Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. P. N., jos atstovei advokato padėjėjai Inetai Agazzi,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neturinti teistumo, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. N. 2014 m. vasario 27 d., apie 16.24 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo virtuvėje, konflikto su R. N. metu, tyčia peiliu dūrė vieną kartą R. N. į kairį žastą, taip padarydama jam durtinę-pjautinę žaizdą kairio žasto priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir vieną kartą peiliu dūrė R. N. į kairiąją krūtinės ląstos pusę, taip padarydama jam durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su krūtininės aortos sužalojimu, sukėlusią ūmų vidinį kraujavimą į kairę krūtinplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to R. N. įvykio vietoje mirė, ir tokiu būdu tyčia nužudė R. N..

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. N. kalta dėl R. N. nužudymo prisipažino ir parodė, kad 2014 m. vasario 26 d. jai paskambino dukra K. N. ir pasakė, kad R. N. yra pas J. Ji pasakė dukrai vežti R. N. pas pastarojo draugę S., bet dukra atsakė, kad tėvas liepė jį vežti į (duomenys neskelbtini) pas ją (kaltinamąją). Dukra jai pasakojo, jog pakeliui jie dar buvo užvažiavę pas R. N. draugę S. ir R. N. pasiėmė savo piniginę. Kai R. N. su dukra parvažiavo į jos namus, R. N. liepė dukrai parvežti degtinės. Dukra parvežė degtinės, R. N. išgėrė ir nuėjo į savo kambarį. Kai R. N. ryte atsikėlė, pradėjo blaškytis, gėrė degtinę, sakė, kad nori susitikti su kaimynu, bet kaimynas turėjo dirbti. Tada R. N. pasikvietė J. Ji pasakė, jog svečius reikės kažkuo pavaišinti, todėl R. N. davė jai 100 eurų ir liepė nupirkti vaišių. Kai ji buvo išėjusi į miestą, R. N. buvo išėjęs apkirpti kaimyną, su pastaruoju išgėrė. Belaukiant J. R. N. dar gėrė. Dukra K. N. J. atvežė apie 12 val. J. buvo iki 16 val. Tuo metu, kai svečiuose buvo J., konfliktų nebuvo, tik ji vieną kartą ranka kepštelėjo R. N. per pakaušį, pasakė, kad apie tą S. kalbėtų lauke, o ne prie stalo. Jai buvo nepatogu, kad prie J. buvo kalbama apie kitą moterį, nes tie draugai nežinojo apie jų gyvenimą, tai nebuvo pavydo scena.

Apie 16 val. jie išlydėjo J. Ji ruošėsi tvarkyti stalą, virtuvėje paėmė į kairę ranką medinę pjaustymo lentelę, o į dešinę ranką paėmė virtuvinį peilį. Peilis buvo ilga geležte, aštrus. Rankas ji laikė virš stalo, staiga pajuto, kad iš dešinės pusės kažkas, paėmęs už apykaklės, ją tempia. Ji išgirdo, kaip R. N. ją pavadino ožka ir temdamas pasakė, kad ji turės lytiškai su pastaruoju santykiauti. R. N. sakydavo, kad visos moterys su juo ne prieš lytiškai santykiauti, tik ji viena su juo nemiega. R. N. tempė ją šonu, o ji sukosi laikydama dešinėje rankoje peilį, pasakė R. N., kad šis atstotų nuo jos. Po to R. N. lyg vėl ant jos pasislinko. Kai ji pajuto, jog R. N. jos nebelaiko, ji ėjo tolyn, o po to atsisuko, pamatė, kad R. N. guli tarpduryje tarp virtuvės ir svetainės. Ji pagalvojo, kad R. N. nuo girtumo nukrito. R. N. gulėjo ant pilvo, galva buvo kairiuoju skruostu ant grindų. Ji pamatė, kad R. N. iš kaklo bėga kraujas. R. N. veidas buvo keistas, sustingęs, tada ji pamatė, kad jos rankoje laikomas peilis kruvinas. Ji pagalvojo, kad sužeidė R. N., paskambino dukrai, pasakė, kad įdūrė tėvui, ir liepė kviesti pagalbą. Telefone jos dukros numeris yra įvestas pirmuoju numeriu. Tada ji nubėgo į vonią, nuvalė peilį, pavalė kraują ant grindų. Buvo apimta panikos, R. N. nejudėjo, šaukė pastarąjį vardu, klūpėjo prie jo, vėliau pamatė kojas policijos pareigūnų, greitosios pagalbos medikų.

Ji nejuto, kaip padarė tokią žaizdą R. N.. Vieną kartą ji pasisuko ir pasakė, kad R. N. pasitrauktų, jos ranka sujudėjo į priekį. Specialiai ji nedūrė, R. N. nebuvo prisiglaudęs – buvo atstumu per ranką, ji rankos nekėlė, sukosi. Peilio geležtė buvo nukreipta į priekį. R. N. ūgis apie 1 m 74 cm. Ji dūrė sulenkta ranka, sukdamasi. Sukdamasi galėjo kilstelti ranką ir įdurti. Ji nepajuto, kad jėga durtų, bet link R. N. ranką tiesė. Ji pamena, kad tik vieną kartą atsisuko ir pasakė, kad R. N. pasitrauktų. Ji norėjo tik pagąsdinti, pati buvo nedaug išgėrusi, alkoholis jos veiksmams įtakos neturėjo. R. N. priėjo ne laiku, ją patempė už apykaklės, ir taip atsitiko. Viskas įvyko automatiškai, niekada nebuvo jokių tokių dalykų, nors ji ir buvo anksčiau mušama bei prievartaujama R. N.

Po dūrio ji nusisuko, R. N. susvirduliavo, ir ji nuėjo. Ant jos R. N. negriuvo, svetainėje garsiai grojo muzika, todėl ji galėjo negirdėti kaip ant žemės nukrito R. N.. Kai R. N. tempė ją už apykaklės, ji automatiškai sukosi ir bandė nuo R. N. atsistumti. Įvykio metu R. N. buvo girtas, nuo girtumo svirduliavo, prie stalo sėdėjo nuleidęs galvą.

Ji norėjo R. N. tik pagąsdinti peiliu, kad pastarasis nelįstų prie jos, nesiartintų. Neapskaičiavo smūgio ir įdūrė giliai. Dabar ji suvokia, kad įvyko nelaimė, pripažįsta, kad nenorėdama nužudė R. N. Pamena, kad sudavė vieną smūgį, bet neneigia, kad galėjo būti du smūgiai, prisiima visą kaltę. Tuo metu ji nesuvokė, kad gali sužeisti R. N., buvo išsigandusi, nes R. N. girtas naudodavo prieš ją smurtą, versdavo lytiškai su juo santykiauti.

