Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

gynėjams adv. Jolantai Teresei Litvinskienei, adv. Aldevinui Švedui, adv. Mansurui Muksinovui, adv. Liudmilai Karvelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. (D. S.) apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

D. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., išteisintas.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., A. T. – pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 264 str. 1 d., A. Z. – pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 259 str. 1 d., tačiau pastarųjų atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio mėnesį, tiksli data nenustatyta, Romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens, nusipirkdamas už 100 litų, įgijo ne mažiau kaip 0,573 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį suvartojo pats, dalį – 0,15 g narkotinės medžiagos – heroino 2009-06-23 apie 10.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 80 litų pardavė A. T., o likusią dalį – 0,423 g narkotinės medžiagos – heroino laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki tos pačios dienos, kai apie 14 val. atliktos kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Be to, D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. birželio mėnesį, paimdamas iš V. M. kaip užstatą už parduotą narkotinę medžiagą – heroiną, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir su savimi laikė fizinio asmens dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-11-07 Vilniaus VPK V. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, iki 2009-06-22 14 val., kai atliktos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai rado ir paėmė fizinio asmens dokumentą -asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir su savimi laikė fizinio asmens dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą 2008-10-02 Vilniaus m. 2 PP, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, iki 2009-06-22 14 vai. kai atliktos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai rado ir paėmė fizinio asmens dokumentą- asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą; arba 2) panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, padarius išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; arba 3) panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; arba 4) pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių; arba 5) pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę; arba 6) pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį, nes netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

Apelianto nuomone, nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, ko pasėkoje pažeista jo teisė į gynybą. Kaltinamajame akte tiksliai nenurodyti duomenys apie jį kaip įtariamąjį. Kaltinimas dalyje dėl narkotinių medžiagų tikslios įgijimo datos nėra tikslus. Jis viso proceso metu nurodė, jog paskutinį kartą narkotikus sau pirko birželio 18-19 d. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nepatikslino nusikalstamos veikos padarymo laiko, priešingai, nurodė neapibrėžtai. Apelianto įsitikinimu, tokiu būdu teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1. p.

Prokurorė keisdama kaltinimą pagal LR BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. privalėjo nustatyti santykį tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalies, skirtos pačiam vartoti, ir dalies, skirtos platinti. Kaltinimas, kad apeliantas turėjo tikslą parduoti, grindžiamas kaltinamajame akte prieštaringais duomenimis. Nuosprendyje kaip nustatytos nurodytos tos pačios nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios nurodytos ir kaltinamajame akte. Taigi, teismas taip pat nenustatinėjo santykio tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalies, skirtos pačiam vartoti, ir dalies, skirtos platinti, taip buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teismo nuomone nustatyta „likusi dalis - 0,423“ neapibrėžta tikslu.

Apeliantui nesuprantama kaltinime nurodyta formuluotė „... iš kito asmens...”, ką tai reiškia, ar tai reiškia, kad tas žmogus nežinomas, ar jis nustatytas, tik pavardė neminima. Tai, apelianto įsitikinimu, taip pat pažeidžia jo teisę į gynybą.

Kaltinimo dalis, kurioje nurodyta - „...nusipirkdamas už 100 litų ne mažiau kaip 0,573 g narkotinės medžiagos - heroino“, taip pat yra netiksli. Apelianto teigimu, ši kaltinimo dalis prieštarauja jo nuosekliems parodymams, jis viso proceso metu tvirtino, kad paskutinį kartą už 100 litų įgijo 0,5 g narkotinės medžiagos. Jo įgytas kiekis, t.y. 0,5 g narkotinės medžiagos, specialistų tirtas nebuvo ir negalėjo būti, nes jis visą 0,5 g kiekį suvartojo birželio 19-21 d. Nesant galimybės nustatyti jo paskutinį kartą įgytos narkotinės medžiagos sudėties, apelianto įsitikinimu, jis nepagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 259 str. 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, veikoje galėjo būti ir BK 259 str. 2 d. sudėtis. Duomenų, paneigiančių jo parodymus, kaltinamajame akte nėra.

Kaltinimo dalis, kurioje nurodyta „...kurios dalį suvartojo pats...”, apelianto teigimu, prieštarauja jo nuosekliems parodymams, kad visus narkotikus, įgytus paskutinį kartą (birželio 18-19 d.) jis suvartojo intraveniniu būdu dar birželio 19-21 d., todėl ir parduoti nebeturėjo ką.

Kaltinimo dalis, kurioje nurodyta, jog „dalį 0,15 g narkotinės medžiagos – heroino už 80 litų jis pardavė A. T.”, apelianto teigimu, iš esmės prieštarauja kaltinamajame akte išdėstytiems duomenims, kuriais grindžiamas kaltinimas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Neaišku kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas, jei pagal kaltinimą jis A. T. parduoda 0,15 g narkotinės medžiagos heroino (nors specialisto išvadoje - 0,150 g) ir kaip A. T. (pagal jo kaltinimą) iš jo nusiperka bendroje sumoje 0,1500 g, iš kurių 0,0375 įsigyja sau, o 0,1125 g Z.. Nesant jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, apelianto nuomone, kaltinimas jam šioje dalyje neatitinka įstatymo reikalavimų.

Kaltinime nurodyta „dalį pardavė bute“. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek liudytojų apklausose ikiteisminiame tyrime yra minima skirtinga pardavimo vieta: „laiptinė“ ir „butas“. Todėl ši kaltinimo dalis grindžiama prieštaringais duomenimis, prieštaravimai šalinami ir pašalinti nebuvo.

Kaltinimo dalis - „...likusią dalį - 0,423g narkotinės medžiagos-heroino laikė savo bute...”, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kratos protokole išvardinti visi daiktai, rasti telefono knygos viduje, tirto popieriaus lankstinuko (su 0,025 g heroino) telefono knygos viduje kratos metu nebuvo. Kratos protokolą pasirašė trys pareigūnai, jo mama ir jis pats. Lankstinukas tik buvo apžiūrėtas vieno tyrėjo, kaip rastas telefono knygoje. Šių ikiteisminio tyrimo trūkumų, apelianto nuomone, nebegalima pašalinti, todėl visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Esant tokiems duomenims, nėra teisinio pagrindo kaltinti jį, kad jis paskutinį kartą įgijęs ir viską spėjęs suvartoti iki sulaikymo, dar kažkokią narkotinę medžiagą ar, neva, jos likusią dalį – 0,398 g heroino ir lankstinuką su 0,025 g heroino, – laikė savo bute iki 2009-06-23 kratos. Kaltinime liko nesuformuluotas minėto kiekio narkotinių medžiagų laikymo tikslas.

Kaltinamajame akte nenurodytos visos jo apklausos, duoti parodymai ir tomai bei bylos lapai. Kaltinamajame akte aptartoje 2009-06-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad gelsvos spalvos miltelių iš 4 vnt. lankstinukų, rastų pas A. T., sudėtyje rastas heroinas, kurio masė yra 0,15 g, ir nurodoma, jog šis dokumentas yra 2 baudžiamosios bylos tome. Tai, apelianto teigimu, neatitinka faktinių bylos duomenų – minėtoje specialisto išvadoje heroino masė yra 0,150 g, o šis procesinis dokumentas yra b.t. 1, b.l. 103-104. Skunde pažymima, jog nuosprendyje nurodytos tik visos tos pačios aplinkybės, kurios yra ir kaltinamajame akte, o teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nėra aptartos ir įvertintos. Kaltinamajame akte nėra 2009-06-23 kratos protokolo (b.t. 1, b.l. 92-93), nors kaltinime yra formuluotė, liečianti 2009-06-23 kratą jo mamos bute. Kaltinamajame akte taip pat nėra 2009-06-23 daiktų apžiūros protokolo (b.t. 1, b.l. 119-130) kaip vieno iš duomenų. Kaltinamajame akte 2009-06-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma 2 tome, o iš tikrųjų šis procesinis dokumentas yra b.t. 1, b.l. 109-112, 2009-08-13 apžiūros protokolas nurodomas, kad yra 2 tome, tuo tarpu šis dokumentas yra bylos 1 tome b.l. 142-165. Kaltinamajame akte nėra liudytojo V. E. parodymų. Priede prie kaltinamojo akto klaidingai nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas birželio 22 d. Iš bylos 1 tomo 3 lapo matyti, kad jis pradėtas 2009-06-23.

Visi aukščiau nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, apelianto įsitikinimu, yra esminiai, pažeidžia jo teisę į gynybą, numatytą ir BPK, ir LR Konstitucijoje, ir EŽTPL konvencijoje, todėl darytina išvada, jog surašytas ir perduotas teismui kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kas trukdė nagrinėti bylą, o byla perduotina prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Apelianto nuomone, jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, buvo pažeista BPK 7 str., 44 str. 5, 6, 7, 8 d., LR Konstitucijos 31 str., EŽTPL konvencijos 6 str. 1, 2 d., 3 d. a, c p.p., 8 str., nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas.

Širvintų rajono apylinkės teisme baudžiamoji trijų tomų byla buvo gauta 2009-10-22, 2009-10-23 ryte Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas jo gynėjos skundas dėl suėmimo pratęsimo, Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja jo suėmimo pratęsimo klausimą nagrinėjo tą pačią dieną – 2009-10-23. Apelianto nuomone, teisėja neturėjo galimybės ir laiko susipažinti su 3 tomų baudžiamąja byla, todėl skundas dėl suėmimo buvo nagrinėjamas skubotai ir nežinant esminių bylos aplinkybių. Tai įtakojo teismo sprendimą pratęsti jam suėmimo terminą, nes teismas, negalėdamas savarankiškai ir objektyviai įvertinti suėmimo paskyrimo bei tęsimo pagrindų bei motyvų, aklai pasikliovė prokuroro nuomone.

Teismas 2009-11-05 nutartimi atmesdama jo prašymą leisti jam telefonu kalbėtis su motina ir tuo pačiu išsakydamas išankstinę nuomonę dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kad jis per kitus asmenis bandė paveikti A. T., todėl leidus telefonu susisiekti su motina, ir toliau jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus proceso dalyvius, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nesivadovavo Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimu. Nutartyje vadovavosi BPK 238 str., nors prašymas nebuvo pareikštas teisiamojo posėdžio metu. Nutarties nuorašas nebuvo išsiųstas nei gynėjai, nei prokurorei. Teisėja parašė, kad nutartis neskundžiama, nors šios nutarties nėra neskundžiamųjų sąraše.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, teisėja beveik mėnesį laiko (nuo 2009-11-19 teismo posėdžio dienos) teisiamajam posėdžiui 2009-12-10 neužtikrino gynėjų dalyvavimo kitiems trims kaltinamiesiems, ko pasėkoje posėdžiai buvo atidėdinėjami, taip buvo pažeistos BPK 44 str. 5 d., LR Konstitucijos 31 str., EŽTK 6 str. 1 d. nuostatos, kad kiekvienas kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo byla per įmanomai trumpiausią laiką būtų teisingai išnagrinėta.

2009-12-10 gynėja pareiškė prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę, tačiau teismas šio prašymo teismo posėdyje iš viso neapsvarstė, nesuteikė teisės pateikti argumentus, neišklausė visų proceso šalių nuomonės. Gynėją teismas 2009-12-14 raštu informavo, kad jos prašymas bus svarstomas prieš pasibaigiant jo suėmimo terminui (baigėsi 2010-01-25), taigi buvo pažeisti BPK 7 str., 44 str. 5, 8 d., 253 str., LR Konstitucijos 31 str., EŽTK 6 str. 1 d., 3 d. c p. reikalavimai.

2010-01-19 teisiamajame posėdyje gynėja pagal BPK 58 str. 1 d. 4 p. pareiškė motyvuotą nušalinimą teisėjai. Nušalinimo klausimą teisėja išsprendė salėje, be to informavo, kad nevilkinant proceso, rašytinė nutartis dėl nušalinimo, jei bus reikalinga gynybai, bus surašyta po bylos. Nutartis posėdžio metu nebuvo paskelbta. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė jo teisę duoti paaiškinimus bet kuriame įrodymų tyrimo stadijos etape. Teismas pažeidė BPK 268, 271 ir 272 str. reikalavimus. 2009-01-19 teisiamajame posėdyje teisėja išaiškino kaltinamiesiems teises ir pareigas, nenurodydama BPK straipsnio, ir iš karto, nepaskelbus kaltinamojo akto, išvardino teises, numatytas BPK 272 str. 1 d. Paskelbus kaltinamąjį aktą, nepaklausė visų kaltinamųjų, ar supranta kaltinimą, ar prisipažįsta kaltais. Kaltinamojo Z. iš viso nepaklausė, ar prisipažįsta kaltu. Dėl įrodymų tyrimo tvarkos buvo svarstoma prašymų stadijoje, nepagarsinus kaltinamojo akto. Teismas 2010-01-19 teisiamajame posėdyje nepagrįstai, nemotyvuotai atmetė gynėjos prašymą išreikalauti duomenis dėl veiksmų, atliktų pradedant ikiteisminį tyrimą, atitikimo Generalinio prokuroro rekomendacijoms. Gavus šiuos duomenis iš karto būtų matyti, kaip ir kada prokuratūra buvo informuota apie jo bylos pradėjimą, nes BPK 171 str. raštiško prokurorės pavedimo nėra. Netenkinus gynėjos prašymo, nėra galimybės patikrinti, ar nebuvo pažeista BPK 166 str.1 ir 3 d. 2010-03-09 teisiamajame posėdyje teismas neišnagrinėjo visų jo gynėjos prašymų, tame tarpe ir dėl operatyvinės bylos išreikalavimo teismui susipažinti. Prašymas buvo pakartotas 2010-04-21, tik tada teismas nutarė išreikalauti slaptą operatyvinę informaciją, bet jos taip ir neišreikalavo ir su ja nesusipažino.

