Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo V. L. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Tomas Lembutis surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, t. y. atsakingu asmeniu, 2017 m. rugpjūčio 5 d., apie 12.20 val., leido dirbti V. B. virėja, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu V. L. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 46 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – ir Institucija), atstovaujamas skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimą ir V. L. paskirti administracinę nuobaudą neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog negalima sutikti su skundžiamu nutarimu, kadangi V. L. padarytas nusižengimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutarimu V. L. už jos padarytą administracinį nusižengimą paskyrė 300 Eur baudą. Tokia nuobauda yra aiškiai neproporcinga V. L. padarytam nusižengimui.

Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų ar tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, apelianto vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginti su nusižengimu gauta nauda. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, kuriomis remiantis teismas V. L. skyrė mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą, tačiau nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti nuobaudą, kuri yra tris kartus mažesnė nei minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Institucijos nuomone, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimas yra nepagrįstas, V. L. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių. Taigi daroma išvada, kad administracinė nuobauda V. L. turėtų būti paskirta neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. L. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucija ginčija tik V. L. paskirtos administracinės nuobaudos dydį. Kadangi ginčo dėl nusižengimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo V. L. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamos V. L. asmenybę, į tai, kad ji anksčiau už analogiškus administracinius nusižengimus bausta nebuvo, nedelsiant po nusižengimo nustatymo ėmėsi priemonių įdarbinti V. B., su ja sudarydama rašytinę darbo sutartį ir apie įdarbinimą pranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, į tai, kad V. L. gauna nedidelį darbo užmokestį, išlaiko studijuojantį sūnų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, jog, esant pagrindui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, V. L. skirtina mažesnė bauda, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta V. L. tik iš dalies prisipažino padariusi nusižengimą, nebuvo nustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi vien anksčiau aptartų aplinkybių visuma nesuponuoja pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, gali skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, net nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidėjos asmenybę pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie V. L. anksčiau padarytus tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, pažeidėja dirba, byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog nors V. L. anksčiau nėra bausta už nelegalų darbą, tačiau yra bausta administracine tvarka už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalis) (b. l. 13). Apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tiesa, šiuo metu nelegaliai dirbęs asmuo jau yra įdarbintas (b. l. 26).

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Taigi vien ta aplinkybė, kad V. L. darbo užmokestis yra nedidelis (b. l. 19), savaime nesuponuoja ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent minimali sankcijoje numatyta nuobauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, todėl anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Nors nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė nei sunkinančių, nei lengvinančių V. L. atsakomybę aplinkybių, esama kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės skiriant nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, į kurias teismas privalo atsižvelgti. V. L. anksčiau nėra bausta už analogiškus pažeidimus, V. L. teigiamai charakterizuoja tai, jog ji dirba, turi legalų pajamų šaltinį, nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą. Taigi aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau administracinės nuobaudos tikslai geriausiai bus pasiekti V. L. paskyrus minimalaus dydžio ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo naikinama ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, apeliacinį skundą:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimo dalį dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimti naują nutarimą – V. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.