Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyriausiosios tyrėjos apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-01-11 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. B. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 50³ str., 174 str., dėl to, kad jis tyčia sunaikino svetimą turtą, nepadarydamas nukentėjusiajam žymios žalos, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o būtent: jis, 2015 m. rugpjūčio 14 d. apie 1.00 val. Gegužės 3-osios g. 4, Eišiškės, Šalčininkų r., kartu su nepilnamečiu E. C., gim. 2001 m. gegužės 19 d., ir P. Ž., gim. 1994 m. gruodžio 3 d., užlipęs ant M. S. priklausančio laidojimo paslaugų įmonės pastato stogo tyčią sugadino du šiferio lapus bei lietaus nusileidimo taką, padarydami nukentėjusiajam M. S. 50 Eur (1,32 MGL) turtinį nuostolį, tęsdamas savo neteisėtą veiką, iš chuliganiškų paskatų ant stogo paliko žmogaus ekskrementus.

Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nukentėjusysis M. S. į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, dalyvavo 2015 m. gruodžio 10 d. 9.30 val. vykusiame teismo posėdyje, davė parodymus, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šiems asmenims nedalyvaujant ( LR ATPK 272 str. 1 d.).

Šalčininkų rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. atžvilgiu nutraukė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis M. S. ir liudytojai S. A. bei V. K. nematė kiek tiksliai asmenų buvo ant M. S. priklausančio laidojimo paslaugų įmonės pastato stogo, parodė, kad jų buvo daug, ne mažiau trijų, tačiau sulaikytas buvo tik vienas iš jų – V. B.. Tačiau V. B. buvo sulaikytas ne ant stogo, o šalia pastato. Pastarasis prisipažino, kad buvo ant pastato stogo, paaiškino, kad užlipo ant skardinio stogo, nes išgirdo pagalbos šauksmą. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju E. C. patvirtino V. B. paaiškinimus, kad jis šaukėsi pagalbos, nes P. Ž. jį mušė ant stogo, tuo metu atsirado V. B., kuris jį apgynė. Visi buvo užlipę ant skardinio stogo. Iš pridėto prie bylos 2015 m. lapkričio 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.2.-1535-604/2015, kuriuo P. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 50³ str., 174 str., bei iš jo paaiškinimų, esančių byloje matyti, kad P. Ž. pripažino aplinkybę, kad kartu su V. B. ir E. C. buvo užlipęs ant laidojimo paslaugų pastato stogo, tačiau neigė padaręs pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. B., užlipęs ant M. S. priklausančio laidojimo paslaugų įmonės pastato stogo, tyčią sugadino du šiferio lapus bei lietaus nusileidimo taką, padarydamas nukentėjusiajam M. S. 50 Eur (1,32 MGL) turtinį nuostolį bei padarė nedidelį chuliganizmą.

2016-02-06 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyriausiosios tyrėjos (toliau tekste – apeliantė), kuriuo prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-01-11 nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo V. B. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. ir 174 str. ir paskirti jam šių straipsnių sankcijose numatytas baudas arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodė, kad nesutinka su apylinkės teismo sprendimu. Mano, jog teismo išvados neišsamios ir neobjektyvios. Teigia, kad, nors V. B. savo kaltę, dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50³ str. ir 174 str. neigia, jo kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis, o būtent: įvykio registravimo duomenimis ir policijos pareigūnės L. Š. tarnybiniu pranešimu; M. S. pareiškimu ir paaiškinimu bei fotolentele, S. A., P. Ž., E. C., V. K. paaiškinimais.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyriausiosios tyrėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 249 str. nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Taigi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantei nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog išskirtinė teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes ir pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad, būtent, V. B., 2015 m. rugpjūčio 14 d. apie 1.00 val. Gegužės 3-osios g. 4, Eišiškės, Šalčininkų r., užlipęs ant M. S. priklausančio laidojimo paslaugų įmonės pastato stogo, tyčią sugadino du šiferio lapus ir lietaus nusileidimo taką bei iš chuliganiškų paskatų ant stogo paliko žmogaus ekskrementus.

Apylinkės teismas šią išvadą padarė išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat išsamiai pasisakęs ir dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-01-11 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantė, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyriausiosios tyrėjos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.