Iki įvykio lytinių santykių su R. N. neturėjo apie metus laiko. Po oficialių skyrybų su R. N. gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, o apie trejus metus iki įvykio atskirai vedė ūkį. Įvykio dieną J. vaišes paruošė iš R. N. duotų pinigų. Paskutinius Naujuosius metus, Kalėdas ji šventė viena, nežino, kur R. N. šventė. R. N. rūbų ji neskalbė, pastarojo rūbus skalbdavo jo mama. Išskyrė jie su R. N. dėl to, kad pastarasis naudojo smurtą, ir dėl to, kad ji gautų pašalpas. Ji niekada nesmurtavo. Bendrų pinigų pas juos su R. N. nebuvo. R. N. duodavo per tris mėnesius 100 Lt. Jie gyveno atskiruose kambariuose. R. N. pas ją gyveno kaip nuomininkas, (duomenys neskelbtini) namas priklausė jai. Ji pati yra pasiėmusi kreditą, pasiėmusi išsimokėtinai buitinių daiktų. Iš savo pinigų ji remontavo namą, mokėjo už komunalines paslaugas. Dirbo (duomenys neskelbtini), pasiėmė 10 000 Lt paskolą, mokėjo už namo apšiltinimą, važiuodavo vasarą dirbti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gaudavo pašalpą, ją remdavo dukra, kuri dirba (duomenys neskelbtini), mama padėdavo, dukros krikštamotė.

R. N. turėjo (duomenys neskelbtini) automobilį, tuo automobiliu važinėdavo jis ir dukra. Automobilis buvo pirktas už pinigus, gautus pardavus sunkvežimį, o sunkvežimis buvo pirktas už pinigus, kurie buvo gauti pardavus namą (duomenys neskelbtini). Kartu su R. N. pragyveno 26 metus, todėl ji ir pasakė, kad R. N. yra savas žmogus.

Ji bandė kalbėti su nukentėjusiąja dėl civilinio ieškinio atlyginimo, bet pastaroji nesutiko pasiimti automobilio be dokumentų. Sutinka atlyginti žalą daiktais ir 5 000 Lt. Neturi kaip atlyginti didesnės žalos, nes dukra paliks gatvėje. Ji pati negali pervesti pinigų nukentėjusiajai D. P. N., nes neturi asmens dokumento, todėl pinigai neturtinei žalai atlyginti buvo siunčiami jos dukros K. N. vardu.

Labai gailisi dėl to, kas atsitiko, įvyko didelė tragedija. Nukentėjusioji žinojo, kad pastarosios sūnus R. N. ją (kaltinamąją) muša, prievartauja. Nė vienas kaimynas smurto žymių nepastebėdavo, nes R. N. jai į veidą neduodavo, mušdavo į šonus. Būdavo, kad R. N. grasindavo padegti namą. Iš pradžių su R. N. gyveno iš baimės, o po to, kai pasikeitė įstatymas dėl smurto šeimoje, R. N. jos prašė leisti gyventi pas ją, R. N. retai būdavo namuose, nes išvažiuodavo į reisus. Ji turi problemų su sveikata, kraujo spaudimas žemas. Atsiprašė visų artimųjų, viskas įvyko netyčia.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji L. N. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, parodė, kur ir kokiu būdu konflikto metu ji peiliu mirtinai sužalojo R. N. (1 t., 178–187 b. l.).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamoji L. N. atpažino peilį, pažymėtą (duomenys neskelbtini), paimtą 2014 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros metu, kuriuo ji 2014 m. vasario 27 d., apie 16.30 val., sužalojo R. N. (1 t., 189–190 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. N. parodė, kad su kaltinamąja anksčiau ji niekada nesipyko, o paskutinius 5–6 metus, kai kaltinamoji persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), jos susipyko, kaltinamoji nevažiuodavo pas ją, o ji nevažiuodavo pas juos. Su anūke K. nebebendrauja nuo praėjusių metų gruodžio 20 d., kai ji nepasveikino anūkės su gimtadieniu. Su sūnumi R. N. ji bendravo. Kai 2012 ar 2013 metais sūnus dirbo mikroautobuso vairuotoju, darbą baigdavo 22 val., todėl ateidavo pas ją miegoti, pavalgyti ir skambindavo L. N., pasakydavo, kad bus pas mamą. L. visą laiką ji iškeikdavo, sakydavo: „tu pas „k“ būni, o ne pas mamą“. Sūnus jai sakė, kad L. visą laiką ant jo puola, nori, kad jis išeitų. Po to sūnus pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju.

Kai jos sūnus išsiskyrė su kaltinamąja, ji to nežinojo, sūnus pasakė gal po kokių dvejų metų, sakė, kad L. prašė skirtis dėl pašalpų. Kai nupirko namą (duomenys neskelbtini), L. N. nepriregistravo R. N., nes negautų pašalpų. R. N. buvo priregistruotas prie (duomenys neskelbtini). R. N. pradėjo labai girtauti, nes L. N. motina gamino naminę degtinę ir pardavinėjo, bet paskui susitvarkė, visą laiką dirbo. Sūnus išlaikė šeimą, jie gyveno kartu, sūnus niekur nebuvo išėjęs. Kai sūnus grįždavo iš reiso, ji klausdavo, kodėl jai palieka skalbti rūbus. Sūnus pasakydavo, kad L. N. jam neišplaus, todėl ji skalbdavo sūnaus rūbus. Kaip vyras ir žmona galbūt jie ir negyveno, nes pasidalijo kambarius. Ji sūnui nupirko baldus. L. N. valgyti darydavo, taip jai sakydavo sūnus, o ji pati to nematė. Sūnus su kaltinamąja miegodavo atskirai, pastarieji negyveno kartu. Sūnus jai sakydavo: „Mama, mes gyvename atskiruose kambariuose“. Per paskutines Kalėdas, per Naujus metus R. N. buvo pas ją be L. N., sūnus sakydavo, kad L. N. išvažiavo švęsti pas savo mamą. Sūnus jai nesakydavo, kad turi kitą moterį, tos S. ji nežino, tik jos mažasis sūnus sakė, kad R. turi moterį S. Ji iki paskutinės dienos prašė sūnaus išsikraustyti iš kaltinamosios namų, nevažiuoti į (duomenys neskelbtini).

