Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, gyvenantis S. Stanevičiaus 13-53, Vilniuje, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 259 str. 2 d., 302 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2011-09-01, apie 06.50 val., bute adresu: (duomenys neskelbtini) , įžeidinėjo motiną N. S., vadindamas ją kvaile ir psichine ligone, grasino iškviesti greitąją pagalbą, kad nuvežtų ją į psichiatrinę ligoninę, reikalavo pinigų. Laikotarpyje nuo 2011-10-15 iki 2011-10-21 bute adresu (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo motiną N. S., vadindamas ją kvaile ir psichine ligone, grasino iškviesti greitąją pagalbą, kad nuvežtų ją į psichiatrinę ligoninę, reikalavo pinigų, grasino atleisti iš darbo. 2011-12-21, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais savo motiną N. S., laikė virtuvinį peilį, grasindamas pastarąją nužudyti. 2011-12-24, apie 16 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžeidinėjo savo motiną, vadindamas ją durna, išprotėjusia, grasino atleisti iš darbo bei ją nužudyti, tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei vietoje, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, kurias neteisėtai laikė su savimi, kol 2011-12-24 apie 22,40 val. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. Šeštąjį policijos komisariatą, kur paviršutinės apžiūros metu prie jo buvo rastas ir paimtas vienas plastikinis maišelis su žalsvos spalvos augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis, kurios masė 0,455 g., tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

Be to, jis nuo 2011 metų, tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė prie savęs fizinių asmenų dokumentus , o būtent: J. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. T. vardu, kol 2011-12-24 apie 22.40 val. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. Šeštąjį policijos komisariatą, kur paviršutinės apžiūros metu prie jo buvo rasti ir paimti minėti dokumentai, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. iš esmės kaltę pripažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir davė parodymus iš kurių seka, kad jis vartojo narkotines medžiagas, jį kanapėmis pavaišino pažįstamas, kurį sutiko mieste. Narkotines medžiagas vartojo pats, platinti jų neketino. Narkotikus pas jį rado pareigūnai areštinėje 2011-12-25, nes po įvykusio konflikto, jis naktį išėjo iš namų ir vaikščiojo po miestą.

Dėl motinos terorizavimo paaiškino, kad jis iš motinos pinigų nereikalavo, jam pinigų reikėjo talonėliams įsigyti, o tuo atveju, kuomet paimdavo pinigus, juos gražindavo. Nepamena, jog motinai būtų grasinęs išvežti į ligoninę, nes galimai tuo metu galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Taip pat paaiškino, jog motinai su peiliu negrasino, nurodė, jog turimu peiliu jis tepė sumuštinius ir dėl to taip įvyko. Dėl nužudymo taip pat mamai negrasino, o tik jai atsakė tuo pačiu žodžiu. Nurodė, jog namuose konfliktų būna, tačiau būna atvejų kuomet konfliktų ir nebūna. Vėliau gi duodamas parodymus teisme kaltinamasis patvirtino, jog pilnai sutinka su jam pareikštais kaltinimais.

Dėl svetimų dokumentų laikymo kaltinamasis A. S. paaiškino, jog pas jį rastus svetimus dokumentus A. S. rado naktį vaikštant mieste, kada tiksliai juos rado - nepamena. Rastus dokumentus pasiėmė, tačiau ketino perduoti policijai arba parodyti savo mamai.

Taip pat paaiškino, jog pastaruoju metu, jau apie 11 mėnesių, jis nebevartoja narkotinių medžiagų, o santykiams su motina įtakos turėjo jo priklausomybė nuo narkotikų. Nurodė, jog jis nėra piktybiškas ir savo veiksmus suvokia. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, motinos N. S., tačiau mama jam leido sugrįžti į namus ir šiuo metu jie gyvena kartu, mama juo rūpinasi, ir jis sutinka atsakyti už savo poelgius.