2009-10-26 nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmas posėdis byloje buvo 2009-11-19. Tik 2010-03-09 teisėja nutarė kviesti liudytoją A. K., neįtrauktą į liudytojų sąrašą. Byloje yra tyrėjo Š. tarnybinis pranešimas, kad K. nesurado, nors daugiau nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Nors apeliantas buvo kaltinamas ir pagal LR BK 302 str. 1 d., A. K. asmens tapatybės kortelės pagrobimo epizode. Ikiteisminio tyrimo metu buvo liudytoju apklausiamas ir V. E., nes pas jį buvo rasti laiškai. Jo taip pat nebuvo liudytojų sąraše, ir teismas jo nekvietė, kai tuo tarpu apelianto suėmimo pagrindu tam tikrą laiko tarpą buvo būtent laiškai. 2010-04-21 jis paprašė kviesti liudytoją V. E.. Teismo posėdžiai dėl šių liudytojų neatvykimo buvo atidėti po du kartus. Jeigu teismas pirmojo posėdžio dienai (2009-11-19) būtų nutaręs kviesti šiuos du liudytojus, siekiant ištirti ir patikrinti visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teisiamajame posėdyje, byla būtų buvusi išnagrinėta greičiau, o jis nebūtų kankinančioje nežinioje tokį ilgą laiką, laukdamas teismo sprendimo nuo 2009-10-23 iki 2010-06-23. Tokiu bylos vilkinimu buvo pažeista BPK 44 str. 5 d., LR Konstitucijos 31 str. ir EŽTK 6 str. 1 d.

2010-06-10 teisiamasis posėdis buvo atidėtas dėl jam pateikto kaltinimo pakeitimo iš LR BK 260 str. 1 d. į 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. Pagal BPK 271 str. 2 d., 272 str. 1 d. 2010-06-19 teisiamajame posėdyje teisėja jo nepaklausė, ar jis supranta naują kaltinimą, ar prisipažįsta kaltu, nepasiūlė duoti parodymų apie kaltinimą ir jam žinomas aplinkybes, o uždavė eilę klausimų. Apelianto įsitikinimu, taip buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti jo bylą ir priimti teisingą sprendimą.

2010-06-21 apelianto gynėja raštu kreipėsi į teismą su prašymu raštu pranešti, kada turės galimybę realizuoti teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, kaip numato įstatymas. Raštu prašymą pakartojo birželio 29 d. Atsakymų į prašymą iš teismo negavo. 2010-06-30 elektroniniu paštu ji gavo teisiamojo posėdžio protokolą susipažinimui, nors protokolas nebuvo pasirašytas nei teisėjos, nei posėdžių sekretorės. Protokole turėjo būti aiškiai ir tiksliai išdėstyti jo parodymai, tačiau 2010-01-19 teisiamajame posėdyje jie užfiksuoti netiksliai, o 2010-06-19 protokole užfiksuoti jo atsakymai į teisėjos ir prokurorės klausimus ir neaiškiai, ir netiksliai - jis tokių parodymų nedavė, sakinio pabaiga prieštarauja ir neturi ryšio su atsakymo pradžia. Iš protokolo ir šioje dalyje neįmanoma suprasti, ką jis atsakė į teisėjos ir prokurorės klausimus. Teisiamojo posėdžio protokolas nebuvo rašomas laikantis BPK 261 str., apelianto nuomone, protokolas surašytas tendencingai, tik kaltinančia linkme.

Apelianto nuomone, nuosprendžio įžanginė dalis neatitinka LR BPK 304 str. reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 40 2.2 p.; 2.3 p. Nuosprendžio įžanginėje dalyje nenurodyti visi procese dalyvavę gynėjai, vertėjai (LR BPK 304 str. 3 p.). Nuosprendyje nėra nurodyta apelianto tautybė, pilietybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, jo pareigos darbovietėje. Nenurodyta K. P. tautybė, pilietybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis. Nuosprendyje nuteistųjų K. P., A. T. ir apelianto duomenys apie teistumus yra netikslūs ir neišsamūs. Šie duomenys, apelianto įsitikinimu, perkopijuoti iš kaltinamojo akto, nes ir jame tie patys trūkumai. Apelianto nuomone, šių nuorodų identiškas perkėlimas su visais trūkumais iš kaltinamojo akto į nuosprendį rodo teismo neteisingumą ir šališkumą.

Apelianto įsitikinimu, nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 40 3.1.1, 3.1.2 p., neapibrėžtai nurodytas nusikaltimo padarymo laikas pažeidžia jo teisę į gynybą. Nuosprendžio aprašomoji (motyvuojamoji) dalis neatitinka BPK 305 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 40 3.1.4 p. - 3.1.9 p.: teismas nuosprendyje jo kaltę grindžia kaltinamųjų bei liudytojų parodymais, duotais teisme, tačiau tie parodymai įrodymų tyrimo metu teisme nepaskelbti, jie neperskaityti, pažeidžiant BPK 290 str., 301 str. 1 d. Jo, kaip kaltinamojo parodymai teisme, nuosprendyje yra netikslūs, neišdėstyti konkrečiai apie visas bylos išsprendimui reikalingas aplinkybes, nenurodyti jo paaiškinimai dėl byloje esančių įrodymų. Jo parodymai nuosprendyje neatitinka nei 2010-01-19 ir 2010-06-19 teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, nei pareikštoms pastaboms dėl protokolo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad parodymai dalyje yra perrašyti iš kaltinamajame akte surašytų jo parodymų, nors savo esme jie nesutampa. 2010-06-19 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant kaltinimą pagal BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. bei pagal 302 str. 1 d. jo neklausė, ar prisipažįsta kaltu, ar sutinka duoti parodymus, nepasiūlė duoti parodymų apie naują kaltinimą ir jam žinomas aplinkybes, o uždavė eilę klausimų. Teismas nuosprendyje neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas. Teismas nevertino jo pozicijos, jo nuoseklių parodymų, paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Toks nuosprendyje jo parodymų esmės neatitikimas pagal turinį jo realiai duotiems parodymams, apelianto įsitikinimu, patvirtina teismo išankstinį nusiteikimą prieš jį kaltinimo linkme, teismas yra neteisingas ir šališkas.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nustatomojoje ir motyvuojamojoje dalyje nurodydamas narkotinių medžiagų įgijimo laiką pats sau prieštarauja. Apelianto nuomone, teismas sąmoningai nenurodo, neaptaria, nevertina, kad jis nuosekliai parodė, kada konkrečiai paskutinį kartą įsigijo narkotikus. Daugiau jokių duomenų, išskyrus jo parodymus, šioje dalyje nėra. Dar daugiau, teismas nekonstatavo, ar pakanka tokiai teismo išvadai pagrįsti vien jo prisipažinimo, nes jo parodymų šioje dalyje nesvarstė ir nevertino.

Nuosprendyje A. T. parodymai netikslūs, neatitinka jo duotų parodymų teisme (dėl įvykio datos), nuosprendyje (7 lape) teismo pateikti argumentai, paneigiant apelianto gynėjos baigiamosios kalbos vieną iš argumentuotų teiginių – kad 2010-06-23 buvo pažeista įtariamojo A. T. teisė į gynybą), prieštarauja įtariamojo A. T. 2010-06-23 apklausos protokolui. Apelianto įsitikinimu, įtariamojo A. T. 2009-06-23 apklausa atlikta, pažeidžiant įstatymą, jo teisę į gynybą (2009-06-23 įtariamojo A. T., apklausoje vertėjas nedalyvavo), todėl negali būti pripažinta įrodymu, atitinkančiu įstatymo reikalavimus, kuris patvirtina jo (apelianto) kaltę. Pirmos instancijos teisme A. T. kaltinamasis aktas buvo išverstas į rusų kalbą, jis teisme kalbėjo rusiškai, aktyviai naudojosi vertėjo paslaugomis. 2009-06-23 protokole neįrašyta, kad dalyvavo gynėjas, nėra gynėjo parašo po A. T. apklausa. Tai, apelianto nuomone, paneigia teismo nuosprendžio teiginius, kad gynėjas apklausoje dalyvavo. Dar daugiau, nuosprendyje teismas, neturėdamas specialių žinių ir neapklausęs specialisto, remdamasis tik specialisto išvada, nepagrįstai konstatuoja, kad A. T. apklausos dieną (2009-06-23) buvo pilnai orientuotas ir t.t. Tačiau įtariamuoju jis buvo apklausinėjamas nuo 12 iki 13 valandos, o specialistas jį tyrė 15.15 val. Išvadoje nurodyta, jog A. T. yra pavartojęs opioidų. Ikiteisminio tyrimo metu 2009-09-02 ir 2009-09-28 A. T. esmėje davė nuoseklius parodymus (prieštaringus 2009-06-23 apklausai), kad pas jį 2009-06-23 narkotinių medžiagų nepirko, jas jau turėjo su savimi susitikimo su Z. ir M. metu, į jo laiptinę užėjo, nes joje buvo paslėpęs švirkštus. Šiuos parodymus patvirtino ir teisme, papildomai paaiškindamas, kodėl vienintelį kartą davė tokius pirminius parodymus ir jo atpažinimo iš nuotraukų veiksmą. Tačiau nuosprendyje šie A. T. paaiškinimai iš esmės neanalizuojami, tik nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatuojama, kad tuo A. T. siekia sušvelninti jo padėtį. Kodėl A. T. to siekia, iš nuosprendžio neaišku, juo labiau, kad jis yra laisvėje, o apeliantas suimtas. Teismas nuosprendžiu nustatė, kad jokio poveikio A. T. dėl parodymų pakeitimo nebuvo. Jei teismas laikė, kad yra esminiai prieštaravimai tarp A. T. pirminių ir kitų (mažiausiai trijų) parodymų, kurių negalima pašalinti, apelianto nuomone, turėjo visas abejones vertinti jo naudai, tačiau to teismas nepadarė. Nuosprendį grįsdamas tik pirminiais A. T. parodymais ir neanalizuodamas aukščiau išvardintų esminiai svarbių aplinkybių, kurios turėjo daug reikšmės teismo išvadoms, teismas palaikė kaltinančiąją pusę ir jo atžvilgiu buvo šališkas.

Nuosprendyje netiksliai dėstomi kaltinamojo A. Z. parodymai, jie ne visai atitinka jo parodymams, duotiems 2010-01-19 teisiamajame posėdyje. Z. teisme nebuvo užduotas klausimas, ar jis prisipažįsta kaltu, jis nesakė datos, kada susitiko su A. T. ir M. (nors nuosprendyje nurodoma 06-22 d., o nuteistas, kad įvykis buvo 06-23 d.). Neaprašyti perskaityti jo pirmiau duoti parodymai, kuriuose buvo prieštaravimų (2 t. b.l.93 ir b.l.99). Įtariamojo papildomos apklausos protokolai, rašyti tyrėjo S. Š., iš esmės yra identiški. Teismas apie tai nuosprendyje nepasisakė. Teismo išvados šioje dalyje ir A. T. parodymų aprašymo dalyje neatitinka bylos aplinkybių, nes yra prieštaringų įrodymų (prieštaravimai tarp kaltinamųjų parodymų), kurie turi daug reikšmės teismo išvadoms, nors teismas nenurodė, kodėl remiasi vienu įrodymu, o atmeta kitus.

Dėl asmens atpažinimo pagal nuotraukas. Apelianto teigimu, iš nuosprendžio formuluotės išeina, kad A. T. buvo pateikta jo paties nuotrauka, o jis atpažino apeliantą. Teismas nuosprendyje nenurodė A. T. paaiškinimų dėl šio procesinio veiksmo. Nors kaltinamasis A. T. teisme parodė, kad tyrėjas visą laiką pagrinde bendravo su juo lietuviškai, kad jam niekas neišaiškino, kad galima atpažinti ir gyvai, ir per stiklą, pasakė tik, kad bus atpažinimas iš nuotraukų, kad jis atpažino apeliantą kaip pažįstamą nuo mokyklos laikų žmogų, o ne kaip asmenį, kuris jam pardavė narkotikus. A. T. gynėja neišsakė teisme pozicijos šiuo klausimu. Liudytojas tyrėjas S. Š. davė priešingus parodymus. Prieštaravimai tarp asmens atpažinimo iš nuotraukų protokolo ir kaltinamojo A. T. parodymų šioje dalyje teisme neaptarti. Prieštaravimai tarp liudytojo S. Š. ir kaltinamojo A. T. parodymų nuosprendyje taip pat neaptarti. Nuosprendyje nenurodyta, kuo remiantis teismas priima vieną iš šių įrodymų ir atmeta kitus, kodėl esamų abejonių neaiškina jo naudai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo gynėja, įrodymų tyrimo metu kėlė abejones dėl atpažinimo iš nuotraukų atitikimo BPK 20 str. reikalavimams, dėl galimo BPK 191 str., 192 str. pažeidimo, tačiau teismas nuosprendyje nesvarstė, ar šis įrodymas atitinka įstatymo reikalavimus.

Nuosprendyje taip pat netiksliai išdėstytas tyrėjo V. B. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apelianto gynėja teisme kėlė abejones dėl šio dokumento, tačiau teismas to nuosprendyje nevertino, neaptarti liudytojo V. B. parodymai teisme dėl tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismas šioje dalyje nuosprendyje neištyręs visų svarbių aplinkybių, pažeidė BPK 7 str., 44 str. 5, 8 d., LR Konstitucijos 31 str. ir EŽTK 6 str. 1 d. ir 3 d. c p.

Nuosprendyje išdėstytame tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad pareigūnai matė, kaip E. M. perdavė pinigus A. T., tuo tarpu nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad A. Z. davė A. T. pinigus. A. T. savo pareiškime, kuriuo teismas grindžia jo kaltę - taip pat rašoma analogiškai tarnybiniam pranešimui - kad E. (M.) davė jam pinigus. A. T., A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė parodymus, paneigiančius tiek tarnybiniame pranešime, tiek A. T. pareiškime nurodytas aplinkybes, tačiau nuosprendyje šie prieštaravimai neaptariami.

Nuosprendyje, aptardamas 2009-06-22 įvykio vietos apžiūros protokolą, teismas šio procesinio veiksmo nevertina pagal BPK 20 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nors jo gynėja iškėlė abejones dėl šio procesinio veiksmo atitikimo BPK 20 str. reikalavimams. Bylą nagrinėjant teisme, pagarsinus K. P. laikino sulaikymo protokolą, paaiškėjo, kad K. P. laikinai buvo sulaikytas 2009-06-22 12 val., o įvykio vieta apžiūrėta 2009-06-22 11.50-12.10 val. Teismas šių duomenų nevertino, o tik nurašė, kas nustatyta įvykio vietos apžiūros metu. Apelianto nuomone, teismas turėjo motyvuoti, ar minėti duomenys gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais, tačiau to nepadarė.