Vasario 27 d., apie 16 val., jai paskambino anūkė K. N. ir pasakė: „Mama tėvą nudūrė“. Dėl sūnaus laidotuvių K. N. pasakė, kad nuvažiuos į tėčio darbovietę, paims pinigus ir palaidos. Anūkė paėmė pinigus ir viską pirko. Po to ji klausė V. J., kaip viskas įvyko, bet pastarasis pasakė, kad jie jau buvo išvažiavę ir nieko nematė. Su L. N. ji kalbėjo, kai pastaroji buvo paleista iš suėmimo. Kaltinamoji jos atsiprašė, sakė, kad netyčia nužudė, kad nenorėjo nužudyti. Ji pasakė kaltinamajai: „Tau dievas atleis, o aš nedovanosiu“. L. N. jai sakė, kad nešė pjaustymo lentelę, peilį, sakė, jog neprisimena, kaip laikė peilį, o R. N. ją (kaltinamąją) tempė už apykaklės, ar į lovą, ar kur, ir nežino, ar R. N. krito, kaip ten viskas atsitiko. L. N. apie išgėrimą jai nesakė, V. J. jai pasakė, kad vyrai gėrė degtinę, o moterys „spalvotą“ ir šampaną. Dar V. J. jai sakė, kad R. N. pas pastarąjį gėrė ir dieną prieš tai.

Kaltinamoji prašė paimti mašiną, kad nebūtų moralinės žalos. Bet tas automobilis (duomenys neskelbtini) yra už jos sūnaus pinigus pirktas, dar jos sesuo paskolino 2000 Lt. Kad ir kartu negyveno, sūnus viską rašė L. vardu. R. N. savo šeima laikė K. ir L. N., nes neišėjo gyventi kitur. Sūnus pirko malkas, ir ji važiuodavo padėti pakrauti. Jei buvo skolų prisidarę, sūnus skolas mokėdavo. Ji nesilankydavo (duomenys neskelbtini). Sūnus nedavė pinigų švaistyti, pinigai būdavo pas jį. Jeigu ką reikėdavo dukrai K. nupirkti, kartu važiuodavo į turgų ir nupirkdavo. R. N. nupirko dukrai kompiuterį, ji mano, kad buvo bendras ūkis, nes R. N. dukrai pirkdavo, mokesčius mokėdavo, malkas parveždavo. Ji sūnui nupirko baldus, nes pastarojo buvo prasta lova.

Ji nieko nežino, ar R. N. kada nors smurtavo, nežino, ar sūnus buvo teistas už išžaginimą.

Ji prie laidojimo išlaidų neprisidėjo, viską tvarkė anūkė. Anūkei ji pretenzijų neturi. Jai anūkė siūlė automobilį, atnešė lapelį, kad ji atsisakytų moralinės žalos. Ji pasakė anūkei palikti mašiną ir nevažinėti, kad jai būtų garantuota, tada atsisakys ieškinio. Bet anūkė pasakė, kad bus teismas, kaip teismas priteis, taip ir bus.

Ji pareiškė ieškinį 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokią sumą pasirinko, nes žino, kad L. N. nėra turtinga, o anūkės tuo labiau ji nenori skriausti, kiek teismas priteis, tiek užteks. Ji artimai bendravo su sūnumi, pastarasis atvažiuodavo pas ją 2 kartus per savaitę. Užsimanydavo valgyti, atvažiuodavo. Būdavo, kad per dieną du kartus atvažiuodavo. Jei sūnui pritrūkdavo pinigų, ji duodavo, jei jai trūkdavo – sūnus duodavo.

Ji gyvena viena, vyras žuvęs, turi dar vieną sūnų, 44 metų amžiaus. Pastarasis turi savo šeimą, gyvena atskirai, bet gal daugiau padėdavo, padarė remontą bute. R. N. planavo įsigyti butą, sakė, kad nuvažiuos į porą reisų ir nupirks bendrabutyje kambariuką.

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. N. parodė, kad neturtinė žala jai atlyginta, civilinio ieškinio atsisako atsižvelgdama į anūkės K. N. interesus.

Liudytoja K. N. parodė, kad kaltinamoji yra jos mama, o R. N. buvo jos tėvas. Jos tėvai išsiskyrė maždaug prieš 12–14 metų, bet kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Paskutinius dvejus metus gyveno kaip ir atskirai. Ji pati jau treji metai, kaip negyvena kartu su tėvais. Ji dažnai tėvus lankydavo, susitikdavo mieste. Prieš metus iki įvykio tėvai name pasidalijo kambarius. Tėtis, grįžęs iš reiso, nupirkdavo maisto, mama pagamindavo, tai valgydavo kartu. Tėtis retai būdavo namuose, jis buvo tolimųjų reisų vairuotojas, kai grįždavo, namie būdavo tik 3–4 dienas, būdavo pas moterį (duomenys neskelbtini). Tarp tėvų nebuvo jokio šeiminio bendravimo. Ji bendraudavo atskirai su mama, atskirai su tėčiu. Šventės ir gimtadieniai buvo atskirai. Kai tėvai buvo susituokę, tarp jų buvo smurto: muštynių, apsižodžiavimų. Paskui apsiramino. Pusę metų iki įvykio dar vykdavo konfliktų. Konfliktai būdavo dėl to, kas už elektrą sumokėjo, kas nenupjovė žolės, kas geria ir pan. Prieš 3 metus tėvas smurtavo prieš mamą, būdamas girtas. Dėl šio įvykio į policiją nebuvo kreiptasi. Vieną kartą, kai tėvas jas išvarė iš namų, mama kreipėsi į policiją. Tėvas duodavo mamai pinigų mokesčiams, maistui pirkti, išskalbti rūbus tėvas veždavo pas savo mamą. Mama dirbo viešuosius darbus, gaudavo pašalpą. Tėvas po reiso jai duodavo pinigų: po 500 Lt, po 700 Lt, mama duodavo minimaliai, nes gaudavo tik pašalpą. Ji gyveno tuos 3 metus pas močiutę B. B. (duomenys neskelbtini), nes mokėsi.

2014 m. vasario 26 d. su tėvu ji buvo susitikusi (duomenys neskelbtini) pas V. J., pastarieji išgėrinėjo. Ji tėvą parvežė į (duomenys neskelbtini), nes šis paprašė parvežti. Dar tėvas paprašė nupirkti degtinės, ji nupirko ir išvažiavo. Kitą dieną tėtis jai paskambino ir paprašė atvežti V. J.. Ji išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas V. J. ir V. J. mašina pastarąjį su žmona E. apie 12 val. iš (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jie išgėrinėjo: V. su tėčiu gėrė degtinę, o mama su E. – šampaną ir brendį. Ryte mama buvo blaivi, o tėvas ne.

