- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-911-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00272-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir pareiškėja, Tarnyba) teismo prašė išduoti teismo leidimą paimti vaikus (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), (toliau – ir mažamečiai vaikai, mažametės dukros) iš jų tėvų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir motina) ir (duomenys neskelbtini) (toliau - ir tėvas).
2. Nurodė, kad 2022 m. kovo 15 d. 00 val. 06 min. gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, kad (duomenys neskelbtini) pasišalino iš (duomenys neskelbtini) (toliau – Šeimos namai) ir be priežiūros paliko penkias mažametes dukras. Tarnybos specialistai 2022 m. kovo 16 d. 14 val. 00 min. bendravo su (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2022 m. kovo 14 d. vakarą ji išėjo į lauką parūkyti ir pasišalino iš Šeimos namų apie tai niekam nepranešusi, nes norėjo atsisveikinti su draugu, kuris ketino išvykti į užsienį. Moteris teigė, kad alkoholio nevartojo, o kai atvyko policijos pareigūnai jos ieškoti į draugo namus, jie pareigūnų neįsileido. (duomenys neskelbtini) teigė, jog dėl savo poelgio nesigaili, nurodė, kad ji pavargo būti Šeimos namuose, jai viskas nusibodo. Moteris paaiškino, kad su vyru (duomenys neskelbtini) nebendrauja, teigė, kad prieš kelias dienas vyras jai skambino, tačiau buvo neblaivus. Moteris nurodė, kad 2022 m. kovo 11 d. jai buvo emociškai sunku, todėl su skutimosi peiliuku susibraižė ranką. Pasak moters, ji planavo susipjaustyti daugiau, tačiau Šeimos namų darbuotoja ją sustabdė. (duomenys neskelbtini) teigė, kad iš Šeimos namų nori išvykti kuo greičiau, nurodė, kad planuoja vykti į (duomenys neskelbtini), kur ją gyventi priims mama ar draugė. Moteris teigė, jog jai yra paaiškinta situacija dėl vaikų globos, nurodė, kad auginti vaikus jai yra per sunku, negalėtų ir neišgalėtų jais rūpintis. Moteris taip pat nurodė, kad 2022 m. kovo 12 d. vartojo alkoholį, kurio jai atvežė pažįstamas, teigė, kad jai buvo nustatytas 0,64 promilių girtumas, pripažino, jog problemų dėl alkoholio vartojimo neišsprendė. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad planuoja nutraukti santuoką su (duomenys neskelbtini), kreipėsi į mediatorių. Moteris nurodė neturinti jokių artimųjų, kurie galėtų globoti jos mažametes dukras, teigė, kad vyriausiajai dukrai paaiškino, jog planuoja ją ir kitas dukras palikti. Pasak motinos, mergaitė reagavo ramiai, neišsigando. 2022 m. kovo 16 d. 21 val. 11 min. gautas pranešimas iš koordinatoriaus, kad (duomenys neskelbtini) (Šeimos namai) motina (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsisako savo penkių mažamečių dukterų ir pasišalino iš dabartinės gyvenamosios vietos. Vaikų tėvas (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai nuo šeimos, kadangi jo žmona (duomenys neskelbtini) ir mažametės dukros nuo 2021 m. lapkričio 5 d. gyvena Šeimos namuose, kur mažamečiams vaikams vykdoma laikinoji priežiūra. Tarnybos specialistai 2022 m. kovo 17 d. bendravo su (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo žmona (duomenys neskelbtini) nieko jam nesakė apie tai, jog paliko dukras vienas Šeimos namuose. Vyras pripažino, kad nėra įvykdęs pagalbos plane numatytų priemonių, supranta, kad turi įveikti priklausomybę alkoholio vartojimui, teigė, kad kitą savaitę planuoja vykti koduotis nuo šios priklausomybės. (duomenys neskelbtini) nurodė neturintis artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti jo dukromis, teigė, kad dės visas pastangas, dukrų sugrąžinimui pas jį į namus spręs šeimoje kilusias problemas. Vyras pateikė informaciją, kad šiuo metu legalaus nuolatinio darbo neturi. Tarnybos 2022 m. kovo 17 d. sprendimu mažamečiai vaikai apgyvendinti šeimynoje (duomenys neskelbtini). Tarnybai (duomenys neskelbtini) šeima yra žinoma. Šeimoje kartojasi vaiko teisių pažeidimai: 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. balandžio 24 d., 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. spalio 27 d. fiksuoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl vaikų palikimo be įstatyminių atstovų priežiūros, tėvų girtavimo, tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams neužtikrinimo, socialinių, tėvystės įgūdžių stokos. Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) duomenimis, šeima laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. su trumpomis pertraukomis, kurios atsirado todėl, kad šeima nuolat keitė gyvenamąją vietą tarp savivaldybių (t. y. nuo 2014-04-24 iki 2014-06-19, nuo 2014-06-26 iki 2014-11-18, nuo 2014-11-27 iki 2015-10-09, nuo 2015-10-20 iki 2016-03-18, nuo 2016-04-01 iki 2016-06-14, nuo 2016-06-30 iki 2017-02-28, 2017-03-15 iki 2017-06-30, nuo 2017-07-13 iki 2017-12-11, nuo 2017-12-15 iki 2018-01-25, nuo 2018-03-02 iki 2018-06-30), buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Atvejo vadyba šeimai inicijuota 2018 m. spalio 22 d. ir vykdoma iki šiol.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsiliepime į prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo nurodė, kad būtina išsiaiškinti visas aplinkybes dėl vaikų paėmimo iš jų tėvų išklausant šalių parodymus teismo posėdyje ir tada spręsti, ar pareiškėjos prašymas gali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi prašymą patenkino. Išdavė teismo leidimą paimti vaikus (duomenys neskelbtini) iš jų motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini).
5. Teismas padarė išvadą, kad, nors dabartiniu metu ir stebimi teigiami (duomenys neskelbtini) gyvensenos pokyčiai, mažametės dukros yra apgyvendintos šeimynoje (duomenys neskelbtini), ten jaučiasi saugiai, joms sudarytos tinkamos gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos. Teismas sprendė, kad laikinas vaikų paėmimas iš tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Suinteresuotų asmenų santuokinis gyvenimas nesusiklostė, jie dažnai nesutardavo dėl vaikų auklėjimo ir priežiūros, darė daug klaidų. Kadangi jis ir jo sutuoktinė (nepilnamečių mergaičių motina) gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, jie nusprendė santuoką nutraukti. Vaikų motina 2022 m. kovo 14 d. paliko be priežiūros visas penkias mažametes dukras ir jomis visiškai nesirūpina, todėl dukros turi likti gyventi su mergaičių tėvu. Apeliantas vartojo alkoholį, tačiau šiuo metu jo padėtis kardinaliai pasikeitė. Suprasdamas, kad gali netekti savo mergaičių, kurias labai myli, visiškai atsisakė alkoholio, kuri buvo jo pagrindinė problemų priežastis, nuo 2022 m. kovo 16 d. lankosi pas psichologą, 2022 m. balandžio 6 d. jam buvo atlikta alkoholio blokavimo procedūra.
1.2. Gyvenamoje vietoje savo lėšomis ir darbu įruošė dukroms atskirą kambarį su reikiamais baldais. Mergaičių laukia sugrįžtant ir jo mama bei sesuo, kurios įsipareigojo padėti auklėti ir prižiūrėti dukras, gaminti joms valgyti, rūpintis jų higiena bei tenkinti kitus poreikius
1.3. Su savo mergaitėmis nori kuo daugiau bendrauti. Jam leidžiama susitikti su jomis vieną kartą per savaitę, tačiau ir tai ne visada pasiseka. Pvz., 2022 m. balandžio 15 d. buvo sutarta, kad jis galės susitikti su mergaitėmis, kurios šiuo metu apgyvendintos šeimynoje (duomenys neskelbtini). Mergaičių tėvas prieš susitikimą kiekvienai dukrai nupirko po sportinį kostiumą šv. Velykų proga, tačiau dukrų globėja susitikimą atšaukė dėl nežinomų priežasčių.
1.4. Tėvui kalbantis su mergaitėmis jos aiškiai išreiškė norą gyventi su juo. Teismo įpareigojimu 2022 m. balandžio 6 d. keturios vyresnės dukros buvo apklaustos vaiko teisių apsaugos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistų, tačiau, apelianto nuomone, dukros neišsakė tikrosios savo nuomonės, nes tėvui jos nėra nurodžiusios, kad nenorėtų gyventi su juo.