Iš 2009-06-23 A. T. asmens kratos protokolo matyti, kad Narkotikų kontrolės skyriuje 11.20 – 11.35 val. iš A. T. šortų kišenės paimti 4 lankstinukai, tuo tarpu kaltinamasis A. T. teisme parodė, kad laiptinėje jį sulaikius, pas jį buvo rastas cigarečių pakelis ir narkotikai jame. Liudytojas A. M. 2009-01-19 teisme parodė, kad su tyrėju V. B. sulaikė A. T. išeinantį, buvo rasta 4 lankstinukai. Apie išorinę apžiūrą parodymus davė teisme ir liudytojas M. M., ir liudytojas V. B., tačiau kaip matyti byloje šis procesinis veiksmas įstatymo nustatyta tvarka – protokolu, įformintas nebuvo, nors BPK 143 str. prasme apžiūra buvo atlikta vietoje. Priešingai minimų liudytojų ir A. T. parodymams teisme, pas A. T. rasti lankstinukai įrašyti jo asmens kratos protokole, nors tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuotraukų prie protokolo nėra, atlikus kratą, rasti daiktai nebuvo supakuoti, užantspauduoti. Liko nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojo M. M. parodymų teisme ir 2009-06-23 liudytojo M. M. tarnybinio pranešimo dėl momentinio testo koncentracijos nustatymui atlikimo: ar su vienu, ar su visais lankstinukais buvo atliekamas momentinis testas; dėl jų išlankstymo, įpakavimo aplinkybių, nes specialistui 4 lankstinukai jau siunčiami pakete Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, teisme nustatyta, kad A. T. apžiūra sulaikymo vietoje buvo įforminta „Asmens kratos protokolu NKS“, tačiau byloje nėra įtariamojo A. T. laikino sulaikymo protokolo. Esant šioms visoms abejonėms, aplinkybėms, teismas turėjo motyvuoti, ar A. T. asmens krata - atlikta teisėtais būdais, laikantis įstatymo, ir laikytina įrodymu. Teismas jokių abejonių, galimų BPK pažeidimų nuosprendyje neanalizavo, o tik perrašė jo turinį.

Nuosprendyje teismas remiasi ir 2009-06-29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendyje ir kaltinamajame akte išvadų turinys identiškas, išskyrus kiekį (nuosprendyje pagal specialisto išvadą nurodoma 0,150g). Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismo išvados, kad jis A. T. pardavė 0,15 g, o A. T. iš jo įgijo 0,1500 g narkotinės medžiagos – heroino, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms - o būtent šiai specialisto išvadai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime buvo nurodyta analogiškai. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas jau nurodo 0,150 g svorį.

Dėl nuosprendyje aprašytos 2009-06-23 kratos, atliktos apelianto motinos bute ir pagalbinėse patalpose. Kratos protokolo turinys išdėstytas nuosprendyje neatitinka kratos protokolo, esančio b.t. 1, b.l. 92-93, turiniui.

Teismo nuosprendyje 2009-06-23 daiktų apžiūros protokolo turinys neatitinka faktinio bylos procesinio dokumento, esančio b.t. 1, b.l. 119-13, turiniui. Teismas neatkreipė dėmesio ir nesiaiškino, kaip apžiūrint sulankstytą ir apklijuotą nedidelio formato lankstinuką galima tyrėjui padaryti kategorišką išvadą, kad jis yra iš analogiško reklaminio žurnalo lapo iškirpto popieriaus gabaliuko kaip ir apžiūrėtas popieriaus gabaliukas. Iš nuotraukų to nesimato. Juo labiau, kad kratos protokole (1 t. b.l.92-93 telefono knygoje nėra: iškirpto iš reklaminio žurnalo lapo popieriaus gabaliuko; kalendoriuko, dar vienas iškirptas iš reklaminio žurnalo lapo popieriaus gabaliukas; nėra lankstinuko. O 2009-06-23 apžiūros protokole telefono knygoje jau yra. Teismas šių esminiai svarbių aplinkybių netyrė, neanalizavo, nevertino. Šio protokolo priedai - nuotraukos - nepasirašyti tyrėjo S. Š..

Apelianto nuomone, nuosprendyje 2009-06-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukopijuota iš kaltinamojo akto, nes jos abi yra identiškos, su stiliaus klaidomis, be to, tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nurodomas 2 tomas, kai šis procesinis dokumentas yra 1 tome. Minėtoje specialisto išvadoje liko neaiškus teiginys: „2) miltelių likučių sudėtyje bei vatos tamponuose iš metalinės dėžutės...“. Kratos metu buvo rasta eilė daiktų su miltelių likučiais, todėl iš specialisto išvados, apeliantui neaišku, ant kokių daiktų rastų miltelių likučių sudėtyje rastas ir koks konkrečiai kiekis. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad po 2009-06-23 kratos apelianto mamos bute, radus ir daiktų su miltelių likučiais, 2009-06-23 apžiūrint ir telefono knygoje radus daugiau daiktų ir su miltelių likučiais, nei vieno veiksmo metu jie nebuvo supakuoti, tai kaip nenubyrėjo miltelių likučiai po tokių aktyvių veiksmų ir kaip jie buvo pateikti specialistui tirti – procesinio įstatymo prasme taip ir liko nenustatyta. Teismo pozicija – į nuosprendį tik perkopijuoti specialisto išvadą iš kaltinamojo akto, jos nevertinant.

Nuosprendyje 2009-08-13 apžiūros protokolas išdėstytas identiškai kaltinamajame akte esančiam protokolui, tačiau neatitinka šio procesinio dokumento, esančio baudžiamojoje byloje turiniui (tiek nuosprendyje, tiek kaltinamajame akte identiškai aprašytas ne protokolų, o esamų priedų (nuotraukų), po kuriais nėra tyrėjo parašo, turinys). Teismas nesiaiškino, ką reiškia apžiūroje formuluotė „yra iš analogiško (?) reklaminio žurnalo lapo”. Po A. T. asmens kratos rasti lankstinukai nebuvo įpakuoti, nufotografuoti, apžiūrėti, su vienu ar visais iš jų buvo atliekamas momentinis testas išlankstant, po ko byloje nėra duomenų kaip jie buvo supakuoti, kaip gauti specialisto tirti. Teismas nuosprendyje tik perkeldamas šio dokumento turinį, bet jo neanalizuodamas ir nevertindamas jo atitikimo BPK 20 str. reikalavimams, pažeidė BPK 7 str., 44 str. 5, 8 d., LR Konstitucijos 31 str. ir EŽTK 6 str. 1 d. ir 3 d. c p.

Dėl 2009-06-23 kratos, atliktos apelianto motinos bute ir pagalbinėse patalpose ir 2009-06-23 daiktų telefono knygoje apžiūros protokolo. Visi asmenys dalyvavę kratoje (išskyrus apelianto motiną, A. S., kuri nebuvo apklausta) parodė, kad visi daiktai, rasti kratos metu buvo įrašyti į kratos protokolą. Tai matyti ir iš paties protokolo, kuriame aprašyta ir kur rasta telefonų knyga, ir kas joje buvo rasta. Rasti daiktai nebuvo supakuoti, užantspauduoti, nebuvo paimti pirštų antspaudai, specialistas nedalyvavo, nuotraukų nei vaizdo įrašo nėra. 2009-06-23 apžiūros protokole papildomai telefono knygoje (nesutampa su kratos protokolu) vieno tyrėjo randami: du iškirpti iš reklaminio žurnalo lapo popieriaus gabaliukai, du apdeginti (kratos protokole tai neužfiksuota) folijos gabaliukai, kalendoriukas, iškirptas iš reklaminio žurnalo lapo popieriaus gabaliukas ir popierinis lankstinukas, apklijuotas lipnia juosta. Specialistas apžiūroje nedalyvavo. Dalis šių daiktų vėliau buvo specialisto tiriami, todėl, apelianto nuomone, jie negalėjo būti apžiūrėti BPK 92 str. 1 d., 207 str. 1 d. Nei kratos protokole, nei apžiūros protokole, nei jokiame kitame procesiniame dokumente nėra duomenų, kada ir kas sudėjo ir ką sudėjo į plastikinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini) bei baltos spalvos užklijuotą voką Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos gavo specialistas. Tas pats pažymėtina ir apie pas A. T. rastų bei tyrimui siųstų objektų įpakavimą. Esant šioms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, šie procesiniai veiksmai atlikti pažeidžiant įstatymą ir negali būti pripažinti įrodymais jo baudžiamojoje byloje. Abejonės gynėjos buvo keliamos ir bylą nagrinėjant teisme, tačiau teismas padarė vienareikšmišką išvadą. Be to, iš kratos protokolo matyti, kad buvo rasti trys „Otto“ žurnalai, tačiau apžiūrėti 2009-08-13 jau buvo tik du ir nutarime dėl daiktų reikšmingų tyrimui perdavimo saugoti saugojimui perduoti tik du prekių katalogai „Otto“. Tai esminė aplinkybė, kurios teismas nesiaiškino ir netyrė.

Dėl 2009-08-18 tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl atlikto darbo. Teismas nuosprendyje tik apsiribojo šio dokumento teksto perkėlimu iš kaltinamojo akto, tačiau nevertino šio dokumento ir kitų, sąsajoje esančių dokumentų, visumoje, ar jie gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymu. 2009-08-18 tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, kad „tyrimo metu nustatyta, kad A. T. ir K. P. dėl narkotinių medžiagų pirkimo pardavimo ir dėl susitikimo vietos ir laiko su D. S. tardavosi telefonu“. Identiška formuluotė šioje dalyje yra ir pagarsintame 2009-06-29 prokuroro nutarime dėl informacijos apie abonentus ir buvusius telekomunikacijų įvykius pateikimo. Gynėjos iniciatyva, teismas 2010-02-01 gavo NKS raštą dėl informacijos patikslinimo, kuriame nurodoma, kad tyrėjo tarnybiniame pranešime informacija pateikta remiantis duomenimis, gautais pokalbių metu su sulaikytaisiais bei apžiūrėjus tyrimo veiksmų metu paimtus daiktus -mobilaus ryšio telefoną, užrašų knygelę. 2010-02-01 iš NKS teisme gauta patikslinta informacija-2008-08-18 tarnybinis pranešimas esmėje vertinamas kaip techninė klaida. Apelianto nuomone, iki galo neišsiaiškinus šių aplinkybių kaip buvo nustatyta, kad telefonu jie trise tariasi dėl narkotinių medžiagų pirkimo, pažeidžiant BPK 44 str. 9 d., EŽTK 8 str., buvo neteisėtai klausomasi telefoninių pokalbių, o ne padaryta techninė klaida. Tai ne klaidinga spausdinimo raidė ar skaičius, o visas normalus tekstas, kurio niekaip negalima laikyti technine klaida. Techninės klaidos buvimą paneigia ir prokuroro 2009 06 29 nutarimas. Iki nutarimo priėmimo jokių duomenų apie telefoninius pokalbius, kas su kuo kalba ir apie ką ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo, įtariamieji tokių parodymų taip pat nedavė. Jo mobilaus ryšio telefonai ir užrašų knygelės buvo apžiūrėtos byloje tik 2009 08 13. Tik teismas gali leisti klausytis telefoninių pokalbių ir tik teismo patvirtinimas apie tokio leidimo išdavimą yra pakankama tokio veiksmo sankcionavimo garantija. Teismas nuosprendyje iš viso nutylėjo apie šias svarbias aplinkybes, abejones ir vertino tik išskirtinai 2009-08-18 tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl atlikto darbo.

Liudytojo A. M. parodymai nuosprendyje netiksliai esmėje atitinka 2010-01-19 ir 2010-04-21 teisiamuosiuose posėdžiuose duotiems parodymams. Apelianto nuomone, sąmoningai nuosprendyje nutylimi liudytojo parodymai, kad birželio 22-23 dienomis tikslingai buvo stebimas jo namas. Nuosprendyje A. M. parodymuose yra ta pati klaida, kaip ir teisiamojo posėdžio protokole, rašant tyrėjo V. B. (parašyta V. B.) pavardę, kas apelianto nuomone, rodo, jog jo parodymai buvo nukopijuoti nuo teisiamojo posėdžio protokolo. Teismas nuosprendyje neatsižvelgė ir nevertino tų liudytojo parodymų, kurie galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas (būtent dėl to, kad teismas neišreikalavo ir nesusipažino su operatyviniais duomenimis, surinktais iki ikiteisminio tyrimo pradžios; apie tikslingą 2009-06-22-23 ėjimą būtent prie namo, kur apeliantas gyvena; galimų operatyvinių veiksmų atlikimą jo atžvilgiu), nes šioje dalyje liudytojas davė prieštaringus parodymus. Nors gynėja abejones kėlė ir teisme, teismas nevertino liudytojo parodymų kartu su NKS viršininko atsakymu į teismo paklausimą, VA VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriaus informacija dėl išslaptinimo, su liudytojų M. M. ir V. B. parodymais. Iš esmės, apelianto nuomone, tie patys pažeidimai teismo padaryti ir vertinant liudytojo M. M. parodymus. Trumpai išdėstytas šio liudytojo parodymų turinys nėra išsamus, nuosprendyje nutylima apie liudytojo parodymus, susijusius su operatyvinių veiksmų apelianto atžvilgiu atlikimu. Nuosprendyje liudytojo V. B. parodymuose nutylimi jo parodymai apie tai, kad „su M. tikrinome informaciją, kad D. S. platina heroiną“, „tikrinome informaciją dėl galimo narkotikų platinimo“. Teismas nevertino liudytojo parodymų kartu su NKS viršininko atsakymu į teismo paklausimą, VA VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriaus informacija dėl išslaptinimo, su liudytojų A. M. ir M. M. parodymais, nors visos abejonės gynybos buvo keliamos teisme.

