Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. N. motinos O. S. atstovės D. G. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-06-19 nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. N. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1995-12-12 Kauno apygardos teismo nutartimi P. N., padaręs tuo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas 146 str. 1 d. (sena įstatymo redakcija), 271 str. 1 d. , 118 str. 4 d. ir 105 str. 7 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis 12 str. ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – patalpinimas gydymui psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

2013-05-28 Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma P. N. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-06-19 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. N. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2013-06-19 nutartimi pagrįstai pratęsė P. N. priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti P. N. motinos O. S. atstovės D. G. skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš 2013-05-16 Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 199 (toliau – Išvada) matyti, jog P. N. serga liekamąja šizofrenija, nuo mažens buvo tirtas bei gydytas psichiatrijos ligoninėse. Be to, po baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo nuo 1996-01-18 iki 2003-08-05 P. N. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas griežto ir sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o nuo 2003-08-05 gydomas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (Panevėžio apygardos 2004-02-03 nutartimi priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas 6 mėnesiams). Tačiau šiuo laikotarpiu, gydomas bendro stebėjimo sąlygomis, P. N. pažeidinėjo skyriaus režimą, neklausė personalo darbuotojų, elgesys buvo nekoreguojamas, dėl ko 2004-05-25 buvo apžiūrėtas gydytojų psichiatrų komisijos, kuri rekomendavo teismui pakeisti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę iš bendro stebėjimo sąlygų į sustiprinto stebėjimo sąlygas, nors galutinis sprendimas stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis nebuvo priimtas. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis iš esmės buvo taikytas iki 2007-10-02, kuomet Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris P. N. buvo taikytas iki 2012 m. gruodžio 7 d. Be to, iš pateiktos Išvados matyti, jog nuo 2012-12-07, kuomet P. N. buvo taikytas stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, pastarasis 2013-01-24 per viršulangį į pasivaikščiojimų kiemelį išmetė kitam ligoniui navigacinę sistemą, o 2013-04-22 paprašė atnešti pakrovėją – adapterį televizoriaus antenai sustiprinti ir tuoj pat išsigynė, kad jo negavo, tačiau apsaugos darbuotojų patikrinimo metu rastas pakrovėjas kraunantis planšetinį kompiuterį, kuriuo naudotis tuo metu draudė galiojančios ligoninės taisyklės. Išvadoje taip pat pabrėžiama, jog, nors P. N. vėliau ir atsiprašė melavęs apie pakrovėją, tačiau prašinėja silpnesnių ligonių cigarečių, jo mąstymas stokojantis logikos, kritika susirgimo atžvilgiu formali. Išvadoje nurodoma ir tai, jog paciento psichinė būsena gerėjo nežymiai, agresijos nestebėta, konfliktų su personalu ir kitais pacientais nekonstatuota, fiksuoti du vidaus tvarkos pažeidimai (nors pagal Tarnybos pateiktas išvadas matyti, jog P. N. padarė tik vieną vidaus tvarkos pažeidimą), kuriuos pacientas kiekvieną kartą bando racionaliai paaiškinti sau naudinga linkme, išsisukinėja ir vengia atsakomybės, į klausimus atsakinėja abstrakčiai, vengdamas tiesaus atsakymo, emocijos šaltos, blankios, pripažįsta įstatymo uždraustos veikos faktą, bet neigia savo atsakomybę, apie nužudymą kalba abejingai, vienodu tonu su stereotipine šypsena veide, teigia, kad užsidirbti lėšas nelegaliais būdais esą nieko blogo, nors skyriuje bendrauja su kitais pacientais, pabrėžtinai mandagiai bendrauja su personalu bei pageidauja vaistų nemigai gydyti.

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės I. B. teisme duoti paaiškinimai visiškai atitinka gydytojų komisijos išvadą, kuria teismas neturi pagrindo abejoti.

Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą, kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie P. N. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kaip tik iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pastarojo ligonio esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, šiam ligoniui tik 2012-12-07 stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygos pakeistas į bendro stebėjimo sąlygas, jo psichikos būsena lieka be teigiamos dinamikos, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos stoka savo atliktų veiksmų atžvilgiu rodo, kad P. N. socialinis pavojingumas dar išlikęs.

Aukštesnysis teismas sutinka su pateiktame skunde nurodyta aplinkybe, jog pagal Tarnybos pateiktus dokumentus ligoninės paslaugos P. N. buvo teiktos pažeidžiant išvadoje nurodytus teisės akto reikalavimus (remiantis Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 7 str. 1 p., hospitalizuoti pacientai turi teisę naudotis telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat jiems turi buti suteikta vieta rūkymui, numatant, kokius gaminius ir kokiose vietose galima rūkyti), tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone ši aplinkybė iš esmės nedaro įtakos Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo P. N. toliau taikyti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kad P. N. nėra kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, apie nužudymą kalba abejingai, vienodu tonu bei su stereotipine šypsena veide, teigiamai vertina lėšų užsidirbimą nelegaliais būdais, stebimuoju laikotarpiu jo psichinė būsena gerėjo nežymiai, o taip pat, kad tik nuo 2012-12-07 jam yra taikomas stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvados, jog gydomo asmens psichinė sveikata žymiai pagerėjo. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, jog 2013-06-19 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta, VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą perduodant iš naujo nagrinėti apylinkės teismui arba netenkinant teikimo ir P. N. taikomą stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeičiant į ambulatorinį, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą P. N. toliau taikyti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę, nes gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė, motinos O. S. atstovės D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.