1.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant teismo leidimo paimti vaiką išdavimo sąlygas ir sukeliamus padarinius, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes ją keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 38, 40 punktai).
1.6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino teisės normas.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nors (duomenys neskelbtini) šeima buvo stebima specialistų (įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros), vaiko teisių pažeidimai šioje šeimoje buvo fiksuojami kas tris mėnesius; atvejo vadyba šeimai inicijuota 2018-10-22 ir vykdoma iki šiol). Mažametės (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. spalio 27 d. gyvena atskirai nuo tėvo (duomenys neskelbtini), nes joms buvo vykdoma laikinoji priežiūra (duomenys neskelbtini) šeimos namuose kartu su motina (duomenys neskelbtini).
2.2. Nei tuo metu, kai vaikai gyveno šeimoje, nei vaikų laikinosios priežiūros vykdymo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) alkoholio vartojimo problemos nesprendė, nors nuolat specialistų buvo raginamas nevartoti alkoholio, konsultuotis su specialistais, gydytis. Be to, jis vartojo alkoholį ir sprendžiant teisme klausimą dėl leidimo paimti vaikus iš atstovų pagal įstatymą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad 2022 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuotas 1,79 promilių girtumas.
2.3. Nors byloje yra pateikta pažyma iš psichoterapijos centro (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2022 m. balandžio 6 d. atlikta alkoholio blokavimo procedūra, leidžianti pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus vienerius metus laiko, tačiau abejotina šios procedūros veiksmingumu. Ji atlikta praėjus tik trims paroms po nustatyto alkoholio vartojimo fakto. Prieš „kodavimą“ negalima vartoti alkoholio specialistų nustatytą laiką, dažniausiai apie 10 dienų iki procedūros. Atlikus „kodavimo“ procedūrą, pacientai turi būti stebimi. Pasak specialistų, sunkiausi yra pirmieji keli mėnesiai, nes šiuo laikotarpiu yra didžiausias atkryčio pavojus, todėl po pirmojo kodavimo rekomenduojama atvykti pas specialistą praėjus dviem savaitėms, po to – praėjus dviem ir keturiems mėnesiams. Akivaizdu, kad nustatyti, jog asmuo yra nebepriklausomas nuo alkoholio, galima tik praėjus tam tikram laikotarpiui, o ne iš karto atlikus alkoholio blokavimo procedūrą. Kodavimo nuo priklausomybės alkoholiui procedūra labai dažnu atveju būna nesėkminga dėl motyvacijos stokos. Tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi stiprios motyvacijos, liudija byloje pateikti faktai ir aplinkybės: jo šeima nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros; alkoholio problemą (duomenys neskelbtini) buvo motyvuojamas spręsti ir atvejo vadybos vykdymo metu nuo 2018 m. spalio 22 d.; nevartoti alkoholio R. B. buvo raginamas ir mobiliajai komandai teikiant intensyvią pagalbą nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki paskutinio fiksuoto vaiko teisių pažeidimo suinteresuoto asmens mažamečių vaikų atžvilgiu, tačiau jis alkoholio problemos nepripažino ir jos nesprendė.
2.4. Tiek (duomenys neskelbtini) motina, tiek jo sesuo ilgą laiką gyveno kartu su jo šeima, tačiau tai neužkirto kelio nuolat pasikartojantiems vaiko teisių pažeidimams mažamečių dukterų atžvilgiu. Be to, (duomenys neskelbtini) sesers šeimai nuo 2021 m. spalio 26 d. vykdoma atvejo vadyba, skirtos socialinės paslaugos, fiksuotas vaiko teisių pažeidimas dėl pilnavertės, saugios gyvenamosios aplinkos vaikui neužtikrinimo. Iš apelianto pateiktos informacijos akivaizdu, kad jis neprisiima visiškos atsakomybės dėl savo mažamečių dukterų, nes dalį pareigų, susijusių su vaikų auklėjimu, priežiūra, kitų jų poreikių tenkinimu, perleidžia kitiems giminaičiams.