Pas tėvus ji grįžo apie 15 val. Visi buvo smagūs, pradėjo šokti, jokių konfliktų nebuvo. Paskui J. paprašė parvežti namo. Kieme atsisveikinėjo visi, tėtis, išlydėdamas draugus, svirduliavo, griuvo ant automobilio, nes buvo neblaivus, buvo sutrikusi jo koordinacija. J. ji vežė į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant, netoli (duomenys neskelbtini), jai paskambino mama ir pasakė, kad ji iškviestų greitąją ir policiją. Mama šaukė: „Atleisk, nudūriau tėtį, atleisk“. Iš mamos balso ji suprato, kad kažkas atsitiko, bet negalvojo, kad tėtis mirė. Ji iškvietė greitąją, į policiją neskambino, nes greitoji iškviečia, apsisuko ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo, atrodo, greitosios nebuvo, todėl antrą kartą skambino.

Tėtis gulėjo virtuvėje ant pilvo, nejudėjo, nekvėpavo. Kraujo ji nematė. Mama buvo šoko būsenos, šaukė, klykė, verkė, klūpėjo ant kelių. Medikai pasakė, kad tėvas miręs, tai mama puolė prie kojų, pradėjo bučiuoti. Mama nesakė, kuo sužalojo, bet ant stalo ji pati matė lentelę ir peilį, todėl pagalvojo, kad tuo peiliu sužalojo. Vėliau kalbėjo su mama, ši sakė, kad neprisimena, jog būtų taikiusis įdurti, sakė, kad tėtis ją patempė už rūbų, ji sukosi, o peilis buvo rankoje. Mama netyčia įdūrė, neturėjo ketinimo įdurti. Mama buvo išgėrusi, tačiau orientavosi, tėtis buvo girtesnis.

Buvo prie stalo kalba apie S. V. J. sakė, kad S., tėčio moteris, sena, turi daug vaikų. Tėtis tylėjo. Mama kažkiek pasijuokė, trinktelėjo tėčiui per pakaušį, pasakė: „Baik“. Mamai gal buvo nepatogu, kad kalbama apie kitą moterį.

Tėtis žadėjo vežtis mamą į reisą, nes jam liūdna vienam. Mama nenorėjo važiuoti, sakė: „Jei susipyksime, išmes“.

Ji negali pasakyti, dėl ko tėvai išsiskyrė, nes dar maža buvo. Kiek girdėjo, skyrėsi dėl pašalpų. Šventes, gimtadienius tėvai ne kartu švęsdavo, įvykio dieną tik draugus pasikvietė. Mama žinojo, kad tėtis turi kitą moterį, sakydavo jam eiti pas tą moterį gyventi. S. buvo ne pirma tėvo moteris.

Tėčio automobilis (duomenys neskelbtini) yra pas ją, automobilis mamos vardu registruotas. Tėvas negalėjo savo vardu registruoti dėl kažkokių įsiskolinimų. Ji bandė automobilį atiduoti nukentėjusiajai moralinės žalos atlyginimui. Iš pradžių nukentėjusioji sutiko, po to nebesutiko. Jos mama bus nuteista ir neturės galimybės atlyginti ieškinį, todėl turės atlyginti ji.

Tėčio banko kortelėje buvusius kelis šimtus litų laidotuvėms išleido. Ji su mama tvarko R. N. kapą, nes pastarasis buvo jos tėvas, o mamos buvęs vyras. Rastus tėčio dokumentus, kad buvo byla, jį buvo apvogę, ir jam buvo priteista 1000 Lt, kad pensijų kaupimo fonde yra 2000 Lt, išsiuntė D. P. N., nes ji atsisakė palikimo, norėjo kažkiek padengti D. P. N. žalą. Ji iš tėčio turėto turto nieko nepasiėmė, mama irgi. Laidotuvėms užteko tėvo pinigų.

Liudytojas V. J. parodė, kad su R. N. buvo draugai nuo vaikystės, o kaltinamoji L. N. buvo pastarojo žmona. Vasario 26 dieną R. N. buvo atvažiavęs pas jį į (duomenys neskelbtini). Iš reiso R. N. buvo grįžęs prieš dvi dienas. Po to R. N. dukra K. pastarąjį išvežė į (duomenys neskelbtini). Vasario 27 dieną 9 val. jam paskambino R. N. ir pakvietė atvažiuoti. R. N. dukra K. jį su žmona nuvežė į (duomenys neskelbtini) apie 12 val. Ten buvo ir kaltinamoji L. N.. Jis žino, kad N. buvo išsiskyrę. Kai nuvažiavo pas R. N., stalas jau buvo paruoštas, laukė abu N. Jis su R. N. gėrė degtinę, o kaltinamoji su jo žmona E. gėrė šampaną ir brendį. Jis klausė R. N. apie šio draugę S., kiek pastarajai metų, kiek vaikų turi. R. N. jam atsakė. Tada kaltinamoji pasakė R. N.: „Baik šnekėti, pas mane būdamas, apie kitas moteris“. Jis nematė, kad kas suduotų kam nors. R. N. nebūdavo pas kaltinamąją, išvažiuodavo į reisą. Jis nežino, ar N. vedė bendrą ūkį. Prie stalo niekas nesipyko, nesimušė. L. bendravo su jo žmona. R. N. sakė, kad vešis L. N. į reisą.

Apie 16 val. abu N. juos išlydėjo ir K. N. išvežė jį su žmona namo. Visi jie buvo išgėrę, R. N. buvo girtesnis, bet niekas negriuvinėjo. Bevažiuojant prieš (duomenys neskelbtini) K. N. paskambino L. N.. K. N. atsiliepė ir sako: „Jėzau, mama tėtį nudūrė“. K. N. kvietė greitąją. Jie grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), ten, atrodo, jau buvo policija. Kaltinamoji virtuvėje klūpėjo ant kelių ir šaukė: „Aš nekalta, V., atsiprašau“. R. N. gulėjo tarpduryje iš virtuvės į kambarį aukštielninkas.

Jis nesuprato, kodėl taip atsitiko, nes praėjo 10–15 minučių, kai jie išvažiavo. Nebuvo girdėjęs, kad vienas prieš kitą N. būtų smurtavę, nė vienas nesiskundė. Per laidotuves R. N. mama pasakė, kad čia ne pirmas kartas, taip ir turėjo būti. Jis nežino, ką pastaroji turėjo omenyje. Taip pat jis nežino, ar R. N. duodavo pinigų L. N., ar N. buvo pasidalinę turtą, kambarius. Būdavo, kad jis su R. N. susipykdavo, bet po to susitaikydavo. R. N. nebuvo agresyvus, išgėręs būdavo smagus, ne piktas. Tą dieną nei R. N., nei L. N. nebuvo pikti.

Akistatos su kaltinamąja L. N. metu liudytojas V. J. paaiškino, jog įvykio dieną buvo kalba apie R. N. meilužę S., tačiau, kad L. N. būtų atsistojusi ir kepštelėjusi R. N. per petį, jis nepastebėjo (1 t., 173–175 b. l.).