Pasirinkdamas tokį neišsamų esmėje, neobjektyvų trijų liudytojų - A. M., M. M. ir V. B., parodymų teisme aptarimo būdą nuosprendyje, apelianto nuomone, teismas šališkai palaikė kaltinimo poziciją ir nutylėjo apie esminiai svarbius šioje byloje duomenis, vertintinus BPK 20 str. atitikties prasme. 2010-03-30 protokole svarstytas 2010-03-25 d. tyrėjo A. N. tarnybinis pranešimas „Dėl pranešimo išslaptinimo“, nutarus neišslaptinti, nenurodytas įstatyme numatytas pagrindas, kuriuo remiantis informacija negali būti išslaptinama. Teismas, pažeisdamas privalomus šalių lygybės ir rungimosi principus baudžiamajame procese, netenkino jo gynėjos prašymo išreikalauti operatyvinę bylą, kad teismas ir gynyba galėtų su ja susipažinti. Be to, dar 2010-01-19 teisiamajame posėdyje gynėja prašė iš NKS išreikalauti, kokia tvarka ir kaip buvo registruojami pirminiai procesiniai veiksmai ir tarnybiniai pranešimai, tikslu išsiaiškinti, ar buvo laikomasi Generalinio prokuroro rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos. Nesusipažinus su šiais duomenimis, apelianto teigimu, negalima teisiškai patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas, nepažeidžiant įstatymų. Teisme apklausti liudytojai-pareigūnai parodė, kad jo atžvilgiu iki birželio 22 d. buvo operatyviniai duomenys, jog jis prekiauja narkotikais, birželio 22-23 d. buvo tikrinamos galimos narkotikų platinimo vietos, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu ir kt. 2010-01-19 teisiamajame posėdyje nei liudytojas A. M., nei liudytojas M. M. negalėjo atsakyti į gynėjos klausimus, kokiais konkrečiai įstatymais ir Operatyvinės veiklos įstatymo straipsniais buvo vadovaujamasi vykstant 2009-06-22 tikslingai stebėti namo, kuriame jis gyvena. VA VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriaus viršininko atsakyme dėl informacijos pateikimo be bendros informacijos, rašoma, kad „duomenys apie jo veiklą, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis gauti panaudojant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus metodus...“. Raštą ruošė liudytojas M. M., kuris prieš tai teismo posėdyje konkrečių atsakymų nepateikė. Tačiau pakartotinai 2010-04-21 teisiamajame posėdyje apklausiant liudytojus A. M. ir M. M., jie paneigė, kad buvo taikyti operatyvinės veiklos metodai, išvardinti 2010-01 rašte. Šie prieštaravimai ir liko nepašalinti. Dėl šių išdėstytų duomenų, aplinkybių teismas dalinai bandė pasisakyti, atsakydamas į gynėjos baigiamosios kalbos kai kuriuos teiginius, tačiau gynėjos teiginiai buvo ištraukti iš jos 2010-06-19 baigiamosios kalbos konteksto, neatsakant į visus jos išskirtus procesinius pažeidimus, nepašalintus prieštaravimus, argumentus, abejones ir neatitinka tiesos. Tai, apelianto nuomone, vėl gi rodo teismo šališkumą jo atžvilgiu, nes jeigu teismas laikė, kad turi atsakyti į jo gynėjos baigiamosios kalbos argumentus, abejones, jis turėjo atsakyti į juos visus.

Teismas nuosprendyje iš viso nepasisakė apie pagarsintų liudytojų - pareigūnų V. B., A. M. ir M. M. apklausos protokolų identiškumą. Apelianto nuomone, teismas, nevertindamas identiškų trijų pareigūnų - liudytojų apklausų ikiteisminiame tyrime, įrodymų patikimumo ar leistinumo reikalavimų prasme, nors jie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, buvo šališkas. Šių trijų liudytojų-pareigūnų pažodiniai apklausos protokolai, pažeidžia BPK 179 str., 183 str. 2 d., liudytojams ikiteisminio tyrimo metu nebuvo leista pasinaudoti laisvojo pasakojimo galimybe. Apelianto įsitikinimu, apklausti teisme liudytojais pareigūnai (A. M., V. B., M. M.) turėjo išankstinę neigiamą nuomonę apie jį, todėl jų parodymai turi būti itin kruopščiai tikrinami ir vertinami. Jų parodymuose yra prieštaravimų ne tik tarpusavyje, bet ir su kaltinamųjų A. T., A. Z., K. P. bei jo parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis, teismo pripažintais įrodymais. Vertinant nepašalintus prieštaravimus, apelianto įsitikinimu, teismas turėjo visas nepašalintas abejones vertinti jo naudai. Tačiau teismas ir šioje nuosprendžio dalyje, išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nevertino prieštaringų įrodymų, kuo remiantis jis priima vieną iš jų, o kitą atmeta, kiekvieną įrodymą vertino atsietai, o ne visumoje.

Liudytojo tyrėjo S. Š. parodymų turinys nuosprendyje yra neišsamus, neobjektyvus. Nuosprendyje nevertinami tie parodymai, kurie yra prieštaringi kaltinamųjų, liudytojų parodymams, tarnybiniam pranešimui dėl atlikto darbo, prokuroro 2009-06-29 nutarimui ir kitiems procesiniams dokumentams.

Nuosprendyje teismas išdėsto liudytojo V. M. duotus parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra prieštaringi. Prieštaravimai teisme buvo šalinami, tačiau jų pašalinti nepavyko. Gi teismas be motyvų ir argumentų jo tikslą platinti narkotikus šališkai grindžia liudytojo V. M., parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Nors nuosprendyje nepasisakyta, tik apsiribota asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolų išvardijimu, apelianto nuomone, šie procesiniai veiksmai buvo atlikti nesilaikant BPK 192 str. reikalavimų, todėl negali būti pripažinti įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu tiek įtariamojo A. T., tiek liudytojo V. M. apklausos prieš parodymą atpažinti iš nuotraukų neatitiko BPK 191 str 2 d. Juolab, kad pagal įstatymą jis galėjo būti atpažįstamas gyvai arba per stiklą. Teisme jie davė parodymus kokiomis aplinkybėmis ir kaip buvo atliekamas atpažinimas, ką jie sakė atpažinimo metu, tačiau teismas šioje dalyje jų parodymų iš viso nevertino ir nešalino prieštaravimų tarp jų parodymų ir liudytojo tyrėjo S. Š. parodymų, duotų teisme. Teismas nesvarstė, ar šie duomenys gauti nepažeidžiant įstatymo, o tik konstatavo nuosprendyje jų buvimo faktą bei grindė jais jo veiksmuose narkotikų pardavimo faktą ir tikslą platinti narkotikus.

Nuosprendyje išdėstytas ne liudytojo, o įtariamojo E. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu turinys, nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas ir liudytoju. Teismas nevertino ir nepasisakė, dėl papildomai apklausto įtariamojo E. M. ir liudytojo M. identiškų parodymų, surašytų to paties tyrėjo-liudytojo S. Š., kuris teisme buvo apklaustas liudytoju ir šis klausimas jam buvo užduotas. Liudytojo E. M. parodymų teismas nevertina ir nuosprendžio dalyje „Dėl veikų kvalifikavimo“.

Tik gynybos iniciatyva teisme buvo apklaustas liudytojas V. E., nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas dėl pas jį rastų apelianto laiškų fakto ir aplinkybių. Kaltinamajame akte kviestinų asmenų sąraše jo nebuvo, o teismas savo iniciatyva jo nekvietė. Jo parodymai nuosprendyje labai lakoniški, teismas iš esmės nevertino jo parodymų kaip įrodymo visumoje su A. T. parodymais, apelianto parodymais ir byloje esančiais laiškais. Apelianto nuomone, liudytojo parodymai visumoje su A. T., jo parodymais ir rastais laiškais patvirtina, kad jokio poveikio ar bandymo daryti poveikį A. T. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo.

Apelianto įsitikinimu, teismo nuosprendžio dalis “Dėl veikų kvalifikavimo” neatitinka BPK 305 str. 1 d. 3.p. reikalavimams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 40 3.1.10 p., teismas neteisingai apibrėžia BK 259 str. 1 d. (nors nurodo BK 259 str.) ir 260 str. 1 d.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad narkotinės medžiagos-heroino įgijimas ir laikymas pripažįstami nustatytais, tačiau šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nekonkretizuota kokia dalis įgyta ir laikyta BK 259 str. prasme, o kokia atitinka BK 260 str. 1 d.

Teismas prieštaraudamas nuosprendžio nustatomajai daliai (įgijo birželio mėnesį, tiksli data nenustatyta) nurodo, kad iš baudžiamosios bylos (konkrečių įrodymų nepateikia) matyti, kad 2009 m. galimai birželio 17-19 dienomis (nors jis davė nuoseklius parodymus, kad paskutinį kartą pirko birželio 18-19 d., jokių įrodymų nuosprendyje nepateikia) ...už 100 Lt pirko ne mažiau 0.573 g heroino (nors davė nuoseklius parodymus, kad tuo metu pirko 0,5 g, jokių įrodymų nuosprendyje nepateikia), kurio dalį suvartojo pats (nors jis davė nuoseklius parodymus, kad 0,5 g - viską suvartojo pats 19-21 d., jokių įrodymų nuosprendyje nepateikia), kiek konkrečiai nebuvo nustatyta, dalį, t.y. 0,150 g (nors nustatomojoje dalyje nurodo, kad 0,15g) pardavė, likusią dalį laikė savo bute (jis nuosekliai parodė, kad likučiai heroino liko ir kaupėsi nuo ankstesnių nei 2009-06-19-21 vartojimų, paskutinį kartą visus 0,5 g narkotikus suvartojo iš maišelio intraveniniu būdu). Teismas jo šių parodymų iš viso nevertina. Narkotikų įsigijimo faktą teismas grindžia tik jo parodymų dalimi. Teismo išvados prieštarauja byloje esantiems duomenims, teismas nuosprendyje iš esmės nevertina jo parodymų kaip įrodymo.

Nuosprendyje nepagrįstai pripažinta rašytiniu įrodymu - neprocesinis dokumentas - A. T. pareiškimas. Juolab, kad pareiškime rašoma, kad pinigus jis gavo iš E. (M.), o nuosprendžiu nustatyta, kad pinigus jis gavo iš A. Z.. Šis dokumentas teisme buvo tik pagarsintas, tačiau pas kaltinamąjį A. T. teisme nebuvo aiškinamasi tokio pareiškimo atsiradimo ir surašymo aplinkybės. Tuo tarpu A. T. teisme parodė, kad 2009-06-23 buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, nebuvo vertėjo, gynėjas nedalyvavo. Taigi, apelianto nuomone, pareiškimas parašytas pažeidžiant įstatymą, ir negali būti įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę. Be to, nuosprendyje aprašomojoje dalyje šis pareiškimas nėra išdėstytas.

Rašytiniais įrodymais motyvuojamojoje dalyje (aprašomojoje dalyje jie neišdėstyti) teismas pripažįsta jo laiškus. Kita vertus, iš nuosprendžio nesuprantama, kokias teismo nustatytas kiekvienos jo veikos aplinkybes jie pagrindžia. Šioje dalyje teismas nuosprendyje prieštarauja pats sau - duomenų, kad buvo darytas poveikis nėra, tačiau A. T. pakeitė savo parodymus.

Heroino laikymo faktą ir konkretų jo laikymo kiekį teismo nuomone patvirtina apelianto pirminiai parodymai. Teismas nemotyvuotai įrodymu pripažįsta tik jo pirminę apklausą. Sulaikymo dieną specialistas nustatė, kad jis buvo vartojęs opioidų, išvadoje parašyta, kad prieš 4 dienas – tai, apelianto nuomone, patvirtina jo parodymus, kad 19-21 d. suvartojo narkotikus. Teismas nuosprendyje ne tik nepasisako apie jo nusikalstamų veikų subjektyviąją pusę, bet iš viso jos nenustatinėja.

Teismas turėjo nustatyti santykį tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalies, skirtos pačiam vartoti, ir dalies, skirtos platinti. Nustatomojoje dalyje nurodęs, kad likusią dalį - 0,423g jis laikė savo bute, tačiau nepadarė išvados ir teisiškai neįvertino, kam likusi narkotinių medžiagų dalis buvo skirta – laikyti neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti ar turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Nuosprendyje įgijimas ir laikymas pripažįstami nustatytais, tačiau šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad prokurorė atsisakė kaltinimų pagal BK 302 str. 1 d., nors 2010-06-10 kaltinime liko šie straipsniai. 2010-01-19 baigiamosiose kalbose prokurorė prašė jį pagal šiuos straipsnius išteisinti.

Apelianto nuomone, ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant ir BPK, nėra raštiško prokurorės pavedimo BPK 171 str. 2 d. tvarka ir pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą numerio. Teismas atsisakė tenkinti gynėjos prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios užregistravimo duomenų išreikalavimo iš NKS. Nepatikrinus šių esminių aplinkybių, apelianto nuomone, darytina išvada, kad jo byloje pažeistas BPK 166 str. 1 ir 3 d. apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu argumentu, kad prokurorė žodžiu žinojo apie ikiteisminio tyrimo pradžią ir to pakako, tai prieštarauja BPK normoms.

Apelianto nuomone, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo atliekamas šališkai, pažeidžiant įstatymus bei LR BPK 44 str. 5, 7 p. ir Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., tačiau teismas apie tai nepasisakė, nors abejonės buvo keliamos ir teisme. Apelianto nuomone, išdėstytų skunde argumentų visuma parodo, kad teismas jo atžvilgiu pažeidė ir LR BPK 1 str. Apeliantas skunde nurodo, jog jis negali teismo prašyti kvalifikuoti jo veiksmus tik pagal BK 259 str. 1 d. ar 2 d., atsižvelgiant į jo nuoširdžius ir nuoseklius parodymus, kadangi mano, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas esminiai pažeidžiant įstatymą. Teismo išvados apie konkrečių įrodymų vertinimą ir faktinės bylos aplinkybės yra prieštaringos, kai kurie įrodymai teismo nuosprendyje iš viso nevertinti, neanalizuoti. Teismas byloje surinktus įrodymus įvertino atskirai vienas nuo kito, kai kuriuos iš jų vertindamas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, nemotyvavo vienų ar kitų duomenų pripažinimo įrodymais. Nuosprendžio aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje visos šios abejonės nebuvo išanalizuotos ir padaryta kategoriška išvada, laikytini duomenys įrodymais ar ne.

Pagal BPK 305 str. 6 d. turi būti motyvuoti ir kiti teismo sprendimai, jeigu jie išdėstomi rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, tačiau skundžiamame nuosprendyje tai nebuvo padaryta. Teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl naikina dalyje laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 160 litų, nesvarstė, ar 2009-08-17 nutarimas laikinai apriboti jo nuosavybės teises į 160 litų teisėtas ir pagrįstas. Policijos pareigūnai - liudytojai nurodė, kokias konkrečiai matė kupiūras pinigų perdavimo A. T. metu. Tokių kupiūrų asmens kratos metu pas jį nebuvo rasta, todėl visi pinigai 160 litų sumoje nuosprendžiu turėjo būti grąžinti jam. Teismas nuosprendyje savo nuožiūra nutaria grąžinti dalį daiktų jam, dalį nutaria sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Tačiau daiktai 2010-05-20 teisiamajame posėdyje apžiūrėti nebuvo, nebuvo jam parodyti, nebuvo paklausta jo nuomonės, ar pageidauja, kad jo asmeniniai daiktai būtų grąžinti.

