Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, Vaidai Ambrozevičienei,

ieškovo Š. T. atstovei, advokatei Laimutei Palujanskaitei, atsakovams: S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), V. T., a.k. (duomenys neskelbtini),

nedalyvaujant: ieškovui Š. T., tretiesiems asmenims: P. T., B. T. ir Kauno miesto 27-jo notarų biuro notarei M. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. T. ieškinį atsakovams: S. B., V. T., tretiesiems asmenims: P. T., B. T. ir Kauno 27-jo notarų biuro notarei M. Č. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas savo ieškiniu (t.1, b.l. 3-7), žodžiu 2016-01-07 teismo posėdyje (t.1, b.l. 102, 5:51 min) ir jo atstovė teismo posėdyje prašė pripažinti negaliojančiu E. T. 2012-05-22 sudarytą testamentą, kurį patvirtino Kauno 27-jo biuro notarė M. Č., notarinio įrašo Nr. MČ-1907. Nurodė, kad ieškovas, atsakovas S. B. ir tretieji asmenys P. ir B. T. yra palikėjos E. T. anūkai, o atsakovas V. T. – jos sūnus. Ieškovas ir tretieji asmenys yra velionio E. T. sūnaus B. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini) vaikai.

Palikėja 2003-04-03 buvo sudariusi pradinį testamentą, į kurį turto paveldėtojais buvo įtraukusi ieškovo velionį tėvą, savo sūnų B. T.. Jam mirus, E. T. 2012-05-22 pakeitė savo valią ir iš testamente įvardintų paveldėtojų pašalino velionį savo sūnų B. T.. Tokiu būdu, mirus tėvui, ieškovas neteko teisės į senelės turtą po jos mirties. Ieškovo senelė ir turto palikėja mirė 2015-05-15.

Mano, kad palikėja pakeičiant testamentą 2012-05-22 nesuprato savo veiksmų esmės, nes patyrė didelius išgyvenimus po sūnaus B. mirties (duomenys neskelbtini). Ji negalėjo atimti paveldėjimo galimybės ieškovui ir jo broliams, nes visą laiką jų santykiai buvo geri. Nors ieškovas nuo 2000 metų gyveno JAV, tačiau jis, atvykęs į Lietuvą, visada aplankydavo senelę, atveždavo jai dovanų. Jie taip pat bendravo telefonu.

Ieškovo atstovė manė, kad testamentas turėtų būti panaikintas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nes atsižvelgiant į ekspertų šioje byloje pateiktą išvadą, nors palikėja testamento pakeitimo metu buvo veiksni, tačiau ieškovo atstovės nuomone ji negalėjo suprasti savo veiksmų dėl garbaus amžiaus ir stiprių išgyvenimų 2012-02-06 po sūnaus B. staigios mirties. Jos nuomone šias aplinkybes patvirtina byloje apklausti liudytojai, kurie nurodė, kad palikėja jų neatpažino per sūnaus laidotuves ir dalinai ekspertė, tyrusi emocinę palikėjos būseną po sūnaus mirties.

Dėl testamento pakeitimo palikėja pradžioje kreipėsi pas pusseserės dukrą. Ji ir surado notarę, kuri pakeitė 2012-05-22 testamentą. Ji pati paprašė, kad atsakovas jos sūnus nuvežtų ją pas notarą, nurodė pas kokį notarą. Jis išpildė jos prašymą. Nuvežus pas notarą, tik ji viena kalbėjosi su notare.

Atsakovai paneigė ieškovo atstovės motyvus, kad laidotuvių metu E. T. nepažino žmonių, šiuo atveju turima omenyje asmuo, su kuriuo bendravo sodininkų bendrijoje. Šį asmenį palikėja buvo mačiusi maždaug prieš septynis metus, todėl normalu, kad galėjo jo neatsiminti. Su visais kitais asmenimis, su kuriais ji bendravo, atpažino, su jais bendravo. Jų bendravimas buvo adekvatus. Atsakovai kategoriškai neigia ir ieškovo atstovės motyvą, kad po sūnaus mirties palikėja vartojo stiprius psichiką veikiančius vaistus. Jie nurodė, kad palikėja buvo kategoriška vaistų atžvilgiu ir vartojo tik gydytojo jai paskirtus vaistus nuo širdies ligos (jai buvo atlikta širdies operacija). Kitokius vaistus ji kategoriškai atsisakydavo naudoti. Ieškovo teiginiai apie senelės psichinės sveikatos būklę, apie tai, kad jo tėvas B. mirė nuo alkoholio yra šmeižtas. Palikėja po sūnaus mirties vengė bendrauti su ieškovu ir jo motina. Po tėvo mirties ieškovas senelę buvo aplankęs gal tik porą kartų. E. T. pastoviai rūpinosi atsakovai.