Liudytoja E. J. parodė, kad R. N. ji pažinojo dar nuo tada, kai pastarasis nebuvo pažįstamas su savo būsima žmona L. N.. Po to jie retkarčiais bendraudavo šeimomis. Vėliau ji girdėjo, kad N. išsiskyrė. Iki įvykio gal kokius 5 metus jie nebendravo. Vėl pradėjo bendrauti gal metai iki įvykio. N. geri, nuoširdūs žmonės, jai matant N. nesipykdavo. Paskutiniu laiku ji girdėjo, kad R. N. turėjo ir kitą moterį.

Vasario 27 dieną paskambino R. N. ir pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Ją su vyru į (duomenys neskelbtini) nuvežė K. N. po 12 val. R. N. jau buvo išgėręs, o L. N. buvo blaivi, stalas buvo paruoštas. Negali pasakyti, kiek vyrai išgėrė, ji su kaltinamąja irgi šiek tiek išgėrė. R. N., baigiant išgėrinėti, buvo stiprokai girtas, gal nelabai rišliai kalbėjo, o L. N. nebuvo girta, elgėsi normaliai. Ji nepastebėjo prie stalo jokių konfliktų tarp N. Tarp vyrų buvo kalba apie S. Kaip į tokias kalbas sureagavo L. N., nepamena.

Po 16 val. juos namo išvežė K. N.. Važiuojant K. N. paskambino kaltinamoji. K. N. pasakė: „Skambino mama, liepė grįžti, mama tėtį nudūrė“. K. N. iškvietė greitąją, jie apsisuko ir grįžo atgal. Tuo pat metu atvažiavo policija, greitosios pagalbos medikai. R. N. gulėjo ant grindų virtuvėje, ant nugaros, galva buvo tarpduryje į kambarį. L. N. buvo šoko būsenos, klūpėjo ant kelių, šaukė, rėkė: „Aš netyčia, aš tikrai nenorėjau“.

Po įvykio L. N. papasakojo, kad jiems išvažiavus, ji (L. N.) nešė į plovyklą lentelę su peiliu, o R. N. jai paėmė už rūbų iš nugaros, suko ir pasakė: „Ožka, ar tu man neduosi?“ Ji suprato, kad pasimylėti kvietė. Tada, kaip jai paaiškino R. N., pastaroji pasimuistė, ar R. N. virto, ir ji (kaltinamoji) įdūrė.

N. nepasakojo, kad veda atskirus gyvenimus. Ji nežinojo, kaip po skyrybų N. pasidalijo turtą, girdėjo, kad namas priklausė L. N.. Dėl automobilio ji nieko nežino. L. N. iš pradžių dirbo, paskui dirbo viešuosius darbus, buvo registruota darbo biržoje, paskutiniu metu sakė, kad ją gal įdarbins. Nežino, ar R. N. duodavo pinigų L. N..

Akistatos su kaltinamąja L. N. metu liudytoja E. J. paaiškino, jog įvykio dieną ji negirdėjo kalbų apie moterį, vardu S., o gal neatkreipė į tai dėmesio (1 t., 176–177 b. l.).

Liudytoja R. N. parodė, kad jos vyras su R. N. buvo vaikystės draugai. Su L. N. ir R. N. bendravo šeimomis. Dėl ko N. išsiskyrė, nepamena. R. N. buvo neištikimas. Po to jų santykiai nutrūko, nes ji su šeima išvažiavo į (duomenys neskelbtini). 2002 metais pas juos į (duomenys neskelbtini) atvažiavo L. N., R. N. ir pastarojo brolis R. N., dirbo gal 2 mėnesius. R. N. prisigėrė ir išvažiavo su broliu mašina. Kai grįžo, mašina buvo suspardyta kulniukais. R. N. parvažiavo piktas, palikęs brolį, siautėjo, puolė ant L., sakė: „Per tave čia viskas“. Jie L. N. paslėpė. R. N. puldinėjo ant L. N., bet gyveno daug žmonių ir jie L. N. paslėpdavo. Paskui N. grįžo į Lietuvą. Vėliau porą sykių ji buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas L. N.. Paskutinis jų susitikimas buvo toks, kad ji parvežė išgėrusį R. N. į (duomenys neskelbtini), o L. N. pasakė: „Ko jį čia parvežei, jis čia negyvena, jis turi kitą moterį“. Tada ji pasišnekėjo su L. N. ir kartu su savo vyru R. N. nuvežė į (duomenys neskelbtini). R. N. dar juos kvietė eiti kartu, bet jie nėjo.

Ji niekada nėra mačiusi L. N. daug prigėrusios, niekada pastaroji nebūdavo agresyvi, rūpinosi R. N..

Liudytoja O. B. K. parodė, kad su L. N. ir R. N. gyveno kaimynystėje 7 metus. N. labai draugiški, L. N. tvarkinga. Būdavo, kad N. tarpusavyje pasipykdavo, L. N. sakė, kad R. N. neištikimas jai. Paskutiniu laiku R. N. retai grįždavo namo. Nežino, ar pinigus N. bendrai naudojo.

Po įvykio bendravo su L. N.. Pastaroji sakė: „Aš pati nesuvokiu, kaip viskas įvyko“. L. N. labai išgyveno, aiškino, kad nenorėjo taip padaryti, sakė, kad R. N. pradėjo ją tampyti, jai buvo šokas ir nepajuto, kaip įdūrė peiliu vieną sykį. L. N. neišgėrinėdavo, tvarkinga moteris.

Liudytojas D. K. K. parodė, kad L. N. ir R. N. buvo jo kaimynai. Jis nėra matęs sumušimų nei ant L. N., nei ant R. N. kūno.

Liudytoja S. M. parodė, kad su R. N. susipažino prieš 4 metus. Jų santykiai buvo draugiški, R. N. lankydavosi pas ją namuose maždaug kartą per savaitę ir į darbą užsukdavo. R. N. sakė, kad yra išsiskyręs ir su buvusia žmona gyvena tik po vienu stogu. R. N. asmeninių daiktų pas ją nebuvo. Būdavo, kad R. N. nakvodavo pas ją per šventes, gimtadienius, grįžęs iš reisų atvažiuodavo pas ją, būdavo ir kitur. Jie nesiruošė tuoktis, nes ji neišsiskyrusi ir nesiruošia skirtis. R. N. dukrą K. pažįsta, pastaroji pas ją atveždavo R. N. ir išsiveždavo, ne kartą ir jos namuose yra buvusi.