Teisme apklausta nukentėjusioji N. S. paaiškino, kad konfliktas su sūnumi A. S. prasidėjo seniai. Ji su vyru išsiskyrusi, skyrybų procesas buvo ilgas, sūnus buvo nuteikinėjamas prieš ją. Vėliau sūnus pradėjo vartoti narkotikus, dėl ko kilo šios bylos pasekmės. Jo vartojami žodžiai „ligonė“, „išveš į ligoninę“ yra sakomi pastoviai, ji pati dirba (duomenys neskelbtini). Sūnaus reikalavimu, ji šiam duodavo pinigų cigaretėms, talionėliams. Tėvas sūnaus išlaikyme pinigais neprisidėdavo. Jai sūnus grasino peiliu koridoriuje, sakydamas, jog tuo atveju jei neduos pinigų, užmuš. Policija buvo kviečiama dažnai, tėvo paragintas kviesdavo ir pats sūnus. 2011-12-24 neiškentusi sūnaus terorizavimų, ji kvietė policiją. Sūnus laikė svetimus dokumentus, juos matė iki 2011-12-24 įvykio, rado dokumentus sūnaus kambaryje, stalčiuje, paklausus sūnaus iš kur dokumentai, šis atsakė, jog juos rado. Dokumentus ji liepė sūnui nunešti į policiją. Rastus dokumentus pareigūnams perdavė ji pati. Šiuo metu sūnus bando mokytis, santykiai gerėja, sūnus pradėjo dirbti, bando lankytis pas psichologus ir taip pradeda socializuotis, tačiau tam reikia laiko.

Teisme paklausta liudytoja J. C. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jai dirbant parduotuvėje, užėjo 3 vidutinio amžiaus vyrai, kuriems apie 40 metų, nieko nepirko, vyrams išėjus iš parduotuvės ji pastebėjo jog yra dingusios jai priklausančios dvi piniginės, su dokumentais (vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, studentų pažymėjimas) banko kortelėmis, nuolaidų kortelėmis ir pinigais. Dėl vagystės ji kreipėsi į policiją. 2011-12-24 jai paskambino policijos pareigūnai ir paaiškino, jog surastas vairuotojo pažymėjimas, kuris buvo išduotas jos mergautine pavarde (b.l. 32). Pagarsinus parodymus liudytoja papildomai paaiškino, kad atsirado tik vairuotojo pažymėjimas, o kaltinamojo A. S. jai ankščiau nėra tekę matyti.

Teisme apklaustas liudytojas R. T. paaiškino, kad jis buvo praradęs asmens tapatybės kortelę. Iš policijos pareigūnų sužinojo, jog kortelė yra rasta. Kokiomis aplinkybėmis ir kada jis prarado asmens tapatybės kortelę – nepamena. Kaltinamojo ankščiau nėra matęs.

2011-12-25 buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje apžiūros metu rastas ir paimtas virtuvinis peilis, kuris apžiūrėtas ir grąžintas N. S. (b.l. 12-15).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog policiją kvietė N. S., kuri paaiškino, jog jos sūnus vartoja narkotines medžiagas ir grasina peiliu. Fizinio smurto požymių nesimatė, žymių ant kūno nebuvo. Grafoje ankščiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai nurodyta, jog daug kartų buvo pranešta policijai dėl fizinio bei psichinio smurto (b.l. 16-18)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių medžiagų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, jog dėl A. S. grasinimų, šantažo bei provokavimo N. S. atžvilgiu buvo atliekami tyrimai, A. S. raštiškai supažindintas apie atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str., 145 str. (b.l. 82-102).

2011-12-24 A. S. daiktų paėmimo laikinai saugoti metu buvo rasti ir paimti asmenų dokumentai, kurie apžiūrėti ir grąžinti savininkams (b.l. 35-37).

2011-12-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. S. šlapime rasta metamfetamino, amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b.l. 46, 47).

2011-12-24 A. S. Vilniaus m. 6 PK patalpose paviršutinės apžiūros metu rastas maišelis su narkotine medžiaga augalinės kilmės ( b.l. 28). 2011-12-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, rasta pas A. S. yra narkotinė medžiaga-kanapės, kurios masė yra 0,455g. (b.l. 50-51).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. S. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., kadangi pas jį rastas narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekis neviršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodyto nedidelio kiekio. Pats kaltinamasis apklaustas teisme savo kaltę pripažino, jo parodymus patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados, nukentėjusiosios parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Taip pat kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir epizode dėl žmogaus terorizavimo. Kaltę patvirtina kaltinamojo A. S., nukentėjusiosios N. S. parodymai, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenys, ikiteisminio tyrimo medžiagų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenys. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., žmogaus terorizavimas pasireiškia sistemingais - ne mažiau 3 kartus pasikartojančiais įvairiais grasinimais, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Vadovaujantis teismų praktika, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Ištyrus bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad A. S. suprato, kad grasinimą nužudyti, išvežti į ligoninę, iškviesti greitąją pagalbą ir kt., išsakė taip, jog nukentėjusioji jautė baimę, tikėjo, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir jis tokios nukentėjusiosios būsenos norėjo. Tai jis atliko ne vien tiesiogiai grasindamas žodžiais, tačiau grasindamas sužaloti nukentėjusiąją itin pavojingu daiktu – peiliu. Kaltinamojo grasinimai buvo realūs ir efektyvūs, grasinimai buvo išsakomi kuomet kaltinamasis vartojo narkotines medžiagas, kaip paaiškino pats kaltinamasis tokiam jo elgesiui įtakos turėjo narkotinių medžiagų vartojimas. Grasinimai paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, nukentėjusioji patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą, kas patvirtina grasinimo realumą, nes dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji ne kartą kreipėsi pagalbos į policiją. Darytina išvada, kad A. S. veiksmai pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., sudėtį.