Apelianto nuomone, teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis neatitinka BPK 307 str., nes teismas nenurodė, koks į bausmės laiką konkrečiai yra įskaitomas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas. Nors nurodytas teismo sprendimas išteisinti jį pagal BK 302 str. 1 d., tačiau nenurodytas išteisinimo pagrindas. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodoma, kad nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas. Tačiau teismo proceso metu dalyvavo vertėjas, todėl, apeliantas mano, kad jis, būdamas suimtas, turi teisę apskųsti nuosprendį per 20 dienų nuo nuosprendžio rusų kalba jam įteikimo dienos.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad jis nuteistas vadovaujantis įstatymu, nepažeidžiant BPK, LR Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Konvencijos, Tokiu atveju apeliantas mano, kad jam paskirta aiškiai per griežta, neteisinga, neindividualizuota bausmė.

Apelianto nuomone, nuosprendis šioje dalyje neatitinka LR BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, nėra bausmės parinkimo motyvų, neatsižvelgta į jo asmenybę. Teismas, skirdamas jam bausmę, nesivadovavo LR BK 1str., 41 str., 54 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr.40 3.1.12 punktu. Teismas, apelianto įsitikinimu, nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jis kaltu neprisipažino. Jis jaučia kaltę dėl narkotikų vartojimo, gydėsi narkologiniame centre (duomenys neskelbtini), kreipsis dėl gydymosi nuo priklausomybės narkotikams. Apeliantas nuomone, jo parodymai neigiant visą kaltinimo apimtį negali būti pagrindu neatsižvelgti į jo prisipažinimą iš dalies ir nelaikyti jo išreikšto galėjimosi nuoširdžiu. Nuosprendyje nurodoma, kad jis yra kaltinamas padaręs ir vieną labai sunkų nusikaltimą, tuo tarpu, vadovaujantis BK 11 str. 5 d., BK 260 str. 1 d. yra priskiriama prie sunkų, o ne labai sunkių nusikalstamų veikų. Nuosprendyje rašoma „nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia...“, tačiau aprašomojoje dalyje teismas iš viso nei vienu žodžiu nepasisakė apie jo, teismo nuomone, padarytų nusikalstamų veikų tyčią, jos formas. Nuosprendyje šališkai nurodoma, kad jis 4 kartus buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicinos apžiūros kabinetą. Apelianto nuomone, šios aplinkybės negali būti griežtesnės bausmės skyrimo motyvu šioje byloje. Jis narkologinėje įskaitoje neįrašytas, tik nuo 1999-03-10 iki 2002-05-20 lankėsi Psichikos sveikatos centre, nustatyta diagnozė.: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Teismas nuosprendyje neatsižvelgė į išskirtinai teigiamą jo charakteristiką iš Vilniaus tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, nenurodė ir neapibūdino, kad ir darbovietėje jis charakterizuojamas tik teigiamai. Apelianto nuomone, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į neteisėtai įgytų ir iki paskutinio įgijimo likusių laikytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį, jam galėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Dabar jis pirmą kartą nuteisiamas laisvės atėmimo bausme ir jos dydis tik 4 mėn. mažesnis už bausmės vidurkį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vienam iš bendranuteistųjų - K. P., kuris buvo jau teistas 7 kartus laisvės atėmimo bausmėmis, nedirbančiam, teismas pagal BK 259 str. 1 d. paskyrė baudą. Nuteistajam A. T., teistam prieš tai du kartus, nedirbančiam, pagal BK 259 str. 1 d. paskyrė 37 paras arešto. Apeliantui gi, baustam du kartus baudomis, dirbančiam, už tą pačią veiką, numatytą BK 259 str. 1 d. paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apelianto įsitikinimu, tai taip pat rodo teismo išankstinę negatyvią nuomonę jo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė nuosprendį panaikinti dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir D. S. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinamojo akto atitikimo LR BPK 219 str. reikalavimams.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamoji byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, ko pasėkoje pažeista jo teisė į gynybą.

Išanalizavusi kaltinamąjį aktą teisėjų kolegija su šiais skundo motyvais sutikti negali.

BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta prokuroro pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą ir pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios paprastai turėtų būti nurodytos pateikiant nusikalstamos veikos aprašymą kaltinamajame akte. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra detaliai nurodytos visos faktinės bylos aplinkybės, kurios svarbios išvadai ar D. S. veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje aprašytų nusikalstamų veikų sudėties požymius, o būtent: nusikalstamų veikų dalykas, nurodant konkrečią narkotinę medžiagą, jos kiekį, konkretūs kaltininko veiksmai, draudžiami baudžiamojo įstatymo, konkretus kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu asmuo, jo kaltės forma, aiškiai įvardinti tikslai, kurių jis siekė darydamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina tai, kad iš BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. matyti, kad šių straipsnių pirmosiose dalyse aprašytų nusikalstamų veikų sudėties požymiais nėra nusikalstamų veikų padarymo vieta ir laikas, todėl juos nustatyti ir detaliai apibūdinti nėra būtina, pakanka, jog šie požymiai kaltinamajame akte būtų aprašyti tiek, kiek jie nustatyti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir jų apibūdinimas būtų pakankamai konkretus, kad nepažeistų įtariamojo (kaltinamojo) teisės į gynybą. Kolegijos nuomone, kaltinamajame akte duomenys apie nusikalstamų veikų padarymo vietą, laiką nurodyti tiek, kiek jie nustatyti bylos ikiteisminio tyrimo duomenimis, ir yra pakankamai konkretūs tam, kad nebūtų suvaržyta kaltinamojo teisė gintis nuo pareikšto jam kaltinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir taip buvo pažeista apelianto teisė į gynybą.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su kaltinime nurodytu narkotinių medžiagų įgijimo laiku, vieta, kaltinime nurodytu įgytos narkotinės medžiagos kiekiu, nusikalstamų veikų padarymo tikslu, dalies narkotinės medžiagos pardavimo vieta, likusios narkotinės medžiagos dalies laikymo vieta netrukdė pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą ir niekaip nesuvaržė kaltinamojo teisių, numatytų BPK 22 straipsnio 3 dalyje, tarp jų ir ginčyti kaltinamajame akte aprašytas nusikalstamų veikų aplinkybes. Beje, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, apeliantas pats bei per savo gynėją šia teise aktyviai ir pasinaudojo.

BPK 219 straipsnyje reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šiuos reikalavimus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantis kaltinamasis aktas iš esmės atitinka. Aplinkybė, jog kai kurie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (2009-06-23 kratos protokole, 2009-06-23 daiktų apžiūros protokole, liudytojo V. E. apklausos protokole užfiksuoti duomenys) reikšmingi grindžiant kaltinimą nebuvo užfiksuoti kaltinamajame akte, šiuo atveju negali būti pagrindu išvadai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, ko pasėkoje pažeista apelianto teisė į gynybą. Juolab, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, byloje pilnai buvo įgyvendintos LR BPK 218 str. nuostatos, susijusios su ikiteisminio tyrimo pabaiga, apeliantui bei jo gynėjai buvo leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei joje užfiksuotais duomenimis. Be to, apelianto skunde minimi procesiniai dokumentai, kaip turintys reikšmės bylai nagrinėti, buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme.

Nepagrįsti apelianto skundo argumentas, jog kaltinamajame akte tiksliai nenurodyti duomenys apie jį, kaip įtariamąjį. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, jame yra nurodyti apelianto duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, vieta, gyvenamoji vieta, darbovietės pavadinimas, duomenys apie ankstesnius teistumus, ko teisėjų kolegijos nuomone pilnai pakanka. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, nėra jokio pagrindo.

Dėl teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių (LR BK 58 str., 59 str.), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Vien tai, kad teismas atmeta bylos nagrinėjimo dalyvių pateiktus prašymus arba priima jiems nepalankų sprendimą, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto gynėja teisiamojo posėdžio metu buvo pareiškusi nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, tačiau motyvuota Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-01-19 nutartimi kaltinamojo gynėjos advokatės J. T. Litvinskienės prašymas dėl teisėjos I. Staknienės nušalinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Vienasmeniškai bylą nagrinėjantis teisėjas klausimą dėl jam pareikšto nušalinimo sprendžia pats, išėjęs į pasitarimų kambarį. Prieš išeidamas į pasitarimų kambarį, teisėjas turi teisę dėl nušalinimo padaryti pareiškimą, paaiškindamas bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, ką jis mano apie nušalinimo motyvus. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, 2010-01-19 apelianto gynėjai pareiškus teisėjai nušalinimą, buvo išklausyta kitų proceso dalyvių nuomonės dėl pareikšto nušalinimo, bylą nagrinėjusi teisėja padarė pareiškimą dėl jai pareikšto nušalinimo ir nurodė, jog gynėjos prašymas atmestas, tačiau teisėja neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nutarties dėl pareikšto nušalinimo, nurodė, jog teismas priims rašytinę nutartį dėl nušalinimo po posėdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutartį dėl nušalinimo priimdamas po posėdžio, nesilaikė įstatymo reikalavimų, tačiau šis padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu ir suteikiančiu pagrindą išvadai, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas apelianto atžvilgiu buvo šališkas.

Tai, kad teismas siekė objektyviai išnagrinėti bylą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog teismo posėdyje, išnagrinėjęs apelianto gynėjos pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo, Širvintų rajono apylinkės teismas 2010-08-10 nutartimi iš esmės pripažino daugelį pareikštų pastabų dėl protokolo pagrįstomis.

Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d.

Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, byloje neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d.

Apelianto kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina iš dalies paties apelianto parodymai, kitų nuteistųjų A. T., A. Z. parodymai, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, kratų protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, prie bylos prijungti apelianto rašyti laiškai bei kita bylos medžiaga.

Pažymėtina tai, kad narkotinės medžiagos įgijimo faktas nustatytas paties apelianto parodymais, iš kurių seka, jog jis Romų bendrijoje iš nepažįstamo asmens (kaltinime pagrįstai nurodyta „iš kito asmens”, kadangi byloje nepavyko nustatyti iš kokio konkrečiai asmens buvo įsigyta narkotinė medžiaga) už 100 litų įsigijo puse gramo narkotinės medžiagos – heroino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantas apklausų metu nurodė, jog jis narkotinės medžiagos – heroino nusipirko pusę gramo, tačiau kaip seka iš jo parodymų, jis tikslaus pirktos narkotinės medžiagos kiekio pats nenustatinėjo. Be to, kaip apeliantas nurodė, visa pirkta narkotinė medžiaga buvo įpakuota viename celofaniniame maišelyje.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog gelsvos spalvos miltelių iš įvairiaspalvio popieriaus lankstinuko, 2009-06-23 kratos metu rasto ir paimto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas D. S., sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 0,025 g; miltelių likučių sudėtyje bei vatos tamponuose iš metalinės dėžutės, 2009-06-23 kratos metu rastų ir paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas D. S., yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 0,398 g; ant bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2009-06-23 kratos metu rasto ir paimto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas D. S., vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai; ant taksofono kortelės, užrašų lapelio bei vieno folijos lapelio, 2009-06-23 kratos metu rastų ir paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas D. S., paviršių yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai; 2009-06-23 paimtose D. S. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai (b.t.1, b.l. 109-112).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog gelsvos spalvos miltelių iš 4 vnt. popieriaus lankstinukų, 2009-06-23 asmens kratos metu rastų ir paimtų pas A. T., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė yra 0,150 g (b.t. 1, b.l. 103-104). Taigi, minėtomis specialistų išvadomis nustatyta, jog bendras pas D. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2009-06-23 kratos metu rastos ir paimtos bei A. T. parduotos narkotinės medžiagos – heroino kiekis, būtent, ir yra 0,573 g.

Nors apeliantas skunde nurodo, jog jis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog narkotinę medžiagą – heroiną jis įgijo 2009 m. birželio 18-19 d., tačiau susipažinus su pastarojo viso proceso metu duotais parodymais, konstatuotina, jog visgi dėl nurodytų aplinkybių pastarojo parodymai nebuvo nuoseklūs. 2009-06-23 vykusios apklausos metu D. S. nurodė, jog paskutinį kartą jis narkotikus pirko praeitą savaitę, ketvirtadienį ar tai penktadienį, t.y. 2009 m. birželio 18 ar 19 dieną, tiksliai nepamena (b.t. 2, b.l. 133). Pirmosios instancijos teisme vykusios apklausos metu apeliantas jau parodė, jog narkotikų jis nusipirko čigonų tabore birželio ar 17 ar 19 dienomis (b.t. 4, b.l. 56, 130), pirmosios instancijos teisme vykusios papildomos apklausos metu apeliantas nurodė, jog jis narkotikų už 100 Lt puse gramo įsigijo prieš 5 dienas iki sulaikymo. Vadinasi, narkotikus jis paskutinį kartą įsigijo birželio 18-19 dienomis (b.t. 4, b.l. 70). Taigi, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslią apelianto narkotinių medžiagų įsigijimo datą, baudžiamojoje byloje nėra, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatomojoje dalyje nurodė, jog apeliantas ne mažiau kaip 0,573 g narkotinės medžiagos – heroino įgijo 2009 m. birželio mėnesį, tiksli data nenustatyta, Romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Tai, kad dalį narkotinės medžiagos apeliantas suvartojo, patvirtina paties apelianto parodymai, iš kurių seka, jog jis su pertraukomis narkotikus vartoja jau 8 metus, yra narkomanas. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog sulaikymo dieną D. S. šlapime rasta morfino, kodeino ir 6-MAM (6-monoacetilmorfino) (b.t. 3, b.l. 37). Kadangi baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nenustatytas tikslus paties apelianto suvartotas narkotinės medžiagos - heroino kiekis, todėl jis ir nėra nurodytas D. S. pateiktame kaltinime.