R. N. su buvusia žmona gyveno atskirai, R. N. nuolat išsiveždavo iš savo mamos išskalbtus rūbus. Suprato, kad ne bendras ūkis. R. N. turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), o apie nekilnojamąjį turtą ji nieko nežino. Taip pat nežino, ar R. N. padėdavo susimokėti mokesčius. :

Liudytoja S. B. parodė, kad R. N. buvo jos sūnėnas. Su R. N. ir L. N. retai susitikdavo, tik lapkričio 1 d. kapinėse. R. N. pasikviesdavo į savo namus, kartais važiuodavo, o kartais ne, nes L. N. elgesys jiems nepatikdavo. Pastaroji visą laiką provokuodavo R. N., priekaištaudavo jam, keldavo pavydo scenas prie visų giminių. Paskutinį kartą buvo (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 1 d. Iš pradžių N. namuose buvo viskas normaliai. Vėliau R. N. tą pačią muziką paleido kelis kartus ir L. N. iš pavydo pradėjo priekaištauti: „Pasiilgai tos, tai lėksi?“ L. N. pavydi, jie tai žinojo, bet nesureikšmino, o R. N. nuleisdavo juokais. Tąkart ryte verandoje ji darė valgyti, ir R. N. papriekaištavo L., kad svečiai atvažiavo, o pastaroji nedaro valgyti. Tuomet L. N. atėjo su peiliu ir gąsdino R. N.. Važiuojant namo jos brolienė su išgąsčiu pasakė: „Kaip L. puolė R. su peiliu“. Apie tai ji papasakojo R. mamai.

Su R. N. ji dažnai susitikdavo pas pastarojo mamą. Kai R. N. iš reiso grįždavo, parveždavo dovanų, važiuodavo į namus pas L. į (duomenys neskelbtini). Ji mano, kad N. gyveno kaip šeima.

Liudytoja B. B. parodė, kad kaltinamoji L. N. yra jos dukra. Kai L. N. susituokė su R. N., iš pradžių gyveno gerai. Po 8 metų R. N. pradėjo gerti ir dėl to bei dėl R. N. neištikimybės jie išsiskyrė. Jai taip sakė dukra, ir pats R. N. to neslėpė, sakė: „Turiu ten, turiu ten“. Išsiskyrę N. pasidalijo kambarius. R. N. paskutiniu laiku labai mažai pasirodydavo (duomenys neskelbtini). Ji dažnai lankydavosi pas dukrą, nakvodavo, jos susiskambindavo. N. dukra K., kai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyveno pas ją, ji K. išlaikė. Kai K. susirgo, ji paprašė R. N. pinigų, bet pastarasis pasakė, kad neturi, nors gėrė su draugais. K. N. jai sakė, kad tėvas neduodavo pinigų. Namas (duomenys neskelbtini) priklauso jos dukrai, R. N. tame name nebuvo registruotas. R. N. kaltinamąją gąsdindavo: „Jeigu tu neleisi man čia pabūti, apipilsiu benzinu ir padegsiu“. Ji pati girdėjo ne kartą, kaip R. N. sakė, jog padegs. L. N. prašė R. N., kad šis išsikraustytų, ji (B. B.) taip pat prašė, bet R. N. neišeidavo. R. N. labai dažnai gerdavo, smurtaudavo. 3–4 kartus dukra ją yra išsikvietusi net naktį, kad nuramintų R. N.. Kai ją pamatydavo, R. N. sakydavo: „O, senė atvažiavo“. Vieną kartą R. N. trenkė L. N. į akį ir išbėgo laukan. Kitą kartą yra plastmasinę kėdę paleidęs. Prieš 2–3 metus tai ji matė. L. N. neagresyvi, negerdavo, nebent šampano. R. N. grįždavo iš reiso, tai 1–2 savaites nebūdavo namuose, porą dienų prieš reisą nebegerdavo, išsiblaivydavo. Kai ji būdavo pas dukrą, į R. N. kambarį neidavo, kartu su R. N. nevalgydavo – ji su dukra valgydavo atskirai. Ji mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, nes R. N. pinigų L. N. neduodavo, sakydavo, kad negyvena ir neduos. Gal po 2 paskutinių reisų R. N. ir davė pinigų dukrai K., ji nežino, namą (duomenys neskelbtini) remontavo L. N., pastaroji užsidirbo pinigų (duomenys neskelbtini). N. turėjo mašiną, bet už jos dukros pinigus pirktą, registruotą jos dukters vardu. R. N. arba K. N. važinėdavo tuo automobiliu.

Apie įvykį L. N. jai pasakojo, kad buvo svečių, pastariesiems išvykus, nešė plauti peilį ant pjaustymo lentelės, o R. N. stvėrė ją (L. N.) už apykaklės ir tempė, negražiais žodžiais paklausė. Dukra jai sakė, kad atsisuko ir R. N. nukrito, sakė, kad netyčia, šaukė, rėkė, verkė. Įvykio dieną L. N. jai pati paskambino ir pasakė: „Mama, atleisk, mane veža policija, su R. atsitiko bėda, neprisimenu kaip, nudurtas“. Dabar L. N. gyvena pas ją. Ji dukrai leidžia vaistus nuo nervų, nemigos, dukra labai išgyvena.