Taip pat kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. Šiame baudžiamajame įstatyme atsakomybė numatyta tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Byloje pakanka įrodymų, jog kaltinamasis A. S., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė prie savęs fizinių asmenų dokumentus: J. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą R. T. vardu, kol buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur paviršutinės apžiūros metu prie jo buvo rasti ir paimti minėti dokumentai. Tai patvirtina daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas, kaltinamojo A. S., liudytojų R. T., J. C., nukentėjusiosios N. S. parodymai. Liudytojai R. T. ir J. C. parodymais nustatyta, kad abu jie buvo praradę savo dokumentus. Liudytojos J. C. teigimu piniginių vagystę, su joje buvusiais dokumentais ir pinigais, ji pastebėjo po 3 vidutinio amžiaus vyrų, apie 40 metų, apsilankymo jos darbo vietoje, o gražinta jai buvo tik vairuotojo pažymėjimas, kaltinamojo A. S. jai ankščiau nėra tekę matyti. Liudytojas R. T. paaiškino, jog kokiomis aplinkybėmis ir kada jis prarado asmens tapatybės kortelę – nepamena, kaltinamojo ankščiau taip pat nėra matęs. Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, jog dokumentus, kuriuos pas jį rado pareigūnai, A. S. rado naktį 2011-12-24, kol nebuvo namuose, o rastus dokumentus pasiėmė su savimi, tačiau ketino perduoti policijai arba parodyti savo mamai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. S. laikė kitų asmenų dokumentus žinodamas ir suprasdamas, jog jie jam teisėtu pagrindu nepriklauso. Jų teisėtiems savininkams negrąžino. Taigi jis minėtus asmens dokumentus laikė neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaltinimas A. S. buvo pareikštas ir dėl to, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinių asmenų dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str., teismas nuosprendį pagrindžia tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekviena inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybė turi būti pagrįsta įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-268/2009 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-159/2011 ir kt.). Šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos, t.y. fizinių asmenų asmens dokumentų įgijimo aplinkybės nenustatytos, jų nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Todėl iš kaltinimo, kaip neįrodyti, šalintini alternatyvūs pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. inkriminuoti veiksmai, t.y., kad A. S. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo fizinių asmenų asmens dokumentus, o būtent: J. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. T. vardu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamasis iš esmės prisipažindamas kaltę, nenurodė, kad gailisi. Akivaizdu, kad toks prisipažinimas nėra nuoširdus, tai mėginimas švelninti baudžiamąją atsakomybę, nes ir ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme jis savo parodymus keitė, jo duodami parodymai buvo nenuoseklūs, o tik esant įrodymų visumai kaltinamasis kaltę pripažino.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamasis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę, A. S. neteistas, baustas administracine tvarka, gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, nuo 2012-05-17 iki 2012-06-07 jam buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri konstatavo, kad A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotopiniu sutrikimu; psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant kelias narkotines medžiagas, priklausomybės sindromas, dėl kurių galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. S. šiuo metu taip pat serga priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotopiniu sutrikimu; psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant kelias narkotines medžiagas, priklausomybės sindromu, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.A. S. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Dėl psichikos sveikatos būsenos A. S. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą (b.l. 109-140), į tai jog A. S. dirba, mokosi, lankosi pas psichologus ir nebevartoja narkotinių medžiagų ir tokiu būdu savarankiškai socializuojasi. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus subendrintą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 68) naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-12-24 iki 2011-12-25, t.y. 1 para.

Daiktai – 0,431 g. kanapių ir jų dalių, likusių po specialisto tyrimo saugomi Lietuvos kriminalistinių tyrimų centre (b.l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 259 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir nubausti jį:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. areštu 20 parų;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. areštu 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2011-12-24 iki 2011-12-25, t.y. 1 parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. S. tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.