Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir (pirmininkaujančios pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Ž. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Akcentuoja, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023-08-02 administraciniu sprendimu Nr. 2D-13382 netyrusi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Kretingos r. savivaldybei dėl pastato naudojimo, nors jis neprašė atlikti tokio veiksmo. Pareiškėjas prašė atlikti teisėtos statybos patikrinimą. Mano, kad VTPSI, vykstant statyboms ir esant skundui dėl statybos teisės aktų pažeidimų, nepagrįstai persiuntė skundą nagrinėti Savivaldybei. Teigia, kad šis VTPSI administracinis sprendimas nesiderina su geru viešuoju administravimu ir suformuota tuo klausimu LVAT teismų praktika, vilkindama neteisėtos statybos patikrinimą VTPSI toleruoja neteisėtas statybas ir didina žalą trečiajam asmeniui, todėl VTPSI 2023-08-03 administracinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Byloje sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023-08-02 sprendimo Nr. 2D-13382, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, nes Inspekcija nekompetetinga atlikti šiuos veiksmus, skundo dalis buvo persiųsta nagrinėti pagal kompetenciją Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl galimai ne pagal paskirtį naudojamo ūkinio pastato.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. liepos 24 d. pareiškėjas atsakovei pateikė raštą „Dėl neteisėtos statybos“, kuriuo informavo, kad kaimynas arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo jo žemės sklypo pradėjo statyti pastatą.

2023 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė atsakydama pareiškėjui į minėtą skundą raštu Nr. 2D- 13423 „Dėl pastato adresu (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau nei 6 mėnesių terminas, todėl Inspekcija skundo nenagrinės. Šio administracinio akto pareiškėjas neskundžia.

2023-08-02 Inspekcija raštu Nr. 2D-13382 „Dėl skundo dalies persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ persiuntė Kretingos rajono savivaldybės administracijai, o kopiją – pareiškėjui. Nustatė, kad statybos leidimas šiam pastatui nebuvo išduotas ir nurodė, kad statinių naudojimo priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės.

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; 13) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Priežiūros įstatymas numato, kad skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šių nurodytų pagrindų. Vienas iš nenagrinėjimo pagrindų atsiranda tada, kai tai numatyta Viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais (25¹ str. 1 d. 1 p.).

Viešojo administravimo subjektų pareiga nagrinėti asmenų skundus ir prašymus kyla iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Ši nuostata įgyvendinama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. VAĮ prašymas apibrėžiamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 straipsnio 14 dalis).

VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymu nustatyto specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) ar trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr.,pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011).

Pareiškėjas tiek rašte atsakovei, tiek skunde iš esmės rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, nurodydamas, kad kaimynas pradėjo statyti statinį arčiau nei 3 metrus nuo jo žemės sklypo. Tačiau nenurodė bei nepateikė priežasčių, kodėl pateikė skundą praleidęs įstatyme numatytus terminus.

Iš atsakovės ginčijamo rašto matyti, jog Inspekcija nusprendė pareiškėjo 2023 m. liepos 28 d. skundo nenagrinėti, argumentuodama, kad skundo dalis dėl galimai ne pagal paskirtį naudojamo ūkinio pastato nepriskirtina Inspekcijos kompetencijai, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Administracinio įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi buvo persiųstas Kretingos rajono savivaldybės administracijai nagrinėti pagal kompetenciją. Teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai vertindama pareiškėjo Raštą analizavo susiklosčiusią situaciją, pareiškėja pateikdama skundą teismui nenurodė naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniuose kreipimuose, o atsakovė pagrįstai atsisakė pareiškėjo skundą nagrinėti, taikydama VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog į pareiškėjo prašymą Inspekcija yra pateikusi pareiškėjui atitinkamai atsakymus. Pažymėtina, jog pareiškėjo minėtų prašymų turinys patvirtina, jog iš esmės pareiškėjas kelia analogiško pobūdžio klausimus, nurodo tas pačias aplinkybes dėl šalia vykdomų statybų kaip ir ankstesniuose savo raštuose.

Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad veiksmo neapskundimas per nustatytą terminą yra paties pareiškėjo klaidinančio elgesio pasekmė.

Dėl administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatoms pasakytina, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai, kad ginčijamas Inspekcijos raštas yra neteisėtas, teismo vertinimu, yra nepagrįsti. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 10 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos administracinis teismas yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas surinkus reikiamą medžiagą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė rinko iš Infostatybos duomenis ir tikrino terminus, faktus ir pateikė jų vertinimą bei nurodė administracinio akto teisinį ir faktinį pagrindą.

Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovės rašto turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, kuriais yra grindžiamas Inspekcijos priimtas 2023-08-02 sprendimas Nr. 2D-13382, galima teigti, jog administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 str. įtvirtintus reikalavimus, atitinka Inspekcijos kompetenciją, apibrėžtą jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl to, jog neatitinka jam keliamų individualaus administracinio akto reikalavimų.

Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės neįrodė pateiktais įrodymais, jog atsakovės sprendimas yra nepagrįstas bei neteisingas, dėl ko tenkinti jo skundą nėra teisinių prielaidų. Kadangi pareiškėjas kitokių įrodymų byloje neteikia, todėl įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad jis nustatyta tvarka nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių apie tai, jog vykdomos statybos neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų, o tuo pačiu neįrodė ir savo teiginių teisingumo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Procesinis sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo N. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo N. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.