- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 1-992-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-09836-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- L. G.
- Nukentėjusysis
- S. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. G., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. G. 2019 m. kovo 9 d., apie 15.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiais smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip penkis smūgius S. A. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. A. padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, krūminio danties išnirimą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą,
L. G., teisiamojo posėdžio metu, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad kai buvo ardomas šiltnamis jo žmona paprašė, kad nesudaužytų stiklų, o nukentėjusysis grubiai atsakė, kai man pačiulpsi, tada paliksiu stiklus, dėl to taip ir sureagavo. Kitaip negalėjo sureaguoti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad kai ardė šiltnamį įvyko konfliktas. A. gražiai paprašė, kad būk geras neišardyk, palik jį man, bet vis tiek buvo nuspręsta, kad reikia šiltnamį išardyti. Žmona išėjusi paprašė, kad būk geras nesudaužyk nors stiklų, gal prisireiks kažkada, tada A. taip pasakė, o jis taip sureagavo, kadangi buvo neblaivus. Konflikte dalyvavo ir jo žmona, neįtraukė jos į reikalą su policija. Pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė du, o ne 5 smūgius, čia nukentėjusiojo versija. Sudavė už jo pasakytus žodžius. Prisimena, kad sudavė du kartus. Viena ranka į vieną pusę, kita ranka į kitą, nežino kodėl tik viename šone buvo praskelta. Žino padaręs nukentėjusiajam sužalojimus - antakį praskėlė ir dantį nuskėlė. Pamena, kad nosis buvo užklijuota. Žino, kad nosis nelūžusi, sveika. Nukentėjusysis nereiškia pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos. Teigė, jog konfliktas vyko dėl griaunamo šiltnamio, bet galiausiai dėl nukentėjusiojo pasakytų tokių žodžių. Ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė. Jam buvo nustatytas sunkus girtumas, įpūtė 2,93 prom. Išgerto alkoholio kiekio nepamena. Bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, bet jis labai sunkiai sukalbamas. Tarpusavio santykiai nėra labai geri. Nukentėjusysis stiklų nedaužė, prašė jo atsargiai išimti, pasistengti, kad nesusidaužytų. Motina paprašė nugriauti šiltnamį, nes jis trukdė toje vietoje, turėjo naują pasistačiusi, tas buvo nebereikalingas, o jis savo mamos paprašė, kad paliktų jam. Bet mama įpareigojo nukentėjusįjį nugriauti ir viskas. A. nukentėjo dėl tol, kad pasiūlė žmonai „pačiulpti“. Nurodė, kad nukentėjusysis yra jo mamos sugyventinis. Gyvena visi viename name, kurį yra pasidalinę. Konfliktai vyksta dėl to, kad jis grįžo į Lietuvą, siuntė pinigus, restauravo namą, o dabar kai grįžo mama nori išvaryti jį iš namų. Teigė, jog šiltnamį ardė trise, bet tas trečias nieko nedarė, jis neįgalus, taigi dirbo dviese. Ar kiti asmenys girdėjo kaip jo žmoną įžeidė, nežino, bet jie matė patį konfliktą kaip viskas įvyko. Pripažįsta teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį dėl 50,52 Eur. Žalos neatlyginęs, buvo bedarbis, neseniai įsidarbino, neturėjo lėšų atlyginti.
Nukentėjusysis S. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju santykiai nėra geri, jų nesieja giminystės ryšiai, jo mama yra sugyventinė. Šiuo metu kartu negyvena, nes jis slaugo savo mamą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad byloje civilinio ieškinio nereiškia. Turtinė žala jam nebuvo padaryta, tik fizinė ir moralinė, bet civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nereiškia. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta teisė, kad gali pareikšti civilinį ieškinį. Kaltinamasis jo atsiprašė, su kaltinamuoju susitaikė. Nurodė, kad neteisybė, kad įžeidė jo sutuoktinę. Teigė, jog ardė šiltnamį. Jis akumuliatoriniu suktuku atsukinėjo medvarščius, kai kaltinamasis priėjęs jam iš nugaros atėmė suktuką ir sudavė smūgius. Sudavė daugiau nei du smūgius. Prieš tai konflikto nebuvo. Supyko, kad liepė išardyti šiltnamį. Kaltinamasis tarpusavyje su savo mama konfliktavo. Viskas įvyko tą pačią dieną, anksčiau buvo žadėta palikti jiems šiltnamį, bet paskui persigalvojo, gal po tarpusavio konflikto ir liepė išardyti. Kaltinamasis jį išstūmė per šiltnamio galą, ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė, liudytojai turėjo įvardinti tą aplinkybę. Konfliktas įvyko kai šiltnamio stogas jau buvo nuimtas, tik palikę aplinkui stiklai. Kaltinamasis sudavė jam apie 5 smūgius. Į veido sritį 3 smūgiai buvo suduoti, į petį ir į nugarą. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams tokias aplinkybes nurodė. Po patirtų sužalojimų į darbą nėjo, tuo metu nedirbo. Su kaltinamuoju vyksta žodiniai konfliktai. Patvirtino, kad kaltinamasis jo atsiprašė ir jis jam atleido.