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. N. mirtis įvyko nuo krūtinės kairės pusės durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos su krūtinės aortos sužalojimu, sukėlusios ūmų vidinį nukraujavimą į kairę krūtinplėvės ertmę. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje, pirmame tarpšonkauliniame tarpe atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, krūtininės aortos sienelės kiauryminis pažeidimas žaizdos kanalo dugne, 2400 ml kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje. R. N. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 17–24 valandas iki jo kūno tyrimo pradžios 2014 m. vasario 28 d. 9 val. Mirusiojo R. N. kraujyje rasta 2,56 promilės etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. R. N. durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su krūtinės aortos sužalojimu ir durtinė pjautinė žaizda kairio žasto priekiniame paviršiuje padarytos duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o nubrozdinimas kairiame žaste padarytas kontaktuojant su buku kietu ribotu paviršiumi. Rasti sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus prieš mirtį. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminės krūtinės ląstos ertmės žaizdos su krūtininės aortos sužalojimu (1 t., 55–56 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tikėtina, jog R. N. krūtinės kairės pusės durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda su krūtinės aortos sužalojimu, sukėlusi ūmų vidinį nukraujavimą į kairę krūtinplėvės ertmę, galėjo būti padaryta apžiūrėjimui pateiktu peiliu. Į tai nurodo krūtinės žaizdos kanalo ilgio ir apžiūrėti pateikto virtuvinio peilio geležtės matmenų panašumas, ant peilio geležtės matomos į sudžiūvusį kraują panašių dėmių. R. N. nubrozdinimas kairiame žaste padarytas kontaktuojant su buku kietu daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Šis nubrozdinimas galėjo būti padarytas tiek suduodant tiesioginį smūgį į kairį žastą, tiek ir griuviminės traumos metu kairio žasto priekiniu paviršiumi atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu buku kietu daiktu ar įrankiu padarytas nubrozdinimas kairiame žaste. Vertinant R. N. kūne rastus sužalojimus atskirai, nubrozdinimas kairiame žaste gyvam asmeniui atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 58–59 b. l.).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino duotas išvadas ir paaiškino, kad R. N. buvo nustatyti trys sužalojimai: kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje, žaizda kairiajame žaste, nubrozdinimas kairiajame žaste. R. N. mirties priežastis – kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje. Visos žaizdos rastos toje pačioje nukentėjusiojo kūno pusėje. Žaizdos yra netoli viena nuo kitos esant nuleistai rankai. Žaizdos negalėjo būti padarytos vienu smūgiu, nes žasto žaizda yra ne kiauryminė ir ne vienoje tiesėje su krūtinės žaizda, minėtoms žaizdoms reikėjo dviejų smūginių poveikių. Antroji žaizda žaste buvo nedidelių matmenų, nebuvo pažeisti nervai, kraujagyslės, tikėtina, kad toks sužalojimas būtų vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam galėjo būti padaryti sužalojimai kaltinamosios nurodytu būdu. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti duriančiu judesiu, peilio geležtė turėjo judėti į priekį, šiek tiek iš kairės į dešinę pusę. Mirtinos žaizdos kanalo gylis buvo apie 12 cm, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žaizda buvo padaryta per minkštuosius audinius, žaizdos kanalas dėl minkštųjų audinių susispaudimo ir pasislinkimo išorėje galėjo būti ir trumpesnis. Antrosios žaizdos kanalo ilgis buvo apie 3 cm., tai buvo paviršinė žaizda. Pateiktu peiliu galėjo būti padaryti minėti sužalojimai. Tokiems sužalojimams padaryti nėra reikalinga didelė fizinė jėga. Nukentėjusiojo koordinacija galėjo būti sutrikusi, nes jo kraujyje buvo rasta 2.60 promilių alkoholio. Durtinės žaizdos nebūdingos griuviminėms traumoms. Smūgių eiliškumo nustatyti neįmanoma. Žaizdos yra vieno senumo. Nuo patirto sužalojimo įvyko greitas nukraujavimas ir per keletą sekundžių nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę. Smūgiai buvo du, padaryti sužalojimai du. Reikėjo dviejų smūginių poveikių, kad būtų padaryti du durtiniai sužalojimai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Apžiūros metu 2014 m. vasario 27 d., laikotarpiu nuo 17.10 val. iki 18.25 val., virtuvėje ant grindų rastas gulintis vyriškos lyties lavonas su apie 2 cm ilgio durtine žaizda krūtinės kairėje pusėje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis bei kraujo tepinėlis (1 t., 18–24 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso L. N. (2 t., 84 b. l.).

Iš 2000 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo kopijos matyti, kad santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. N., gim. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė K.), nutraukta (1 t., 28–29 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamosios L. N. advokatė V. Buivydienė pateikė (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas bei kaltinamosios L. N. pasižadėjimą dėl buitinių daiktų atidavimo R. N. (1 t., 48–51 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties, virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (1 t., 136–137 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus sanitaras G. M. pateikė mirusiojo R. N. rūbus – juodos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir pilkos spalvos dryžuotas apatines kelnaites (1 t., 139 b. l.), kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal kvitą (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą (1 t., 140–144, 146 b. l.).

Iš atliktos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės matyti, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis K. N., 2014 m. vasario 27 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 17 val., buvo bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, adresu: (duomenys neskelbtini), 16.24 val. ir 16.29 val. susijungė su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu L. N., 16.25 val. ir 16.32 val. susijungė su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu bendrosios pagalbos centrui. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis L. N., 2014 m. vasario 27 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 17 val., buvo bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, adresu: (duomenys neskelbtini), 16.24 val. ir 16.29 val. turėjo kontaktą su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu K. N. (1 t., 147–153 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamosios veikos juridinė kvalifikacija

Kaltinamoji L. N. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje peiliu ji mirtinai sužalojo R. N., teigia prisimenanti, jog dūrė vieną kartą, bet neneigia, kad galėjo būti ir du smūgiai. Toks kaltinamosios nurodytas R. N. sužalojimo būdas sutampa su R. N. sužalojimo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto išvadose, kuriose teigiama, kad R. N. mirtis įvyko nuo krūtinės kairės pusės durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos su krūtinės aortos sužalojimu, sukėlusios ūmų vidinį nukraujavimą į kairę krūtinplėvės ertmę. Be to, specialisto išvadose teigiama, tai patvirtino ir teisiamajame apklaustas ekspertas, kad R. N. dviem smūginiais poveikiais peiliu buvo padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos. Aplinkybę, kad būtent kaltinamoji peiliu mirtinai sužalojo R. N., patvirtina ir liudytojų K. N. (kaltinamosios dukters) bei B. B. (kaltinamosios motinos) parodymai, kad tuojau pat po įvykio joms skambino kaltinamoji L. N. ir pasakė, jog ji nudūrė R. N.. Iš liudytojų V. J. ir E. J. parodymų matyti, kad jiems išvažiavus įvykio vietoje pasiliko tik kaltinamoji ir R. N., o po keliolikos minučių L. N. paskambino K. N. ir pasakė, jog nudūrė R. N.. Taigi kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamoji L. N. padarė R. N. kaltinime nurodytą mirtį sukėlusį sužalojimą, o tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamosios L. N. padarytos veikos ir R. N. mirties.

Neneigdama savo kaltės dėl R. N. nužudymo, kaltinamoji L. N. nurodo, jog ji nenorėjo nužudyti R. N., kad ji norėjo tik pagąsdinti peiliu, kad pastarasis nelįstų prie jos, nesiartintų, tačiau neapskaičiavo smūgio ir įdūrė giliai. Kitų duomenų, paneigiančių šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes ir rodančias kaltinamosios siekimą nužudyti R. N., byloje nėra. Priešingai, kaltinamosios elgesys netrukus po padaryto sužalojimo, kai ji tuojau pat paskambino savo dukrai ir liepė iškviesti greitąją pagalbą, taip pat jos būsena ir elgsena įvykio vietoje, bylojanti apie didelį išgąstį ir išgyvenimą dėl savo veiksmų (liudytojų K. N., V. J., E. J. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizė), rodo, kad yra akivaizdu, jog konflikto metu kaltinamoji nenorėjo ir nesiekė R. N. mirties. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – du smūgiai peiliu (kaltinamosios teigimu – ilga geležte, aštriu) nukentėjusiajam, iš kurių vienas į gyvybiškai svarbius organus, rodo, kad kaltinamoji, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, neabejotinai suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamoji R. N. nužudė R. N. veikdama netiesiogine tyčia.