Aplinkybę, jog dalį – 0,15 g narkotinės medžiagos – heroino 2009-06-23 apie 10.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 80 litų apeliantas pardavė A. T., patvirtina nuteistojo A. T., A. Z. parodymai, liudytojų policijos pareigūnų A. M., M. M., V. B. parodymai, liudytojo E. M. parodymai, A. T. pareiškimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, asmens kratos protokolas bei kiti byloje esantys įrodymai.

Nuteistasis A. T. iš karto po sulaikymo, pristačius į Narkotikų kontrolės skyrių, parašė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2009-06-23 apie 10.30 val. jis sutiko pažįstamą, kurio vardo ir pavardės nežino, jis buvo sulaikytas kartu su juo. Kai jį sutiko, kartu su juo (A. T.) buvo pažįstamas E.. Vaikinas, kurį sutiko ir kurio vardo ir pavardės nežino, paprašė nupirkti narkotikų pas „K.”, jo vardas D., jis važinėja su III Golfu, numerių nežino. D. gyvena 3 laiptinėje, 5 aukšte, durys po kairę, namo numerio neprisimena, buto numerio nežino. Jis iš vaikino, kurio vardo ir pavardės nežino, paėmė 60 Lt, kad nupirktų 3 „čekius” po 20 Lt. Jis paėmęs pinigus nuėjo pas D., pravarde „K.”, priėjo prie durų, pasakė, kad reikia 4 „čekių”, už tai padavė 80 Lt, 20 Lt jis turėjo savo. Anksčiau iš D. buvo pirkęs kelis kartus. Su juo (D. S.) jis susisiekdavo telefonu (duomenys neskelbtini). Kai paėmė 4 „čekius” ir leidosi į apačią laiptais jį sulaikė policija (b.t. 2, b.l. 28). A. T. pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodytoms jau minėtame pastarojo pareiškime (b.t. 2, b.l. 35). 2009-09-02 vykusios apklausos metu A. T. iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog jis heroino pas D. S. nepirko, jį turėjo iš anksčiau (b.t. 2, b.l. 40). 2009-09-28 vykusios apklausos metu A. T. vėlgi iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog iš jokio D. S. jis narkotikų nepirko, niekam narkotikų nusipirkti nepadėjo. A. jo prašė padėti jam nusipirkti heroino, tačiau jis atsisakė. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, pas jį rastus 2 ar 3 popierinius lankstinukus, turėjo savo asmeniniam vartojimui, niekam jų perduoti, pasidalinti su kuo nors neturėjo ir net neketino to daryti. Tuos čekius jis pirko čigonų tabore tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas. Ankstesnių apklausų metu jis D. S. apkalbėjo iš kvailumo. Kai jam buvo parodytas iš nuotraukų atpažinti D. S., jis parodė jo fotografiją tik dėl to, kad jį pažįsta apie 15 metų nuo vidurinės mokyklos laikų, o ne todėl, kad būtų pirkęs iš jo narkotikus (b.t. 2, b.l. 43).

Bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, A. T. taip pat laikėsi pozicijos, jog įvykio dieną jis iš D. S. narkotinių medžiagų nepirko, jas pirko Romų bendrijoje ir įeidamas į namo, kur gyvena D. S., laiptinę su savimi jau turėjo keturis pakelius su narkotine medžiaga – heroinu. Be to, papildomai nurodė, jog į namo, kur gyvena D. S., laiptinę jis ėjo pasiimti švirkštų, kuriuos ten buvo paslėpęs prieš 2-3 dienas., ir juos psiėmė. A. Z. jam davė pinigus, nes jis prašė jo paskolinti jam pinigų. Jis pinigų nespėjo išleisti. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, pinigai buvo šortuose, dar buvo 50 Lt. Teisme A. T. nurodė ir tai, kad ikiteisminiame tyrime vykusios pirmosios apklausos metu jis nelabai suprato lietuviškai, be to, blogai jautėsi, buvo neadekvačios būsenos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę, vadovavosi A. T. ikiteisminiame tyrime 2009-06-23 vykusios apklausos metu duotais parodymais ir pagrįstai kritiškai vertino pastarojo vėlesnių apklausų (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu) metu duotus parodymus apie tai, jog jis iš D. S. narkotinių medžiagų nepirko, jas pirko Romų bendrijoje. Vėlesnius A. T. parodymus paneigia kiti byloje ištirti įrodymai, t.y. 2009-07-14 A. T. pareiškimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, nuteistojo A. Z., liudytojų policijos pareigūnų parodymai, A. T. asmens kratos protokolas. Pažymėtina tai, kad visos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos, asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką vyko dalyvaujant A. T. gynėjams, visi paminėti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami nedalyvaujant vertėjai, kadangi būtent A. T. pareiškė, kad jis moka lietuvių kalbą ir pageidauja parodymus duoti lietuvių kalba. Tai, kad A. T. moka lietuvių kalbą ir supranta lietuviškai, patvirtina ir jo ranka, lietuvių kalba rašyti bei pasirašyti 2009-06-23, 2009-07-14 pareiškimai, kuriuose išdėstytas tekstas yra rišlus ir suprantamas. A. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis pats rašė šį pareiškimą. Atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų su A. T. metu dalyvavę gynėjai dėl jų ginamojo kalbos barjero pastabų taip pat nėra pareiškę. Gi ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas S. Š. teisme parodė, jog su A. T. jis bendravo lietuvių kalba, jie susikalbėjo. Nors A. T. kalbėjo su akcentu, tačiau jam nekilo abejonių, kad jis nesupranta. Jis užduodavo A. T. klausimus, o pastarasis į juos pilnai atsakydavo.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nėra pagrindo tikėti A. T. parodymais, jog 2009-06-23 vykusios apklausos metu jo savijauta buvo bloga, jis jautėsi neadekvačiai. Taip, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog sulaikymo dieną A. T. šlapime rasta morfino, kodeino ir pėdsakų 6-monoacetilmorfino, etilo alkoholio nerasta, tačiau iš Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog gydytoja 2009-06-23 apžiūrėjusi A. T. nustatė, jog jis yra pilnai orientuotas, nepablogėjusios atminties, dėmesys nesutrikęs, mąstymas nuoseklus ir logiškas, kalba rišli, rami, apžiūros metu A. T. nusiskundimų savijauta neturėjo (b.t. 2, b.l. 78-79). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepagrįsti yra apelianto skundo argumentai, susiję su tuo, jog A. T. 2009-06-23 apklausos negalima laikyti jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, kadangi jos metu A. T. nebuvo užtikrinta teisinė pagalba, jos metu nedalyvavo gynėjas. Kaip matyti iš 2009-06-23 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo, A. T. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, pastarasis nurodė, jog jam gynėjas reikalingas (b.t. 2, b.l. 29). Jau šiame protokole yra 2009-06-23 nutarimu dėl gynėjo paskyrimo, paskirtos advokatės L. Karvelienės antspaudas bei parašas (b.t. 2, b.l. 29-30) Taip pat byloje yra 2009-06-23 data išrašytas advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 2, b.l. 32). 2009-06-23 pranešime apie įtarimą A. T. taip pat yra jį gynusios advokatės L. Karvelienės antspaudas bei parašas (b.t. 2, b.l. 33-34). Gi įtariamojo apklausa vyko iš karto po pranešimo apie įtarimą įteikimo. Įtariamojo apklausos protokole nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo veiksmas atliktas dalyvaujant gynėjai. Taigi, įvertinant išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog A. T. 2009-06-23 apklausa yra niekinė ir neturi įrodomosios galios ir tuo pačiu daryti išvados, kad A. T. buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjai.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad faktą, jog A. T. sulaikymo metu pas jį rastus narkotikus – heroiną pirko iš D. pravarde „K.”, patvirtina ir 2009-07-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys. Atpažinimo metu, dalyvaujant gynėjai adv. L. Karvelienei, A. T., neabejodamas, atpažino D. S., aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, jog atpažintą vaikiną jis pažįsta kaip D., pravarde „K.”, jį pažįsta apie 15 metų nuo vidurinės mokyklos laikų. Su juo jokių santykių nepalaiko, tik pasisveikina susitikęs gatvėje. Iš jo du kartus yra pirkęs narkotikus – heroiną. Paskutinį kartą pirko 2009-06-23, kiek pirko heroino ir už kokią sumą, jau nepamena, tai jis nurodė savo apklausos protokole (b.t. 2, b.l. 45-48). Teisme liudytoju apklaustas tyrėjas S. Š. nurodė, jog atpažinimo metu ką A. T. sakė, tas ir buvo užrašyta protokole, po atpažinimo jis protokolą perskaitė, pasirašė, pastabų neturėjo. Kaip matyti iš 2009-07-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliktas nepažeidžiant LR BPK 192 str. nuostatų. Nors buvo galimybė šiuo atveju atlikti atpažinimą, parodant asmenis gyvai, kadangi tuo metu D. S. jau buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau atsižvelgus į A. T. 2009-07-14 pareiškimą, siekiant užtikrinti asmens saugumą, asmens parodymas atpažinti buvo atliktas pagal nuotraukas. Priešingai nei teigiama apelianto skunde, būtent A. T. 2009-07-14 pareiškimas patvirtina aplinkybę, kad A. T. buvo išaiškinta galimybė atpažinti asmenį gyvai.

A. T. parodymus apie tai, kad jis į namo, kuriame gyvena D. S., laiptinę ėjo pasiimti švirkštų ir iš ten pasiėmė švirkštus, eidamas į minėto namo laiptinę ir išeidamas iš jos su savimi turėjo jam A. Z. paskolintus 60 Lt, paneigia byloje esantis 2009-06-23 asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, jog asmens kratos metu pas A. T. nei švirkštų, nei neva tai iš A. Z. pasiskolintų 60 Lt nebuvo rasta, tačiau buvo rasti ir išimti keturi popieriniai lankstinukai su milteliais viduje (b.t. 2, b.l. 25).

Teisėjų kolegijos nuomone, būtent A. T. 2009-06-23 rašytame pareiškime bei tą pačią dieną vykusioje apklausoje nurodytos įvykio aplinkybės yra teisingos ir atspindinčios tikrąją įvykio situaciją. Tuo tarpu vėlesnėse ikiteisminiame tyrime vykusiosiose apklausose bei teisme nurodytos aplinkybės, apie tai, kad A. T. sulaikymo dieną nepirko iš D. S. narkotinės medžiagos – heroino, buvo išgalvotos, nurodytos galimai A. T. paveikus kitiems asmenims bei siekiant sušvelninti apelianto teisinę padėtį. A. T. nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis pakeitė savo parodymus. Be to, prie baudžiamosios bylos medžiagos yra prijungti D. S. Lukiškių TI-K rašyti laiškai adresuoti V. E., iš kurių turinio matyti, jog D. S. prašė paveikti A. T. bei kitus asmenis, kad šie pakeistų parodymus. Liudytoju byloje apklaustas V. E. patvirtino, jog gavo minėtus laiškus, kuriuose D. S. kreipėsi į jį, kad jis surastų laiškuose nurodytus asmenis, kad jie pakeistų parodymus. Būtent po minėtų laiškų parašymo (pirmasis laiškas buvo parašytas 2009-07-01, antrasis – 2009-07-17) nuteistasis A. T. ir pakeitė savo parodymus D. S. atžvilgiu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. B. parodė, jog sulaikymo metu A. T. iš karto pasakė, kad bijo „K.”, nes šis turi ryšių, todėl jam gali būti blogiau. A. T. sakė, jog bijo žmonių, kurie stovi už „K.”, jo „stogų“. Be to, pats nuteistais A. T. savo 2009-07-14 pareiškimu atsisakė dalyvauti asmenų parodyme atpažinti ir nurodė, jog jis nenori jo (D. S.) matyti. A. T. prašė, kad atpažinimas būtų atliekamas pagal nuotraukas (b.t. 2, b.l. 44).

Svarbu šiuo atveju atkreipti dėmesį ir į tai, kad A. T. 2009-06-23 pareiškime nurodė, jog su D. S. jis susisiekdavo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, jog A. T. naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o D. S. naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš A. T. naudoto mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į D. S. naudojamą mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir atvirkščiai 2009-06-16 – 2009-06-23 laikotarpiu buvo skambinta ir siųstos trumposios SMS žinutės 31 kartą. Dalies šių skambučių metu naudoto telefono aparato IMEI numeris sutampa su įtariamojo A. T. asmens kratos metu rasto mobilaus ryšio telefono aparato „Siemens” IMEI numeriu (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 92-93, 142-165, b.t. 2, b.l. 8, 10-22, 23, 25).

Aplinkybes, jog apeliantas 2009-06-23 pardavė A. T. 4 lankstinukus narkotinės medžiagos – heroino bei tai, kad A. T. būtent 2009-06-23 pareiškime bei tą pačią dieną vykusios apklausos metu davė teisingus parodymus, patvirtina kito nuteistojo A. Z. 2009-06-23 pareiškime išdėstytos įvykio aplinkybės bei ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose duoti parodymai (b.t. 2, b.l. 86, 92, 93, 96), iš kurių seka, jog jis 2009-06-23 apie 11 val. susitiko su A. T. ir E. M. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kioskų, esančių šalia (duomenys neskelbtini) sustojimo. Susitikęs su jais, jis paklausė, ar kuris nors iš jų gali jam padėti įsigyti narkotikų – heroino. E. jam iš karto pasakė, kad niekuo jam padėti negali, o A. T. sutiko jam padėti įsigyti narkotinių medžiagų – heroino. Jis padavė A. T. pinigus ir pastarasis nuėjo pas asmenį pravarde „K.”. Jis žinojo, kad A. T. nuėjo pas asmenį pravarde „K.”, kadangi pastarasis jam pats pasakė kur eina. Jis pats asmeniškai „K.” nepažįsta, nežino kaip jis atrodo. Po kiek laiko jis pamatė A. T. einantį link jų, su juo ėjo du vyrai. Pažymėtina tai, kad visų paminėtų A. Z. apklausų metu dalyvavo gynėjas, visus apklausų protokolus A. Z. perskaitė ir sutiko su juose užrašytais parodymais, tai patvirtindamas savo parašais. A. Z. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog nors jis prašė pas A. T. ir E. M. padėti įsigyti heroino, davė A. T. pinigus, tačiau jau nurodė, jog A. T. jam nesakė pas ką eina įgyti narkotinių medžiagų, tuo tarpu jis tik manė, jog pastarasis eina pas „K.”. A. Z. teisiamojo posėdžio metu patikslino, jog A. T. jis davė 60 Lt, kad nupirktų tris dozes. Analogiškus parodymus apie pakeistas aplinkybes A. Z. davė ir apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina tai, kad A. Z. nei teisiamojo posėdžio metu, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negalėjo teismui pateikti paaiškinimo, kodėl jis keičia savo parodymus, todėl teismas tiki jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos kaip ir A. T., patvirtina byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. M., M. M., V. B. parodymai.