Liudytoja R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kovo 9 d. konfliktas įvyko dėl to, kad A. ardė šiltnamį. Prieš tai jos vyras prašė, kad neišardytų šiltnamio, buvo sutarta, bet paskui pasikeitė planai ir jis ardė šiltnamį su kaimo draugais. Jos vyras ir A. buvo išgėrę. Vyras išėjo paprašyti, kad neardytų šiltnamio. Paskui išėjo ji, paprašė, „būk, S., geras, nesudaužyk stiklų“ ir jis kai ką jai pasiūlė. Tada jos vyras pasakė „ką pasakei“ ir kilo konfliktas. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad su sutuoktinio mama buvo sutarta neardyti šiltnamio, bet paskui pasikeitė planai, ji vieną diena vienaip šneka, kita dieną persigalvoja ir sako neduosiu. Tuo metu anytos kieme nebuvo. Išėjusi į kiemą, prašė S., kad nesudaužytų stiklų, o nukentėjusysis jai pasiūlė pačiulpti lytinį organą. Dėl to ir kilo konfliktas, nes tai išgirdo jos vyras. Ji galvojo tuos stiklus panaudoti antrame namo aukšte, nes yra susidėję plastikinius langus, išsiims ir sudės senus, o jeigu ne, tai ant savo daržo pasistatytų šiltnamį. Ardydami šiltnamį stiklų nedaužė, bet šiltnamis senas gali sudužti, ar būti išmesti stiklai, dėl to paprašė nedaužyti. Konfliktas įvyko dėl jai pasakytų žodžių. Pripažino, kad tai ne priežastis suduoti smūgius, bet kai abu išgėrę, nesusivaldė. Konflikto metu kieme buvo nukentėjusiojo draugai. Juos pažįsta, tačiau pavardžių nežino. Nematė kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas. Pripažino, kad sutuoktinis tą dieną buvo nemažai išgėręs. Nežino ar iš karto buvo suduoti smūgiai, gal vyrai dar aiškinosi, ginčijosi prie šiltnamio, šito negirdėjo.
Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kovo 9 d. nukentėjusiojo draugė paskambino ir paprašė padėti išardyti šiltnamį. Kai nunešė stiklą matė kad kaltinamasis ir nukentėjusysis kažką aiškinosi. Atsakydamas į klausimus papildė, kad šiltnamį ardė trise – nukentėjusysis S., D. K. ir jis. Pačio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nematė. Nunešė rėmą su stiklu į daržinę ir išėjęs iš daržinės pamatė juos besiginčijančius ir A. jau buvo kruvinas. Įvykio vietoje daugiau nieko nebuvo, matė tik juos dviese stovinčius. Ką jie kalbėjo negirdėjo. Atstumas buvo apie 10 metrų, gal daugiau. Tuo metu K. taip pat išėjo iš daržinės, jis pirmas išėjo. Nukentėjusiojo draugė tuo metu buvo išvažiavusi į parduotuvę. Tuo metu dar buvo kaltinamojo žmona prie namo laukinių durų, išeidavo, įeidavo. Kur konflikto metu buvo kaltinamojo žmona, negali pasakyti. Įvykio dieną buvo blaivus. Ar A. buvo blaivus, atsakyti negalėjo. Yra tekę matyti A. neblaivų. Jis nekonfliktiškas žmogus, nelinkęs į necenzūrinių žodžių vartojimą. Ar konflikto metu kas nors kieme dar buvo, negali pasakyti. Išėjęs iš daržinės pamatė kaltinamąjį ir A. kruviną, ar kieme buvo kaltinamojo žmona, neatsimena.
Liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kas vyko š. m. kovo 9 d., sunkiai atsimena. Atsakydamas į klausimus papildė, kad atsimena kai nunešęs stiklus ėjo lauk, matė kaip vieną sykį L. trenkė S.. Jie stovėjo kieme. Nepasakys kokiu atstumu buvo nuo jų. Jie išėjo iš tvarto ir jis matė kaip sudavė. Į kurią vietą sudavė, nematė, lyg į veidą. Sudavė iš rankos, iš kurios, nepasakys. Šalia jų nieko nebuvo, lyg vieni buvo kieme, tiksliai nebepamena. Kieme A. sugyventinės nebuvo, ji buvo išvykusi, o kaltinamojo žmona gal ir buvo, gal vėliau buvo išėjusi, o konflikto metu ar buvo išėjusi, nepaskys. Nežino dėl ko kilo konfliktas. Negirdėjo jų ginčijantis, kalbantis, nes tuo metu buvo nuėję į tvartą, pradžios nematė. Šiltnamį ardė ir stiklus nešė į daržinę. Ardant nesudužo nei vienas stiklas, nepamena, kad būtų sudužę. Bendradarbė buvo praprašiusi padėti nugriauti šiltnamį. Įvykio metu buvo visiškai blaivus, o A. iš matymo normaliai atrodė. Nuo vaikystės su A. pažįstami. Yra tekę matyti A. neblaivų. Girtas jis nesivelia į konfliktus. Kad vartotų daug necenzūrinių žodžių, nepasakytų. A. gyvena su kaltinamojo mama. Kaip jie sutaria tarpusavyje nežino.
