Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. G., P. G., J. S., A. J., I. J. ir D. V., valstybės įmonei „T“, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjos E. Š. prašymas atnaujinti terminą priimti palikimą po jos močiutės E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), mirties.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas išdėstytoms pareiškime. Papildomai paaiškino, kad apskritai nežinojo apie esamą paveldimą turtą. Iš kitų įpėdinių jokių pretenzijų nėra, visi sutinka, kad ji viena tvarkytų. Jokių žinių apie kitą, galimai paveldimą turtą, neturi. Prašo tenkinti prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos močiutė, kuri mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko pajus L. žemės ūkio bendrovėje, jos turto dalį paveldi pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnis) – mirusiosios vaikai, tačiau E. J. duktė – pareiškėjos mama M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš L. žemės ūkio bendrovės 2019 m. liepos 1 d. prašymo dėl informacijos suteikimo matyti, kad L. žemės ūkio bendrovė ieško E. J. gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir turinčios pajų L. žemės ūkio bendrovėje, artimus giminaičius galinčius paveldėti jos pajų. Po E. J. mirties Testamentų registre nėra įregistruota jos palikimo priėmimo faktų, į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą iki 2019 m. liepos 10 d. dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta nei dėl paveldėjimo pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Suinteresuoti asmenys byloje E. G., P. G., J. S. ir A. J., I. J. ir D. V. su pareiškimu sutinka ir prašo atnaujinti E. Š. terminą palikimui priimti po E. J. mirties.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad nei pareiškėjai, nei suinteresuotiems asmenims nebuvo žinoma, kad E. J. turėjo pajų L. ŽŪB. E. J. nekilnojamojo turto neturėjo ir po E. J. mirties, nei vienas iš suinteresuotų asmenų nepriėmė palikimo ir dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, todėl nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, šis terminas pareiškėjai atnaujintinas.

Pareiškėjai išaiškintina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

atnaujinti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti po E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.