Tretieji asmenys: Š. T. ir B. T. į teismo posėdį neatvyko. Jie pateikė teismui atsiliepimus į ieškinį (t.1, b.l. 42 ir 43), kuriuose nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės aplinkybės.

Notarė D. V. 2003-04-03 patvirtino E. T. testamentą (t.1, b.l. 13), kuriuo ji du žemės sklypus paliko savo sūnums V. ir B. T. bei anūkui S. B.. Vėliau, t.y. 2005-11-15 šį testamentą papildė kitu paveldimu turtu (t.1, b.l. 12), tačiau paveldėtojais nurodė tuos pačius asmenis. Galiausiai savo 2012-05-22 testamentu (t.1, b.l. 10-11) testatorė iš paveldėtojų išbraukė velionį savo sūnų B..

I. Š. T. yra palikėjos velionio sūnaus B. sūnus, t.y. testatorės anūkas (t.1, b.l. 17, 18). Palikėjos sūnus B. T. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 19). Tretieji asmenys P ir B. T. yra palikėjos anūkai (t.1, b.l. 20, 21).

Iš Centrinės hipotekos įstaigos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų seka, kad šiame registre duomenų apie tai, kad testatorė testamento sudarymo metu būtų busi įrašyta į šį registrą nėra.

Testatorė E. T. mirė (duomenys neskelbtini), būdama 91 metų amžiaus (t.1, b.l. 79).

Ieškovo prašymo pagrindu ir teismo 2016-01-19 nutartimi palikėjos E. T. veiksnumui nustatyti buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė (t.1, b.l. 76-77, 90-91, 110-112). Prieš paskiriant nurodytą ekspertizę, 2016-01-07 buvo apklausti ieškovo ir atsakovų liudytojai (t.1, b.l. 98-104).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2016-06-06-30 aktu padaryta sekanti išvada: ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. T. (testatorė) po sūnaus B. T. mirties 2012-02-06, sudarydama 2012-05-22 testamentą, nesuprato savo veiksmų reikšmės. Tirtoje medžiagoje nerasta duomenų apie tai, kad testatorė po sūnaus mirties iki testamento sudarymo būtų vartojusi kokius nors raminamuosius ar panašaus poveikio vaistus. Ekspertai išvadoje taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog mirusioji E. T. iki 2012-05-22 testamento sudarymo ir jo sudarymo metu sirgo kokiu nors psichikos sutrikimu ar psichine liga. Testamento sudarymo metu ji pagal savo psichikos sveikatos būklę galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę.

Papildomai teismo posėdyje apklausti ekspertizę atlikę ekspertai V. K. ir S. S. (2016-11-14 teismo posėdžio įrašas nuo 03:59 ir nuo 22:34 (t.1, b.l. 180). Abu ekspertai patvirtino savo raštu duotas išvadas, nurodė, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nerado jokių duomenų, kurie galėtų leisti įtarti palikėjos psichikos sutrikimus ar psichinę ligą. Jos emocinė būklė po sūnaus mirties 2012-02-06, galėjusi sukelti psichikos negalavimus, neperaugo į tokią būseną, kuri būtų sąlygojusi jos neveiksnumą arba negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės. Ekspertai nurodė, kad jie, padarydami išvadą šioje byloje, pagrinde vadovavosi medicininiais dokumentais, kuriuose nėra jokių duomenų, leidžiančių įtarti palikėjos neveiksnumą ar psichikos sutrikimą dėl ko ji testamento pakeitimo metu 2012-05-22 nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės. Ekspertai vertino ir liudytojų parodymus, tačiau jiems esant prieštaringiems, jie jais nesivadovavo, o vadovavosi tik medicininiais dokumentais.

Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl papildomos pomirtinės ekspertizės paskyrimo (t.2, b.l. 3-4), tačiau teismas savo 2016-11-22 nutartimi (t.2, b.l. 6-7) šio prašymo netenkino.

Atsakovai prašė priteisti iš ieškovo po 200 EUR advokato atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 17-20).

Teismo 2016-01-07 buvo apklausti ieškovo ir atsakovų liudytojai: K. T., A. B. S., S. N., S. P., A. S., N. S., V. P., V. M., O. G., V. Z., Š. M..