Kaltinamojo L. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, grindžiama ir kitais įrodymais:
2019 m. kovo 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo Justo Matuzevičiaus tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (b. l. 8);
Šalies argumentai
2019 m. kovo 20 d. nukentėjusiojo S. A. protokolu-pareiškimu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jį sumušė neblaivus L. G., padarydamas antakio žaizdą (b. l. 14-15);
2019 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele prie protokolo, kuriame užfiksuotas gyvenamojo namo kiemo vaizdas, kur įvyko konfliktas (b. l. 21-25);
2019 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pirminiai nukentėjusiojo ir kaltinamojo paaiškinimai, kur nurodoma, kad S. A. paaiškino, kad žodinio konflikto metu posūnis L. G. rankos kumščiu sudavė keletą smūgių į galvos ir veido sritį ir praskėlė kairį antakį ir išmušė vieną dantį; L. G. paaiškino, kad S. A. nemušė, o antakį šis susižalojo pats griaudamas šiltnamį (b. l. 26-29);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuoti alkoholio kiekio matavimo rezultatai, dėl nuketėjusiajam ir kaltinamajam nustatyto neblaivumo, kur nurodyta, kad 2019 m. kovo 9 d. 16.49 val. L. G. nustatytas 2,92 promilės neblaivumas, o 2019 m. kovo 9 d. 17.19 val. S. A. nustatytas 2,36 promilės neblaivumas (b. l. 30-33);
2019 m. kovo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G363/2019(04), kurioje nurodyta, kad S. A. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda kairio antakio srityje, krūminio danties išnirimas, nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, dviem trauminiais poveikiais. S. A. padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo L. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. L. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi L. G. suduodamas smūgius nukentėjusiajam S. A. sukėlė jam fizinį skausmą ir dėl patirtų sužalojimų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, jog tokį jo elgesį išprovokavo paties nukentėjusiojo pasakyti neetiški žodžiai jo sutuoktinei, tačiau tai teismas vertina tik kaip kaltinamojo gynybinę poziciją ir siekį palengvinti savo padėtį, nes tokių aplinkybių nepatvirtino byloje apklausti liudytojai, ši aplinkybė kaltinamojo buvo nurodyta tik teisme ir ją patvirtino tik kaltinamojo sutuoktinė, kurios parodymus teismas vertina tik kaip bandymą padėti kaltinamajam sumenkinti jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad konfliktas kilo dėl griaunamo šiltnamio, nes kaip patvirtino ir pats kaltinamasis jis siekė, kad šiltnamis būtų paliktas jam, tačiau šis vis tiek buvo griaunamas. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo S. A. elgesys prieš konfliktą buvo iš esmės prieštaraujantis moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, smurtinis arba kitoks pavojingas, nulėmęs kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis L. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi dėl to kas atsitiko, taip pat atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, todėl teismas pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 83); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 84); yra dirbantis. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, tai, jog kaltinamasis yra dirbantis ir atlikti viešųjų darbų bausmę galimybių neturi, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais bei 7 dalimi, L. G. skirtini įpareigojimai – visą bausmės atlikimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. G. 2019 m. kovo 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 50,52 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui civilinį ieškinį (b. l. 68-69). Ieškinyje nurodė, jog ieškovė patyrė 50,52 Eur už nukentėjusiajam S. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad dėl S. A. patirtų sužalojimų gydymo Šiaulių teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 50,52 Eur. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. G. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo S. A. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo S. A. buvo teikiama medicininė pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų, sumokėdama sveikatos priežiūros įstaigai 50,52 Eur, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas ir tenkintinas, iš L. G. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 50,52 Eur žalos atlyginimo.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam L. G. išaiškintina, laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
Bausmės pradžią L. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. G. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti L. G., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti L. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Priteisti iš L. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 50,52 Eur (penkiasdešimt eurų 52 ct) turtinės žalos atlyginimo už S. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Išaiškinti L. G., kad priteistas lėšas privalo sumokėti į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); pervedant įmokėtus grynuosius pinigus banko kvite būtina įrašyti „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti nusikaltusio asmens vardą, pavardę, padarytą žalą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.