- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-1429-527/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- K. G.
- Ieškovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16317-568/2008 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui K. G. dėl pažeistų teisių gynimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt skolos, kadangi atsakovas už 2008-03-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1509 ieškovo jam parduotą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini), sutartos sumos nesumokėjo. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo garažą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-09-12 nutartimi (b. l. 20-21) ieškovo prašymą tenkino: ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini), uždrausdamas minėtu nekilnojamuoju turtu disponuoti, jį mainyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovas turi pagrindą reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad ieškovas pagal 2008-03-14 sudarytą ginčo garažo pirkimo – pardavimo sutartį iki šiol nėra gavęs sutartų 10 000 litų. Teismas manė, kad tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 29-31) prašo šią teismo nutartį panaikinti ir, išsprendus klausimą iš esmės, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi, kadangi teismas pažeidė CPK 145 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą nuostatą, kad areštas gali būti taikomas tik atsakovo nekilnojamam turtui. Pirmosios instancijos teismas areštavo ginčo garažą, kuris pagal 2008-03-14 pirkimo – pardavimo sutartį yra įgytas kaip bendroji atsakovo ir jo sutuoktinės V. G. nuosavybė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo ne tik atsakovo, bet ir byloje nedalyvaujančio asmens – jo sutuoktinės - turtą.
Ieškovas atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas skiria vieną ar kelias CPK 145 straipsnyje numatytas priemones ir apriboja atsakovo teises arba sukuria jam pareigas.
Iš pateiktos bylos matyti, kad 2008-03-04 garažo pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas už 10 000 Lt pardavė atsakovui garažą (unikalus Nr. 1999-2036-0066), esantį Kaune, Islandijos pl. 187. Šioje sutartyje nurodoma, kad pirkėjas garažą perka bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine V. G.. Sutartis yra patvirtinta Jonavos rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. Mažukėlienės parašu bei antspaudu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo garažą. Nors byloje ir nėra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie ginčo garažo priklausomybę, tačiau kolegija, remdamasi jau anksčiau minėta garažo pirkimo – pardavimo sutartimi bei garažo perdavimo – priėmimo aktu (b. l. 13), daro išvadą, kad areštuotas turtas tikrai priklauso tiek atsakovui, tiek jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. CPK 145 str. 1 d. 1 p. nustato, kad laikinoji apsaugos priemonė – nekilnojamojo turto areštas - taikytinas tik atsakovui priklausančiam turtui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo sutuoktinė V. G. šioje byloje nėra įtraukta į bylą nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, todėl kolegija konstatuoja, kad atsakovo argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės V. G. priklausančiam turtui pritaikytos nepagrįstai, yra teisingi, dėl ko skundžiama nutartis keistina, paliekant galioti areštą atsakovui bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiai ginčo turto daliai,
Tačiau kolegija pažymi, jog pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Šiuo atveju skolą priteisti prašoma iš atsakovo remiantis šalių sudaryta 2008-03-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1509. Pagal CK 3.92 str. 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendrąja sutuoktinių prievole, vykdytina iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).
Kolegija konstatuoja, kad į bylą dėl skolos priteisimo pagal vieno sutuoktinio sudarytą sutartį dėl prievolės, vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto, trauktini abu sutuoktiniai. Išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 (S,) yra pažymėjusi, kad tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiems sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakovais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 str. 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 str. 1 d.). Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.). Teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 str. 2 d.). Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakovu. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.).
Įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties visa apimtimi negalima laikyti pagrįsta ir teisėta, todėl nutartis keistina (CPK 337 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį pakeisti.
Ieškovo V. M. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), atsakovui K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančią dalį; uždrausti areštuotu nekilnojamuoju turtu disponuoti, jį mainyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.