2.5. Nors byloje yra pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygos buvo pagerintos, atliktas remontas kai kuriose gyvenamosiose patalpose, tačiau kartu gyvena ir jo sesers šeima bei jo motina. Skyriaus specialistams lankantis apelianto gyvenamojoje vietoje buvo nustatyta, kad gyvenamoji erdvė, įvertinus gyventojų skaičių, yra maža, mažamečiams vaikams nebūtų užtikrinta privati erdvė – vaikai gyventų pereinamame kambaryje, kitomis gyvenamosios vietos erdvėmis (virtuve, vonia, tualetu) naudotųsi kartu su kitų dviejų šeimų nariais, mažamečių vaikų kambaryje yra tik dvi dviaukštės lovos, kuriose gali miegoti tik keturi vaikai, todėl nėra aišku, kur miegotų penkta mažametė dukra, vaikams neužtikrintos pilnavertės sąlygos ugdymuisi, namuose nėra rašomojo stalo.
2.6. 2022 m. balandžio 28 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio suinteresuoto asmens šeimai metu (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad nebegyvena kartu su savo motina ir sesers šeima, nuomoja butą (duomenys neskelbtini) mieste, pradėjo dirbti pamaininį darbą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Tarnybai kyla pagrįstų abejonių, kur ir su kuo gyventų jo penki mažamečiai vaikai, kokias realias galimybes jis turi vaikais tinkamai pasirūpinti. Jauniausiai (duomenys neskelbtini) dukrai yra tik dveji metai, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, nes vaikas dar nelanko ugdymo įstaigos.
2.7. Byloje pateiktos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) šeimos funkcionavimas yra sutrikęs ne tik dėl alkoholio vartojimo, bet ir dėl riboto tėvystės pareigų supratimo, žemos vidinės motyvacijos, atsakomybės vengimo. Pagal atvejo vadybos specialistų pateiktą informaciją iki paskutinio fiksuoto vaiko teisių pažeidimo, apeliantas nebuvo įvykdęs nei vieno pagalbos plane numatyto susitarimo, tarp jų – ir pozityvios tėvystės kursų išklausymas. Šeimoje augantiems mažamečiams vaikams vykdant laikinąją priežiūrą Šeimos namuose, (duomenys neskelbtini) prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, juos lankė epizodiškai (per 5 mėnesius vaikus aplankė tik 8 kartus), susitikimų metu susidomėjimo vaikais nerodė, didžiąją dalį laiko skirdavo santykių aiškinimuisi su sutuoktine vaikų akivaizdoje, visuomet ieškodavo galimybės su sutuoktine pasilikti dviese ar kur nors išeiti, palikdami vaikus kitų asmenų priežiūrai. Vaikų laikinosios priežiūros metu mažametės mergaitės Šeimos namų darbuotojams pasakojo, kaip jų mama siunčia tėvui intymias nuotraukas ir video, tėvas prašydavo vaikų liepti mamai gyventi su juo, sakydavo vaikams, kad priešingu atveju nusižudys, pasikars. (duomenys neskelbtini) nesidomėjo vaikų sveikata, apsilankymų Šeimos namuose metu retai kada atveždavo vaikų poreikiams tenkinti būtinų priemonių ar daiktų, dažniausiai atveždavo saldumynų, vaikus nusivedęs į kavinę jų akivaizdoje vartojo alkoholį. Byloje pateiktų faktų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) trūksta tėvystės įgūdžių, jam būtina atkurti ryšį su mažametėmis dukromis, kurios kartu su tėvu nebegyvena nuo 2021 m. spalio 27 d.
2.8. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų netikėti vaikų nuomone, nėra jokių duomenų, kad vaikų psichinė būklė trukdytų jiems išdėstyti savo poziciją.
2.9. Skyrius neneigia, kad (duomenys neskelbtini) šeimoje pastaruoju metu vyksta tam tikri teigiami pokyčiai (gyvenamosios aplinkos gerinimas, alkoholio blokavimo procedūra), tačiau byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog teigiami pokyčiai suinteresuoto asmens šeimoje visą pagalbos teikimo laikotarpį buvo minimalūs arba epizodiški, todėl šiuo metu ypač svarbu įsitikinti, kad pastaruoju metu vykstantys pokyčiai yra tvarūs ir ilgalaikiai, galintys užtikrinti šeimos stabilumą. Akivaizdu, jog sprendimas grąžinti mažamečius vaikus į suinteresuoto asmens šeimą būtų per ankstyvas ir tai prieštarautų geriausiems vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išduotas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
11. Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sudarytą pagalbos planą.
12. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui pareiškėjos pateiktas įrodymas priimtinas.
Dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 8 d. posėdžio garso įrašo, nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ar netinkamai aiškino teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
16. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
17. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros buvo įtraukta nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. su trumpomis pertraukomis, kurios atsirado dėl to, kad šeima keitė gyvenamąją vietą tarp savivaldybių (t. y. nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. birželio 19 d., nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d., nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. spalio 9 d., nuo 2015 m. spali 20 d. iki 2016 m. kovo 18 d., nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 14 d., nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. vasario 28 d., nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d., nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 25 d., nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. birželio 30 d.), nuo 2018 m. spalio 22 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, nuo 2021 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) teikiama mobiliosios komandos intensyvi pagalba.
19. Vaiko teisių pažeidimai suinteresuotų asmenų šeimoje kartojosi: 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. balandžio 24 d., 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. spalio 27 d., 2021 m. kovo 15 d., 2022 m. kovo 16 d. fiksuoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl vaikų palikimo be įstatyminių atstovų priežiūros, tėvų girtavimo, tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams neužtikrinimo, socialinių, tėvystės įgūdžių stokos (Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) 2022 m. kovo 22 d. duomenys).
20. Šeimoje augantiems vaikams nuo 2021 m. lapkričio 5 d. nustatyta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje (duomenys neskelbtini) šeimos namuose kartu su vienu iš vaiko tėvų - vaiko motina. 2022 m. kovo 17 d. buvo surašytas vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas dėl vaikų (duomenys neskelbtini) vaikų laikinosios priežiūros nutraukimo priežastys – vaikų laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės panaudotos, tačiau jos buvo neveiksmingos, o vaikų tėvai ar kiti jų atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, todėl inicijuojamas laikinosios vaikų globos (rūpybos) nustatymo procesas. Tarnybos 2022 m. kovo 17 d. sprendimu mažamečiai vaikai apgyvendinti šeimynoje (duomenys neskelbtini).
21. Atvejo vadybos motyvuotame siūlyme, sudarytame 2022 m. kovo 17 d., nurodyta, kad 2017 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeimai paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, su šeima dirba socialinių paslaugų srities specialistė, dirbama intensyviai, tačiau šeimoje išlieka ribotas tėvystės pareigų supratimas, nėra vidinės įstatyminių vaiko atstovų motyvacijos prisiimti įsipareigojimus ir juos vykdyti siekiant pozityvių pokyčių šeimoje. Visi numatyti susitarimai/įsipareigojimai buvo vykdomi tik iš specialistų, dirbančių su šeima, pusės. Atsižvelgiant į sutuoktinių nenorą keisti gyvenimo būdą, vengimą vykdyti pagalbos plane numatytus susitarimus, darytina prielaida, kad šeimai atvejo vadybos taikymas – neveiksmingas. Teikta pagalba laukiamų, teigiamų pokyčių nedavė arba jei buvo minimalūs ir epizodiški. Pagrindinės šeimos problemos – alkoholio vartojimo – šeima nepripažįsta ir nesprendžia. Iš bendruomenės nuolat gaunama informacija, kad sutuoktiniai vartoja alkoholį, bendrauja su asmenimis, kurių gyvenimo būdas netinkamas, lankosi jų namuose. Yra pasitaikę atvejų, kai kartu vedasi ir vaikus. Atsainaus požiūrio į vaikų auginimą, auklėjimą šeima nekeičia, nepripažįsta turintys priklausomybę, dėl to jokie teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta. Šeimos funkcionavimas yra sutrikęs dėl tėvų alkoholio vartojimo, riboto tėvystės pareigų supratimo, žemos vidinės motyvacijos, atsakomybės vengimo. Laikotarpiu, kai šeimos motinai su vaikais buvo teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba, su šeimos tėvu darbą tęsė VšĮ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų srities specialistai. Socialinis darbas orientuotas į pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių ir veiksmų įgyvendinimą. Iš priimtų susitarimų su (duomenys neskelbtini) (spręsti alkoholio vartojimo problemą, lankyti individualias psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės kursus, spręsti pedikuliozės problemą) nebuvo įvykdyti nei vienas. Taikant šeimoje augantiems vaikams laikinąją priežiūrą Šeimos namuose, šeimos tėvas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, lankė epizodiškai, didesnio susidomėjimo vaikais nerodė. Vienintelis teigiamas pokytis – šeimos gyvenimo ir buities sąlygų pagerinimas pagal finansines šeimos galimybes.
22. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam bausmę - 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, (duomenys neskelbtini) paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 26 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, (duomenys neskelbtini) paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teismas minimoje byloje nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 24 d. apie 20.07 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo automobilį "(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu "Drager Alcotest 6810" Nr. ARBH-0055 ((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...6,00)% ±1,7% (2021-04-20 patikros sertifikato Nr. 1486131, patikros metodo žymuo BMP 8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys "Alcocal" Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, kai nustatytas 2,82 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 2,77 promilių girtumas, t.y. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.
23. Pareiškėjai pateikus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametes dukras iš suinteresuotų asmenų ir vykdant pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 30 d. protokoline nutartimi priimtą pavedimą, pareiškėjos specialistai 2022 m. balandžio 2 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietose. Kadangi mergaičių tėvo namuose nebuvo, specialistai 17.57 val. susisiekė su juo telefonu, vyriškis pranešė, kad jis yra darbe ir grįš namo apie 19.30 val. Bendraujant su vyru kilo įtarimų, kad vyras gali būti neblaivus, kadangi jis bendravo nerišliai. 19.13 val. (duomenys neskelbtini) paskambino specialistams ir pranešė, kad jis jau namie. Apsilankymo šeimoje metu įtarimai dėl alkoholio vartojimo pasitvirtino, vyrui nustatytas 1.79 promilių girtumas ((duomenys neskelbtini) neblaivumo faktą nustatė (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK).
24. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 5 d. rašte Nr. JS-22-38 rašte nurodė, kad 2021 m. spalio 27 d. į Šeimos narus buvo atvežta (duomenys neskelbtini) ir jos vaikai: (duomenys neskelbtini) intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugoms gauti. Moteris su vaikais iš savo gyvenamosios šeimos aplinkos į krizių centrą atvyko netvarkinga, vaikai apleisti, basi, neturėjo higieninių priemonių, kojinių, švarių drabužių, viena iš mergaičių buvo šlapiais drabužiais, mergaitės psichologiškai neramios. Visoms mergaitėms rasta pedikuliozė, kai kurioms pastebėti nenustatyti įkandimai, taip pat enterobiozė. Moteris neturėjo maisto produktų, nuosavų pinigų, savo ir mergaičių švarių drabužių, higienos priemonių. Tėvas pirmą kartą po šeimos apgyvendinimo krizių centre savo vaikus aplankė 2021 m. lapkričio 12 d. Tą patį mėnesį tėvas buvo dar tris kartus: 2021 m. lapkričio 20, 23, 27 dienomis. Iki paslaugų teikimo pabaigos buvo atvykęs dar 4 kartus (2021 m. gruodžio 26 d., 2022 m. sausio 3 d., vasario 17 d. ir kovo 9 d.). Susitikimų metu tėvas didžiąją laiko dalį skirdavo komunikacijai, santykių aiškinimuisi su (duomenys neskelbtini), bet ne dėmesiui savo vaikams. (duomenys neskelbtini) su vyru visuomet ieškodavo galimybės pasilikti vieniems, t. y. išeiti į miestą ar tiesiog palikdami vaikus kitų asmenų priežiūrai, kad galėtų pabūti dviese. Jų bendravimas nuolatos kisdavo nuo didelio prisirišimo iki priešiškumo bei konfliktinių situacijų, kurios vykdavo vaikų akivaizdoje. Vieno iš apsilankymų metu buvo išėjimas į kavinę: vaikams buvo užsakytos picos, o jis pats vartojo alkoholį. Tai pasakojo vaikai ir patvirtino pati mama. Po kiekvieno tėvo ir kitų šeimos narių apsilankymo mergaitėms ir mamai pasikartodavo pedikuliozė. Pati (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog gyvenant (duomenys neskelbtini), mergaitės dažnai kartodavosi pedikuliozė ir enterobiozė, todėl vaikai negalėdavo periodiškai lankyti darželio ir mokyklos bei dalyvauti ugdymo procese. Mergaitės, matydamos tėvų