Ieškovo liudytoja K. T. (t.1, b.l. 102, 55:20 min.) – ieškovo motina parodė, kad iki jos sutuoktinio B., o E. T. sūnaus mirties tarpusavio santykiai buvo geri. Po vyro mirties visa jo giminė ją apkaltino, kad ji neiškvietė merdėjančiam sutuoktiniui greitosios medicininės pagalbos. Nuo to laiko jos santykiai pablogėjo ir su anyta. Pranešus E. T. apie sūnaus mirtį, ją ištiko isterija. Buvo iškviesta greitoji, suleisti raminamieji vaistai. Į vyro laidotuves E. atvežta su ratukais, ji elgėsi neadekvačiai – tai juokdavosi, tai garsiai šaukdavo, neatpažino į laidotuves atėjusių žmonių. Buvo labai pasimetusi, labai išgyveno. Jos anūkas S. duodavo jai stipriai veikiančių raminamųjų vaistų. Po laidotuvių ją pradėjo ignoruoti, neprileisdavo prie E.. Kartą ji jai prisiskambino telefonu. E. T. paklausė kas ji tokia, o jai prisistačius, ši atsakė: „atstok, aš tokios nepažįstu“. Iš to ji suprato, kad E. nesusivokia aplinkoje, neatpažįsta žmonių. Mano, kad E. ir visa jų giminė ją pradėjo ignoruoti dėl to, kad, būktai, ji neiškvietė medicininės pagalbos savo sutuoktiniui B.

Ieškovo liudytoja A. B. S. (t.1, b.l. 102, 1:22:40 min.) parodė, kad E. būklė per sūnaus laidotuvių buvo pasikeitusi – ji buvo pasimetusi, sutrikusi, neatpažino liudytojos. Apie vėlesnę jos sveikatos būklę nieko nežino, nes su ja nebendravo.

Ieškovo liudytojas S. P. (t.1, b.l. 102, 1:48:16 min.) parodė, kad B. T. buvo jo sodo kaimynas. Jis du kartus į savo sodą buvo atsivežęs motiną E. T.. Tai galėjo būti 2007, 2009 metais. Jis su ja kalbėjosi. E. T. buvo protinga, sąmoninga. Jis buvo nuvykęs į B. laidotuves, motinai pareiškė užuojautą, tačiau ji nieko neatsakė, tikriausiai jo neatpažino. Jis matė ir girdėjo, kaip ji glostė velionio sūnaus veidą ir vadino jį kitokiu vardu.

Ieškovo liudytojos A. S. ir N. S. yra ieškovo motinos brolienės. Jos parodė, kad iki ieškovo tėvo B. mirties keletą kartų teko bendrauti su E. T.. Tuomet E. T. buvo orientuota, protinga. Jos taip pat dalyvavo B. laidotuvėse, Tuomet E. T. kalbėjo nerišliai, buvo pasimetusi, glostydama B. veidą ji minėjo savo vyro vardą. Tarpais ji pradėdavo garsiai šaukti, kad K. (ieškovo motina) kalta dėl jos sūnaus mirties, tarpais ji imdavo juoktis. Liudytoja A. S. paliudijo, kad E. T. vartojo vaistus (duomenys neskelbtini)

Ieškovo liudytoja V. P. (t.1, b.l. 102, 2:21:00 min.) paliudijo, kad ji yra ieškovo motinos kaimynė. E. T. yra mačiusi kelis kartus iki jos sūnaus B. mirties. Ji pastarajai per B. laidotuves pareiškė užuojautą, tačiau E. T. jos neatpažino, tepasakė „ačiū, vaikeli“. Prieš tai ji su E. T. buvo susitikusi prieš porą metų.

Teismo posėdyje taip pat buvo apklaustos atsakovo liudytojos: dukterėčios V. M. (t.1, b.l. 102, 0:39 min.), O. G. (t.1, b.l. 102, 25:27 min.) ir anūkės, atsakovo V. T. dukros: V. Z. (t.1, b.l. 43:03), Š. M. (t.1, b.l. 102, 56:02 min.) ir S. N. (t.1, b.l. min. 1:31:10). Šios liudytojos paliudijo, kad jos su E. T. bendravo dažnai tiek iki jos sūnaus B. mirties, tiek po to. E. T. net po insulto, ištikusio ją 2013 metais, buvo normalios orientacijos, geros atminties. Labai gerai prisimindavo netgi artimų žmonių telefonų numerius. Aktyviai domėjosi apie anūkų ir proanūkių gyvenimą, gerai žinojo jų vardus, visas su jais susijusias aplinkybes.

