“, kuriuo Kalėjimų departamentas nusprendė neperkelti V. L. į Vilniaus arba Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus ir dėl įpareigojimo Kalėjimų departamentui iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 18 d. teiktą prašymą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus arba Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kalėjimų departamente 2021 m. spalio 18 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų ar Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus.
2021 m. lapkričio 30 d., nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija, sudaryta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-220 (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą, pateikė savo argumentuotą ir pagrįstą siūlymą Nr. LV-5582 „Dėl nuteistojo V. L. neperkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Siūlymas), kuriuo siūlė pareiškėjo prašymo netenkinti ir pareiškėjo neperkelti iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų ar Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus.
2021 m. gruodžio 1 d. Kalėjimų departamentas pareiškėjui Sprendimu pateikė atsakymą, kuriame išdėstė sprendimo pareiškėjo neperkelti iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų ar Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus motyvus ir aplinkybes.
Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu Kalėjimų departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Pagal BVK 69 straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodyta, kad vadovaudamasis Kodekso 69 straipsnio 6 dalimi ir siekdamas užtikrinti tinkamą nuteistųjų perkėlimą į pusiaukelės namus ir grąžinimą iš jų, Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-210 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 1 punktu patvirtino Aprašą, kuris nustato nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, perkėlimo į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus bei grąžinimo iš jų tvarką ir pusiaukelės namų darbo organizavimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. AS-135-575/2022).
Vertinant ginčijamo Kalėjimų departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra aktualios Kodekso 69 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.
BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.
Nagrinėjamu atveju Komisija savo Siūlyme nurodė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 11 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, tačiau nuobauda neskirta, skatintas taip pat 1 kartą, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose dirbo (duomenys neskelbtini), Marijampolės pataisos namuose nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. spalio 1 d. atsidarius naujam baldų cechui įdarbintas (duomenys neskelbtini). Darbo istorija laisvėje nestabili, su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais. Paleidimo atveju planuoja įsidarbinti AB „Kalnapilis“, autokaro vairuotoju. Turimais duomenimis finansinius įsiskolinimų neturi. Problemų dėl gyvenamosios vietos nėra, gyventų pas tėvus (duomenys neskelbtini) r., yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai, palaiko socialinius ryšius su tėvais, žmona, vaikais.
Be kita ko, Siūlyme taip pat nurodyta, kad asmuo anksčiau teistas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikė, dauguma nusikaltimų įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje, kas suponuoja prielaidą, kad asmuo lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, jis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip pats prisidėjo prie problemos atsiradimo egzistuoja prieštaravimų. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs vertinimo metu nustatyti kriminogeniniai veiksniai gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad elgesio korekcinėse programose asmuo nėra dalyvavęs.
Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškėjo socialinio tyrimo išvados Nr. 85/04-2567 matyti, kad pareiškėjui 2021 m. lapkričio 11 d. buvo atliktas pakartotinis pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OAsys metodika ir buvo nustatyta vidutinė rizika, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas atitinka Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas buvo priimtas gavus Komisijos Siūlymą, jame pateikiama Komisijos nustatyta informacija ir jos vertinimas, taip pat buvo nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo motyvacijos nebuvimo bei argumentų pagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kalėjimų departamento Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.