tarpusavio bendravimo modelį, irgi dažnai keikėsi, žaidimo forma pamėgdžiodavo tėvų santykius, bendravimą. (duomenys neskelbtini) teigimu, vyras labai dažnai prašydavo jos intymios video, nuotraukų medžiagos. Moteris galimai tai darydavo mergaičių akivaizdoje, nes mergaitės pasakodavo, kad taip daro mama ir siunčia tėčiui. Viena iš mergaičių demonstruodavo perdėtai seksualinį elgesį. (duomenys neskelbtini) nusprendus skirtis su (duomenys neskelbtini), sunku buvo apsaugoti vaikus nuo neigiamos informacijos, t.y. tėvui paskambinus jis prašydavo vaikų liepti mamai gyventi su juo, nes kitaip pasikars, nusižudys ir pan. Į šiuos pokalbius įsijungdavo ir jo motina. Keletą kartų darbuotojoms teko nutraukti šiuos pokalbius dėl vaikų psichologinio saugumo. Mergaitės žino labai daug intymių suaugusiųjų bendravimo detalių, šeimos bendravimo pavyzdžių, tačiau pagal savo amžių nesugeba suprasti, kas yra tinkama ar netinkama, ir šiuos tėvų bendravimo pavyzdžius interpretuoja bendrų žaidimų metu (t. y. paimdamos peilį viena kitai grasina, gąsdina, savo pyktį nukreipia prieš mamą, necenzūriniais žodžiais bendrauja tiek tarpusavyje, tiek su kitais asmenimis ir pačia mama). Tėvas dažnai skambindavo neblaivus. Po pokalbių telefonu su tėvų būdavo pastebėtas pasikeitęs mergaičių elgesys. Mergaitės būdavo grubios, piktos, uždavinėdavo daug klausimų apie savo saugumą. Pasak (duomenys neskelbtini) tėvas nesidomėdavo mergaičių sveikata, apsilankymų metu retai atveždavo būtiniausių ar vaikų poreikiams tenkinti būtinų priemonių ir daiktų. Dažniausiai tai būdavo saldumynai. Tėvo apsilankymu daugiausiai džiaugdavosi mažiausioji mergaitė. Pastebėta, jog tėvas daugiausiai dėmesio parodydavo mažesniajai dukrai, kitus vaikus tik pakalbindavo, o likusį susitikimo laiką skirdavo (duomenys neskelbtini).
25. Pareiškėjos darbuotojos 2022 m. balandžio 6 d. bendravo su (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad „man patinka gyventi kartu su (duomenys neskelbtini) (laikinąja globėja) ir sesėmis, su (duomenys neskelbtini) gerai sutariame, sutikčiau ir toliau čia gyventi su (duomenys neskelbtini).<...> Su savo tėčiu planuoju susitikti šiandien. Buvau susitikusi su juo, kai gyvenau krizių centre. Aš turiu telefoną, bet tėtis man neskambina“. Pareiškėjos darbuotojos 2022 m. balandžio 6 d. bendravo su (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad „pas (duomenys neskelbtini) smagu ir labai patinka gyventi, nes (duomenys neskelbtini) skaniai gamina valgyti, buvo padariusi barščių, kugelio. Norėčiau gyventi šiuose namuose.<...> Mano tėtis buvo atvažiavęs į darželį. Man nežinau ar patiko, kad tėtis atvažiavo, nes jis buvo girtas. Biškį supykau ant tėtės ir sakiau, kad su juo nedraugausiu“. Pareiškėjos darbuotojos 2022 m. balandžio 6 d. bendravo su (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad „man patinka čia gyventi, nes gerai sutariu su (duomenys neskelbtini), ji labai gera, skaniai gamina valgyti, o aš valgau viską. Tėtė buvo atėjęs į darželį, sakė, kad atvažiuos. Aš pas tėtį nevažiuosiu, nes tėtė prisigeria. Kai prisigeria šūkauja, man nepatinka. Čia niekas nešūkauja“. Pareiškėjos darbuotojos 2022 m. balandžio 6 d. bendravo su (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad „man čia labai patinka, aš nenoriu važiuoti pas tėtę, bet šiandien važiuosiu susitikti, bet su juo nenoriu kalbėtis. Man tėtis neskambina, nebuvo atvažiavęs. Buvo atvažiavęs į krizių centrą. Dabar gyvenu pas (duomenys neskelbtini), man čia patinka ir norėčiau čia likti. Čia man geriau gyventi, nes tėtis geria. <...> Patinka pas (duomenys neskelbtini), nes čia ramu, tvarkinga, labai geri (duomenys neskelbtini) ir jos vyras, kiti vaikai. Labai skaniai gamina valgyti (duomenys neskelbtini).“ Nors apeliantas mano, kad vaikų nuomonė buvo išklausyta netinkamai, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti vaikų nuomone, nėra jokių duomenų, kad vaikų psichinė būklė trukdytų jiems išdėstyti savo poziciją.
26. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, kuri taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais.
27. Nutarties 18-25 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kadangi apelianto šeima nedėjo visų pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, socialinių institucijų siūlomos priemonės ir pagalba (atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba, mobiliosios komandos pagalba, vaikų laikinoji priežiūra) nebuvo veiksmingi, nedavė teigiamų rezultatų. Nepilnamečių mergaičių tėvai nedėjo pastangų atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio, tik iš dalies vykdė pagalbos plane prisiimtus įsipareigojimus, nepakeitė savo elgesio ir šeimoje toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei. Aplinkybę, kad vartojo alkoholį ir darė daug klaidų auklėjant ir prižiūrint dukras, pripažino ir pats apeliantas atskirajame skunde.
28. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tėvams teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ir savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ir pagalbą teikiančių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-916/2020). Bet kokiu atveju prioritetas suteiktinas vaiko interesų užtikrinimui.
29. Nagrinėjamu atveju taikytos pagalbos priemonės ir paslaugos nebuvo pakankamai rezultatyvios. Kaip minėta, pirmiausia Valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, todėl, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, kurioje joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
30. Sutiktina su apeliantu, kad, vertindamas tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į faktines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, į visą vaiko ir jo šeimos situaciją ir galimybes jai keistis, taip pat sprendžia, ar, vaiką grąžinus į šeimą, jam bus užtikrinta saugi aplinka ir nekils pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Visgi aplinkybė, kad, prasidėjus teisminiam procesui dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, apeliantas pradėjo lankyti individualias psichologo konsultacijas, kad jam 2022 m. balandžio 6 d. atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, neleidžia spręsti apie priklausomybės nuo alkoholio gydymo teigiamą rezultatą, nėra aiškios pasveikimo ar ligos sustabdymo prognozės, todėl negalima daryti išvados, jog apelianto situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti teigiama linkme, o nepilnamečiams vaikams pas jį bus sudaryta saugi aplinka, užtikrinanti normalią vaikų raidą. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, alkoholio blokavimo procedūra labai dažnu atveju būna nesėkminga dėl besigydančio asmens motyvacijos stokos, todėl apelianto teiginius, kad jis visiškai atsisakė alkoholio po atliktos alkoholio blokavimo procedūros, galima būtų patvirtinti tik praėjus tam tikram laikotarpiui po gydymo bei gavus specialistų išvadas. Priešingu atveju, grąžinus vaikus į apelianto šeimą ir paaiškėjus, kad (duomenys neskelbtini) alkoholio blokavimo procedūra buvo veiksminga tik tam tikrą laiką ir nedavė ilgalaikio poveikio, būtų padaryta didelė žala ne tik fiziniam, bet ir emociniam vaikų saugumui, prieštarautų geriausiems mažamečių vaikų interesams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog šiuo metu apelianto elgesys pasikeitė tiek, kad jis sugebėtų tinkamai pasirūpinti penkiomis mažametėmis dukromis, užtikrinti jų poreikius augti saugioje socialinėje aplinkoje.
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vaiką paėmus iš šeimos, tėvams ir toliau teikiama pagalba, jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi teismo leidimas paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus, vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.