Po sūnaus mirties E. T. išgyveno, tačiau jokių raminamųjų vaistų nevartojo, ji buvo tikinti, todėl susitaikė su tokia gyvenimo jai skirta lemtim. Per laidotuves su visais bendravo adekvačiai, visus gimines atpažino. Sužinojusi, kad jo sutuoktinė – ieškovo motina paskutinę jos sūnaus B. gyvenimo dieną jam nesuteikė reikiamos pagalbos, dėl to išgyveno, tačiau nesiekė keršto. Ji nutarė pakeisti paskutinį savo testamentą, sakydama, kad B. vaikai gerai gyvena JAV, jų niekas nesieja su Lietuva, todėl jiems nebūtinas jos palikimas, nes jiems čia nieko nereikia. Ji pati viską apmąstė, pas V. M. prašė, kad ši išsiaiškintų apie testamento galiojimo sąlygas ir kitas aplinkybes. L. V. Z. parodė, kad močiutė netgi paskutinę savo gyvenimo dieną visko klausinėjo logiškai. Dėl testamento ji pasakė: „man dabar ramu, aš priėmiau sprendimą“.

Vertinant ištirtus įrodymus, teismas remiasi ekspertizės aktu, kuris patvirtino, jog E. T. testamento pakeitimo metu 2012-05-22 buvo veiksni ir suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Teismas, kaip ir ekspertizę atlikę ekspertai pirmenybę įrodymų prasme teikia medicininiams įrašams, specialistų apie asmens psichinę būklę vertinimams. Ieškovo liudytojų parodymus vertina kritiškai, nes jie su testatore bendravo epizodiškai, atskiri liudytojai bendravo gerokai prieš testamento pakeitimą, todėl negali objektyviai įvertinti testatorės psichinės būsenos jo pakeitimo metu.

Teismas taip pat kaip objektyvius įrodymus vertino notarės atsiliepimą. Notarė pagal galiojančius įstatymus atsako už materialiai už teisingą ir teisėtą sandorio patvirtinimą, todėl ji yra suinteresuota savo darbą atlikti teisėtai. Notarė atsiliepime nurodė, jog testamentas buvo keičiamos pačios testatorės iniciatyva. Ji pilnai ir sąmoningai kelis kartus savo valią notarei patvirtino žodžiu, jai išaiškinus testamento paskirtį ir juridinę galią. Ieškovas nepateikė objektyvių neginčijamų įrodymų apie tai, kad testatorė, testamento pakeitimo metu buvo neveiksni arba nors ir būdama veiksni, bet negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (CPK 178 straipsnis). Iš įvertinto nustatytos šios faktinės aplinkybės: E. T., pakeisdama 2012-05-22 savo testamentą ir iš jo išbraukdama paveldėtoją savo velionį sūnų B. T., tai padarė sąmoningai viską apgalvojusi ir pasvėrusi, išreikšdama savo tikrąją valią. Byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių abejoti E. nestabilia psichine būsena arba jos neveiksnumu.

CK 5.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį [...] vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą [...]. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo savo nuožiūra ir laisva gali palikti savo turtą jam norimam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ši asmens valia yra neginčijama ir be testatoriaus sutikimo jos niekas negali pakeisti.

Testamentas galėtų būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu jis neatitiktų sandoriams keliamų reikalavimų. Vienas iš tokių reikalavimų – jeigu sandorį sudarė neveiksnus asmuo arba kad nors ir veiksnus, bet tokios būsenos, jog sandorio sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis, 5.15 straipsnio 2 dalis). Byloje tokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta. Asmuo laisvas pakeisti savo valią dėl paliekamo turto, todėl tai atitinka CK 5.35 straipsnio nuostatas. Iš to darytina išvada, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo ieškinį, iš jo atsakovams priteistinos advokato atstovavimo išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96, 98 straipsniai). Advokato išlaidos sudaro 400,00 EUR (t.2, b.l. 17-20). Šios išlaidos nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę, posėdžių skaičių, todėl priteistinos jų nesumažinus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 25,12 EUR (t.2, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Š. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atmesti.

Priteisti atsakovams: S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Š. T. 400,00 EUR advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Š. T., a.k. . (duomenys neskelbtini) 25,12 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.