Iš minėtų liudytojų, kuriuos teismas vertina kaip nuoseklius, parodymų matyti, jog 2009-06-23, turėdami informacijos, jog D. S., pravarde „K.”, užsiima neteisėta narkotinių medžiagų prekyba, trys policijos pareigūnai nuvyko prie (duomenys neskelbtini), kur stebėjo patį namą ir aplink jį esančią teritoriją. Stebėdami jie nuolat keitė savo buvimo vietą. Minėtoje vietoje jie matė tris vaikinus, kaip vėliau nustatė A. T., A. Z., E. M., matė pinigų perdavimą, A. T. paėmęs pinigus, nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo trečią laiptinę, o A. Z., E. M. nuėjo už (duomenys neskelbtini) namo. Prieš užeidamas į laiptinę A. T. įtartinai dairėsi aplinkui. Kadangi jie įtarė, kad pastarasis nuėjo įsigyti narkotikų, nutarė jį patikrinti, kai šis išeis iš laiptinės. A. T. išėjus iš laiptinės, jie priėjo prie jo, prisistatė policijos pareigūnais, paklausė, ar jis turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų. A. T. atsakė, kad turi popierinius lankstinukus su heroinu, kuriuos jis ką tik įsigijo iš pažįstamo vardu D.. Po to, prie (duomenys neskelbtini) namo, sulaikė E. M. ir A. Z., kurie laukė A. T.. Liudytojas A. M. parodė, jog jis matė kaip A. T. priėjo tme name esančio (duomenys neskelbtini) buto. Iš esmės analogiškus parodymus liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 23-24, 25-26, 171), kuriuos teisme patvirtino.

E. M. byloje apklaustas tiek įtariamuoju (ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-09-25 nutarimu LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu jo atžvilgiu nutrauktas), tiek liudytoju patvirtino, jog 2009-06-23 (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kioskų jis buvo susitikęs su A. T. ir A. Z.. A. Z. jo ir A. T. paklausė, ar jie gali jam padėti kur nors nusipirkti narkotikų – heroino. Jis atsakė, kad niekuo padėti negali. Gi A. T. buvo perduoti A. Z. pinigai ir pastarasis kažkur nuėjo, tuo tarpu jis ir A. Z. A. T. laukė už namo (b.t. 1, b.l. 195, 196; b.t. 2, b.l. 1-2). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose E. M. neneigė, jog įvykio dieną (duomenys neskelbtini) gatvėje jis buvo susitikęs su A. T. ir A. Z., tačiau jau nurodė, jog jis neprisimena, ar buvo tarp jų kalba apie narkotikus, jis negirdėjo, kad A. prašytų padėti įgyti narkotikų, nieko negalėjo paaiškinti apie perduotus pinigus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo netikėti E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, kadangi juos patvirtina aukščiau aptartų įrodymų visuma, gi pastarojo teisme duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip pastarojo siekis padėti nuteistiesiems.

Aplinkybę, jog A. T. narkotines medžiagas – heroiną pirko iš apelianto, taip pat patvirtina ir 2009-06-23 kratos protokole (b.t. 1, b.l. 92-93), 2009-06-23 apžiūros protokole (b.t. 1, b.l. 119-130) bei 2009-08-13 apžiūros protokole (b.t. 1, b.l. 131-141) užfiksuoti duomenys. Kaip matyti iš 2009-06-23 kratos protokolo, atliekant kratą D. S. bute ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų buvo surasta ir paimta telefono knyga, kurioje buvo reklaminio žurnalo lapo dalis. Tą pačią dieną po atliktos kratos D. S. bute ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriuje atlikus kratos metu rastos telefonų knygos apžiūrą, be kitų daiktų buvo rasta iškirpta reklaminio žurnalo lapo dalis, iškirptas iš reklaminio žurnalo lapo popieriaus gabaliukas, tarp 144-o ir 145-o telefonų knygos puslapių rasta iškirptas iš reklaminio žurnalo lapo popieriaus gabaliukas ir popierinis lankstinukas, apklijuotas skaidria lipnia juosta, popierinis lankstinukas sulankstytas iš analogiško reklaminio žurnalo lapo iškirpto popieriaus gabaliuko, kuris yra sulankstytas ir apklijuotas skaidriu lipnios juostos gabaliuku. Palietus ir pakračius lankstinuką, jautėsi, kad viduje yra biri medžiaga. 2009-08-13 apžiūros metu apžiūrėjus grąžintus po atlikto cheminio tyrimo 4 tuščius popieriaus lankstinukus, rastus ir paimtus A. T. asmens kratos metu, grąžintą po atlikto cheminio tyrimo 1 tuščią popieriaus lankstinuką bei reklaminio žurnalo lapo dalį ir gabaliuką, iškirptą iš reklaminio žurnalo lapo, rastus ir paimtus kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas D. S., nustatyta, kad sudėjus visus paminėtus popieriaus lankstinukus, popieriaus gabaliuką ir reklaminio žurnalo lapo dalį vieną šalia kito, matyti, kad juose yra užfiksuotos tų pačių paveikslėlių (moteriškų batelių) ir teksto dalys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi aukščiau paminėti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti laikantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintų reikalavimų, priešingai nei teigiama apelianto skunde, po protokolų prieduose esančiomis fotonuotraukomis yra tyrėjo S. Š. parašai. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad nei D. S., nei A. T. teismui nepaaiškino kaip iš to paties reklaminio žurnalo, priklausančio D. S., iškirpti lankstinukai galėjo atsirasti pas A. T..

A. T. iš apelianto 2009-06-23 apie 10.50 val. įgytas narkotinės medžiagos - heroino kiekis – 0,15 g patvirtintas byloje esančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taip, D. S. kaltinime nurodyta, jog jis A. T. pardavė 0,15 g narkotinės medžiagos – heroino, tuo tarpu minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog gelsvos spalvos miltelių iš 4 vnt. popierinių lankstinukų, 2009-06-23 asmens kratos metu rastų ir paimtų pas A. T., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,150 g, kita vertus, priešingai nei teigiama apelianto skunde, tai yra vienas ir tas pats narkotinės medžiagos kiekis.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, jog apeliantas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo 2009 m. birželio mėnesio, tiksli data nenustatyta, iki 2009-06-23, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,423 g narkotinės medžiagos – heroino, kai 2009-06-23 apie 14 val. atliktos kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Kaip matyti iš byloje esančio 2009-06-23 kratos protokolo, atliekant kratą D. S. bute ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų buvo rasta ir paimta polietileninis maišelis su miltelių likučiais, užspaudžiamas polietileninis maišelis su miltelių liekanomis, užspaudžiamas maišelis su miltelių likučiais, metalinė dėžutė su miltelių likučiais ir vatos gabaliukais, telefono knyga, kurioje yra reklaminio žurnalo lapo dalis, „Lietuvos telekomas” taksofono kortelė su miltelių pėdsakais, užrašų lapelis su miltelių pėdsakais, du folijos gabaliukai (b.t. 1, b.l. 92-93). Pažymėtina tai, kad krata buvo atlikta iš esmės laikantis LR BPK 145 str. 149 str. nuostatų. Taip, kratos protokole nėra nurodyta, jog kratos metu rasti daiktai buvo supakuoti ir užantspauduoti. Kita vertus, teisme apklausti kratos atlikimo metu dalyvavę pareigūnai V. B., A. M., kratos protokolą surašęs S. Š. patvirtino, jog kratos metu rasti daiktai buvo supakuoti į specialius paketus. Pažymėtina ir tai, kad kratos atlikimo metu be minėtų pareigūnų dalyvavo pats D. S., jo motina A. S., kratos protokolą pasirašė visi šio procesinio veiksmo atlikimo metu dalyvavę asmenys, niekas jokių pastabų dėl kratos atlikimo nepareiškė. Apeliantas skunde nurodo, jog kratos metu nebuvo rastas ir paimtas popierinis lankstinukas su biria medžiaga, to nėra užfiksuota ir kratos protokole tarp kratos metu rastų ir paimtų daiktų. Taip, kratos metu nebuvo rastas ir kratos protokole užfiksuotas popierinis lankstinukas su biria medžiaga viduje, tačiau minėtas lankstinukas buvo rastas paslėptas tarp kratos metu paimtos telefono knygos puslapių vėlesnio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo metu, kuris buvo atliktas laikantis LR BPK 207 str. numatytų reikalavimų. Iš teisme apklausto tyrėjo S. Š. paaiškinimų seka, jog kratos metu kratos protokole buvo surašyti visi rasti tyrimui reikšmingi daiktai, tačiau kratos metu daiktai apžiūrėti nebuvo, o buvo fiksuoti tik kratos metu rasti daiktai. Po to, detaliai apžiūrint vieną iš apelianto namuose kratos metu surastų ir paimtų daiktų – telefonų knygą, buvo rasti nauji nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingi daiktai, tame tarpe ir popierinis lankstinukas su biria medžiaga viduje. Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atliekant šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo ir tuo pačiu pažymi, kad kratos metu surastų ir paimtų daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti, apžiūra yra tokį procesinį veiksmą, kaip kratą, papildantis ikiteisminio tyrimo veiksmas. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nelaikyti telefonų knygos, rastos ir paimtos atliekant kratą D. S. bute ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu surastų daiktų įrodymais, atitinkančiais LR BPK 20 str. reikalavimus, nėra jokio pagrindo.

Iš byloje liudytojais apklaustų 2009-06-23 kratos D. S. bute ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikimo metu dalyvavusių policijos pareigūnų V. B., A. M., S. Š. teisme duotų parodymų seka, jog krata buvo atlikta laikantis įstatymų reikalavimų, kratos metu dalyvavo D. S., jo motina, po kratos atlikimo jie pasirašė protokolą, jokių pastabų dėl procesinio veiksmo atlikimo nepareiškė. Protokole buvo surašyti kratos metu rasti ir paimti nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingi daiktai, rasti daiktai buvo supakuoti į specialius paketus. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.

Apelianto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikytų narkotinių medžiagų – heroino kiekis yra nustatytas specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog gelsvos spalvos miltelių iš įvairiaspalvio popieriaus lankstinuko, 2009-06-23 kratos metu rasto ir paimto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas D. S., sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 0,025 g; miltelių likučių sudėtyje bei vatos tamponuose iš metalinės dėžutės, 2009-06-23 kratos metu rastų ir paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas D. S., yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 0,398 g; ant bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2009-06-23 kratos metu rasto ir paimto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas D. S., vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai; ant taksofono kortelės, užrašų lapelio bei vieno folijos lapelio, 2009-06-23 kratos metu rastų ir paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas D. S., paviršių yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai; 2009-06-23 paimtose D. S. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai (b.t.1, b.l. 109-112).

Pažymėtina ir tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytų apelianto nusikalstamų veiksmų aišku, jog likusi dalis – 0,423 g narkotinės medžiagos – heroino buvo laikoma jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti. Tai patvirtina ir byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Gi vien tik laikytas narkotinės medžiagos – heroino kiekis (0,423 g) jau viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą narkotinės medžiagos - heroino nedidelį kiekį (0,02 g).

Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų pilnai pakanka konstatuoti, kad apeliantas 2009 m. birželio mėnesį, tiksli data nenustatyta, Romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens, nusipirkdamas už 100 litų, įgijo ne mažiau kaip 0,573 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį suvartojo pats, dalį – 0,15 g narkotinės medžiagos – heroino 2009-06-23 apie 10.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 80 litų pardavė A. T., o likusią dalį – 0,423 g narkotinės medžiagos – heroino laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki tos pačios dienos, kai apie 14 val. atliktos kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Visi aukščiau nurodyti apelianto veiksmai buvo atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Tikėti apelianto parodymais, jog jis neva visą įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną suvartojo dar iki sulaikymo, nėra jokio pagrindo.

Dėl kitų apelianto skunde nurodytų pažeidimų.

Nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Vadovaujantis LR BPK 166 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kiekvienas ikiteisminis tyrimas užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 49 punkte nurodyta, jog jei informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašydamas tarnybinį pranešimą, ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus arba gali pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikdamas būtinus pirminius BPK numatytus proceso veiksmus. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, surašo tarnybinį pranešimą, kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ir buvo vadovaujamasi minėtomis Rekomendacijomis, ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti, Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnams, nustačius nusikalstamų veikų požymius (sulaikius asmenis su galimai narkotinėmis medžiagomis) bei surašius tarnybinius pranešimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apelianto D. S. atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą bei A. T. nurodžius kokiomis aplinkybėmis ir pas ką jis įgijo narkotinę medžiagą – heroiną.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš pirmųjų pranešimų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą medžiagoje, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra buvo informuota apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, prokuroras V. Jancevičius pasirašė pavedimus LR BPK 171 str. 2 d. tvarka, be to, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras V. Jancevičius 2009-06-23 priėmė nutarimą sujungti ikiteisminius tyrimus, paliekant jam Nr. (duomenys neskelbtini). Taip, vėlesniuose pranešimuose apie pradėtą ikiteisminį tyrimą prokurorė O. A. Kolbienė pavedimų LR BPK 171 str. 2 d. tvarka nepasirašė, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, prokurorei buvo žinoma apie konkrečių asmenų atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, tai patvirtina pastarosios priimti nutarimai, pareiškimai dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ir kiti procesiniai dokumentai. Taigi, įvertinusi aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Apelianto nuomone, pažeidžiant LR BPK 44 str. 9 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str., buvo neteisėtai klausomasi telefoninių pokalbių. Aukščiau nurodytas apelianto skundo argumentas neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nustatyta, jog nei apelianto, nei kitų nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekami jokie operatyviniai veiksmai, nebuvo klausomasi ir pastarųjų telefoninių pokalbių. Aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-06-29 nutarime dėl informacijos apie abonentus ir buvusius telekomunikacijų įvykius pateikimo (b.t. 2, b.l. 8), Vilniaus apskrities VPK NTV NKS tyrėjo 2009-08-18 tarnybiniame pranešime dėl atlikto darbo (b.t. 2, b.l. 23) nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad A. T. ir K. P. dėl narkotinių medžiagų pirkimo pardavimo ir dėl susitikimo vietos ir laiko su D. S. tardavosi telefonu, nepatvirtina to, jog neteisėtai buvo klausomasis minėtų asmenų telefoninių pokalbių. Būtent minėtos aplinkybės buvo nustatytos atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, remiantis kita pirmine ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija. A. T. savo 2009-06-23 pareiškime nurodė, jog jis anksčiau iš D. narkotines medžiagas buvo pirkęs kelis kartus, su juo susisiekdavo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-06-23 vykusios A. T. apklausos metu buvo nustatyta, jog jis naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-06-23 vykusios K. P. apklausos metu buvo nustatyta, jog jis naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-23 vykusios D. S. apklausos metu buvo nustatyta, jog jis naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kratos pas D. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo išimta užrašų knygelė, kurioje buvo surašyti telefonų numeriai, keletas SIM kortelių, tarp kurių buvo ir A. T. pareiškime nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina ir į tai, kad Vilniaus apskrities VPK NTV NKS rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismą informavo, jog duomenys apie D. S. veiklą, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, gauti naudojant Operatyvinės veiklos įstatyme nurodytus metodus. Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime informacija pateikta, remiantis įtariamųjų parodymais ir išklotinių analize. Duomenimis apie sankcionuotų veiksmų atlikimą sulaikytų asmenų atžvilgiu nedisponuoja (b.t. 3, b.l. 167-168). Vilniaus apskrities VPK NTV NKS rašte dėl informacijos patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tyrėjo tarnybiniame pranešime informacija pateikta remiantis duomenimis, gautais pokalbių metu su sulaikytaisiais bei apžiūrėjus tyrimo veiksmų metu paimtus daiktus (mobilaus ryšio telefonas, užrašų knygelė). Rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ankstesnė netiksli informacija buvo pateikta dėl techninės klaidos (b.t. 3, b.l. 169). Pirmosios instancijos teismui papildomai kreipusis dėl informacijos pateikimo, Vilniaus apskrities VPK NTV NKS rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog informacijai, kurios pagrindu buvo atliekamas patikrinimas, neišnykęs įslaptinimo tikslingumas, todėl ji negali būti išslaptinta. Taip pat rašte nurodyta, jog D. S. ir kitų įtariamųjų atžvilgiu Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 8 ir 9 punktai vykdomi nebuvo, jokie kiti operatyviniai veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą taip pat atliekami nebuvo (b.t. 4, b.l. 3-4). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo prašoma teismui pateikti išslaptintą operatyvinę bylą, tačiau Vilniaus apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio 2009-12-29 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta duomenų neišslaptinti (b.t. 5, b.l. 11-10). Netikėti aukščiau išdėstyta informacija bei tuo, kad apelianto bei kitų nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekami jokie operatyviniai veiksmai, teismas neturi pagrindo. Juolab, kad Vilniaus apskrities VPK NTV NKS pareigūnas A. M., pagal kurio turimą informaciją šiuo atveju ir buvo atliekami tyrimo veiksmai, instancijos teisme patvirtino, jog jokie operatyviniai veiksmai nebuvo atliekami.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 2009-06-23 vykusios kratos jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu be kitų daiktų buvo paimti trys prekių katalogai „Otto”, po daiktų apžiūros Vilniaus apskrities VPK NTV NKS tyrėjo 2009-09-21 nutarimu dėl daiktų reikšmingų tyrimui perdavimo saugoti perduoti saugoti tik du prekių katalogai „Otto”, kur dingo dar vienas kratos metu paimtas prekių katalogas „Otto” neaišku. Šie apeliacinio skundo argumentai niekuo nepagrįsti, kadangi byloje užfiksuota, kad 2009-06-23 vykusios kratos jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu vienas iš paimtų prekių katalogų „Otto” 2009-09-29 perdavimo aktu buvo grąžintas jo motinai A. S..

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog prie bylos medžiagos nebuvo prijungta visa eilė procesinių dokumentų: 2009-10-13 gynėjos skundas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-23 nutarties pratęsti D. S. suėmimą, Vilniaus apygardos teismo 2009-10-23 teismo posėdžio protokolas bei Vilniaus apygardos teismo 2009-10-26 nutartis, Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-03-18 specialus teismo posėdžio protokolas bei Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-03-18 nutartis pratęsti D. S. suėmimą, 2010-03-31 registruotu laišku siųsto gynėjos skundo dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-03-18 nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2010-04-19 teismo posėdžio protokolo bei Vilniaus apygardos teismo 2010-04-19 nutarties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje yra visi posėdžių protokolai ir teismo nutartys, kuriomis apeliantui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei kuriomis buvo pratęstas kardomosios priemonės – taikymo terminas, tame tarpe ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-03-18 specialus teismo posėdžio protokolas bei Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-03-18 nutartis (b.t. 3, b.l. 205-206, 207-208). Tuo pačiu, kolegija sutinka, kad baudžiamojoje byloje nebuvo kitų aukščiau paminėtų procesinių dokumentų, tačiau tai buvo ištaisyta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir jie prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Be to, kolegijos nuomone, minėtas pažeidimas neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo pagrįstam ir teisingam procesiniam sprendimui dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apelianto skunde, kaip pažeidimai, nurodyta ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė jam galimybės parodymus duoti, bet kuriame įrodymų tyrimo etape, 2010-06-19 posėdyje, po pateikto kaltinimo pakeitimo, nepaklausė, ar jis supranta naują kaltinimą, ar prisipažįsta kaltu, nepasiūlė duoti parodymų apie kaltinimą ir jam žinomas aplinkybes, o uždavė eilę klausimų. Kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, 2010-06-10 posėdyje, atnaujinus įrodymų tyrimą, prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo nutarta prijungti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-06-10 prašymą pakeisti kaltinimą teisme, buvo padaryta pertrauka, suteikiant apeliantui ir jo gynėjai galimybę susipažinti su pakeistu kaltinimu bei pasiruošti gynybai. Iš 2010-06-19 teisiamojo posėdžio protokolo seka, jog, priešingai nei teigiama apelianto skunde, pas jį buvo paklausta ar jis supranta pakeistą kaltinimą bei ar prisipažįsta kaltu, tai patvirtina pastarojo atsakymas į jam teisėjos užduotą klausimą: „Ne visai sutinku. BK 259 str. 1 d. papildymas be pagrindo.” (b.t. 4, b.l. 70). Aplinkybė, jog apelianto apklausa buvo atlikta pateikiant jam klausimus, nedaro jo apklausos niekinės, juk apeliantas, atsakydamas į jam pateiktus klausimus, pilnai galėjo pasisakyti apie jam kaltinime nurodytas aplinkybes ir tokiu būdu gintis nuo jam pateikto pakeisto kaltinimo, juolab, kad anksčiau LR BPK 272 str. 1 d. nuostatos teisiamojo posėdžio metu jam buvo išaiškintos. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apelianto teisė duoti paaiškinimus, pateikti kitiems kaltinamiesiems, liudytojams klausimus, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo niekaip nebuvo varžoma, priešingai tiek pats, tiek per savo gynėją apeliantas aktyviai šiomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis naudojosi. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo nustatyta įrodymų tyrimo tvarka pirma apklausiant kaltinamuosius, po to – liudytojus bei atliktas kitų įrodymų tyrimas, neleidžia daryti išvados, jog buvo pažeista kaltinamojo D. S. teisė duoti paaiškinimus. Kaip jau minėta, D. S. turėjo galimybę duoti paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme, todėl tik jo prašymo netenkinimas jį apklausti po liudytojų apklausos (t.4, b.l.54) savaime nesuponuoja išvados, jog buvo pažeistos kaltinamojo teisės, numatytos LR BPK 272 straipsnyje ir tai nulėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio įžanginė dalis neatitinka LR BPK 304 str. reikalavimų, nuosprendžio įžanginėje dalyje nenurodyti visi procese dalyvavę gynėjai, vertėjai, nenurodyta apelianto tautybė, pilietybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, jo pareigos darbovietėje. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nebuvo nurodyta bylos nagrinėjimo iš esmės metu dalyvavusi vertėja O. M., gi gynėjų, dalyvavusių atidedant bylos nagrinėjimą, teismas ir neprivalėjo įrašyti į nuosprendžio įžanginę dalį. Taip pat teismas sutinka, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nenurodė apelianto tautybės, pilietybės, išsilavinimo, šeiminės padėties, jo pareigų darbovietėje. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais, sutrukdžiusiais teismui teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir apelianto atžvilgiu priimti teisingą nuosprendį. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - rusas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, iki sulaikymo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku.

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, jog teismas nuosprendyje jo kaltę grindė kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, duotais teisme, tačiau tie parodymai įrodymų tyrimo metu teisme nepaskelbti, jie neperskaityti pažeidžiant LR BPK 290 str., 301 str. 1 d. Pažymėtina tai, kad LR BPK 290 str. nuostatos nenumato to, jog įrodymų tyrimo metu turi būti paskelbti, perskaityti teisme kaltinamųjų bei liudytojų duoti parodymai. Minėto straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai gali būti apžiūrimi. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė dalį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Kaip matyti iš 2010-05-20 teisiamojo posėdžio protokolo, bylą nagrinėjusi teisėja paklausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar jie pageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, ar pakanka išvardinti. Apelianto gynėja, atsakydamas į teisėjos klausimą, nurodė, jog prašo tik išvardinti dokumentus, su bylos medžiaga jie yra susipažinę. Išvardijus bylos dokumentus, teisėja papildomai paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl detalesnio įrodymų tyrimo, tačiau tiek prokurorė, tiek gynėjai pareiškė, jog visi yra susipažinę, todėl nereikia tirti jų detaliai. Teismas proceso dalyvių taip pat paklausė ir dėl įrodymų tyrimo papildymo. Proceso dalyviai jokių prašymų, tame tarpe ir apžiūrėti daiktinius įrodymus, nepareiškė. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sunaikinti dalį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jų neapžiūrėjęs, nėra jokio pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., grindė byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas netiksliai nurodė, kai kurių kaltinamųjų, liudytojų, rašytinių įrodymų turinį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje neprivalo išdėstyti kaltinamųjų, liudytojų parodymų, rašytinių bylos dokumentų turinio pažodžiui, nuosprendyje nurodoma parodymų, dokumentuose užfiksuotų duomenų esmė, kuri patvirtina arba paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegijas sutinka su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, išteisindamas apeliantą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., nenurodė išteisinimo pagrindo. Kita vertus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamas nuosprendis yra vientisas procesinis dokumentas, tuo tarpu iš jo motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliantas dėl veikų, numatytų LR BK 302 str. 1 d., išteisintas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, t.y. jam nepadarius veikų, turinčių LR BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Taigi, laikyti šį apylinkės teismo padarytą pažeidimą esminiu, nėra jokio pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie apeliantui į paskirtos bausmės laiką įskaitytą laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies turinio seka, jog apeliantui į paskirtos bausmės laiką yra įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2009-06-23 iki 2010-06-23.

Dėl paskirtos bausmės.

Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, jis yra neteisinga ir neindividualizuota.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, susijusiais su bausmės paskyrimu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, skirdamas apeliantui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (į tai, kad apeliantas padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurie kelia didelę grėsmę žmogaus gyvybei ir sveikatai), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikų tikslus (narkotinėmis medžiagomis buvo disponuojama tikslu vartoti ne tik sau, bet ir platinti), pastarojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, įvertino apelianto asmenybę. Papildomai pažymėtina tai, kad abi apelianto padarytos veikos yra baigtos.

Apeliantas skunde nurodo, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo dalinį prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi. Pažymėtina tai, kad apelianto pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo viso proceso metu buvo nenuosekli, ikiteisminio tyrimo metu vykusioje pirmoje apklausoje apeliantas savo kaltės nepripažino, 2009-09-30 vykusios apklausos metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas savo kaltės vėlgi nepripažino, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantas nurodė, jog Romų bendrijoje už 100 Lt įgijo puse gramo narkotinės medžiagos – heroino, tačiau apklausų metu nurodė ir tai, kad įgytą narkotinę medžiagą suvartojo dar iki jo sulaikymo, todėl nebeturėjo ką parduoti bei laikyti, t.y. iš esmės kaip ir neigė visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, laikyti, kad apeliantas iš dalies pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei atsižvelgti į tai, skiriant jam bausmę, nėra jokio pagrindo.

Vertinant apelianto asmenybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas du kartus (b.t. 3, b.l. 15-16), teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-04-23 baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) bauda (b.t. 3, b.l. 20-21), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą (b.t. 3, b.l. 11-14), nors apeliantas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 1999-06-28, 2000-09-05, 2006-10-04, 2007-01-31 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada – narkotinis apsvaigimas (b.t. 3, b.l. 29), nuo 1999-03-10 iki 2001-05-20 gydytas Psichikos sveikatos centre, diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b.t. 3, b.l. 31), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog D. S. nėra jokio pagrindo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b.t. 3, b.l. 33). Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog apeliantas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gydėsi nuo priklausomybės narkotikams, UAB (duomenys neskelbtini) savininkės A. S. charakterizuojamas teigiamai, kaip nurodoma Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus rašte, apeliantas drausmine tvarka nebaustas, su suimtaisiais, pareigūnais nekonfliktuoja, pastabų dėl drausmės pažeidimų neturi, tačiau įvertinusi visų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, priešingai apeliantui tiek pagal LR BK 259 str. 1 d., tiek pagal LR BK 260 str. 1 d. paskirtos bausmės yra mažesnės nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisingai skundžiamu nuosprendžiu pritaikytos ir Baudžiamojo kodekso nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neišdėstė motyvų dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo į dalį D. S. piniginių lėšų, tuo pačiu konstatuoja, jog, kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, iš D. S. buvo konfiskuoti 80 litų kaip pinigai gauti iš nusikalstamos veikos (LR BK 72 str.), tai yra teismas konfiskavo tą pinigų dalį, kuriuos D. S. gavo iš A. T., parduodamas pastarajam narkotines medžiagas. Todėl kita pingų dalis – 80 litų – buvo pagrįstai grąžinti D. S., nenustačius, jog ši pinigų suma buvo gauta iš nusikalstamos veikos ir tuo pačiu buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo D. S. (D. S.) apeliacinį skundą atmesti.