Kaltinamosios L. N. aiškinimu, R. N. tempė ją už apykaklės, siekė priversti lytiškai su juo santykiauti. Tačiau toks kaltinamosios nurodytas R. N. elgesys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji dėl R. N. veiksmų įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji ir R. N. dažnai pykosi bei konfliktavo ir anksčiau, pačios kaltinamosios teigimu, R. N. ją mušdavo bei prievartaudavo. Kaltinamosios parodymų analizė neduoda jokio pagrindo teigti, kad įvykio metu R. N. veiksmai buvo išskirtinai įžeidžiantys, kad R. N. elgesys jai buvo netikėtas. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste įvykio metu kilusi situacija nevertinama kaip išskirtinė kaltinamosios ir jos buvusio sutuoktinio R. N. gyvenime, o kilęs konfliktas nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad sukeltų kaltinamajai didelio susijaudinimo būseną. Atkreipiamas dėmesys, kad apklausiama kaltinamoji ne kartą pripažino, kad peiliu norėjo R. N. pagąsdinti, todėl kolegija sprendžia, kad kaltinamoji du kartus dūrė peiliu R. N. sąmoningai, suvokdama pavojingą tokių veiksmų pobūdį.

Išanalizavusi bylos duomenų visumą, kolegija mano, kad kaltinamosios L. N. padarytos nusikalstamos veikos – R. N. nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju kilęs jos pyktis.

Kaip matyti iš bylos duomenų, santuoka tarp kaltinamosios L. N. ir R. N. teismo sprendimu buvo nutraukta 2000 metais. Kaltinamoji L. N. paaiškino, kad po oficialių skyrybų su R. N. ji gyveno kaip viena šeima, vedė bendrą ūkį, o apie trejus metus iki įvykio atskirai vedė ūkį, atskirai šventes šventė, R. N. rūbus skalbdavo pastarojo mama, ji ir R. N. gyveno atskiruose kambariuose. Nukentėjusioji D. P. N. patvirtino, kad ji skalbdavo sūnaus R. N. rūbus, kad sūnus jai sakė, jog su L. N. pasidalijo kambarius, ir ji sūnui nupirko baldus, praėjusias Kalėdas ir Naujuosius metus sūnus šventė pas ją be L. N., ji iki paskutinės dienos prašė sūnaus išsikraustyti iš kaltinamosios namų, nevažiuoti į (duomenys neskelbtini). Liudytoja K. N. taip pat nurodė, kad jos tėvai name buvo pasidaliję kambarius, R. N. grįžęs iš reisų namie būdavo tik 3–4 dienas, kitą laiką būdavo pas moterį (duomenys neskelbtini), tarp tėvų nebuvo jokio šeiminio bendravimo, šventės ir gimtadieniai buvo atskirai. Liudytoja S. M. parodė, kad pas ją lankydavosi R. N., nakvodavo, šventes švęsdavo, R. N. jai sakė, jog negyvena su buvusia žmona. Liudytoja B. B. taip pat patvirtino, kad jos dukra L. N. ir R. N. nebuvo viena šeima. Taigi bylos duomenys rodo, kad kaltinamoji L. N. ir nužudytasis R. N. negyveno kaip vyras ir žmona, bendro ūkio nevedė ir nors gyveno viename name, jų santykiai neatitiko šeimai būdingų santykių turinio, o tai leidžia daryti išvadą, jog jie nebuvo vienos šeimos nariai. Todėl kaltinamosios L. N. padarytą nusikalstamą veiką kolegija perkvalifikuoja iš BK 129 str. 2 d. 3 p. (savo šeimos nario nužudymas) į BK 129 str. 1 d.

Kaltinamoji L. N. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino mirtinai sužalojusi R. N., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). L. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. l d. 9 p.). Tokią išvadą kolegija daro remdamasi asmens blaivumo testo rezultatais, kad 2014 m. vasario 27 d. 17:43:44 val. L. N. nustatytas 1,20 promilių girtumas (1 t., 156 b. l.), ir atsižvelgusi į įvykio aplinkybes, bylojančias apie kaltinamosios neadekvatų situacijos vertinimą, savikontrolės stoką, o tai, kolegijos nuomone, rodo apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui.

VTPT prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. N. nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (2 t., 64 b. l.). Esant tokiai specialisto išvadai, teismas sprendžia, jog kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinama, todėl turi būti baudžiama už padarytą veiką.

Skirdama bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajai L. N. kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama skiriamos bausmės dydį kaltinamajai, kolegija atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jos asmenybę.

Kaltinamoji L. N. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė, tačiau kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamosios veiksmų išraišką, palyginus su rūšiniu tokių nusikaltimų pavojingumu, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, kadangi nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, R. N. buvo mirtinai sužalotas spontaniškai, kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, jos elgesys įvykio metu nebuvo nei išskirtinai brutalus ar įžūlus.

Vertindama kaltinamosios asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius ją iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to, kolegija atsižvelgia į tai, kad ji neturi teistumo (2 t., 53–54 b. l.) ir galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 55 b. l.), apylinkės inspektoriaus charakterizuojama teigiamai (2 t., 66 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija dėl jos elgesio nusiskundimų nėra gavusi (2 t., 68 b. l.), byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad po įvykio kaltinamoji iš karto prisipažino mirtinai sužalojusi nukentėjusįjį, nevengė atsakomybės.

Įvertinusi visas šias reikšmingas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kartu atsižvelgusi ir į BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), kolegija sprendžia, kad kaltinamajai L. N. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytai bausmei, būtų įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmę.

Kaip jau minėta, BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 str. ir 54 str. 3 d., jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 str. nei pirmoje, nei antroje nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajai L. N. klausimą. Taikyti kaltinamajai BK 54 str. 3 d. nuostatas taip pat nėra pagrindo, nes išimtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje kolegija nenustatė.

Remdamasi tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę kolegija kaltinamajai skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. N. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 69–80 b. l., 2 t., 156–157 b. l.). Šiuo metu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei neturtinė žala yra atlyginta, civilinio ieškinio ji atsisakė (3 t., 17–18 b. l.), todėl procesas dėl D. P. N. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, R. N. rūbai, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, tepinėlis, perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jai paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką L. N. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 27 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. N. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones L. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. P. N. pareikšto civilinio ieškinio dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, R. N. rūbus ir tepinėlį, saugomus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK daiktų saugojimo saugykloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.