Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-677-900/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
e1-677-900/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-462881-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-677-900/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-462881-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

G. Š. 2019 m. spalio 29 d. apie 22¹⁰ val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje sudavė nukentėjusiajam R. E. ne mažiau kaip 4 smūgius ir padarė jam galvos ir kaklo poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) G. Š. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (t. 2, b. l. 10-11, 20-21, 28), kuriuose nurodyta, kad jis su G. R. 2019 m. spalio 29 d. vakare savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį. Paskui kaltinamasis vienas nuėjo pas R. į namus. Tarp jų įvyko konfliktas, nes kaltinamasis galvojo, kad R. E. pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“. Kaltinamasis pastūmė R. E., sudavė jam į veido sritį ir prakirto lūpą. Kaltinamasis neskaičiavo, kiek sudavė smūgių, bet sutinka su tuo, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, t. y. kad ne mažiau kaip 4 smūgius. Pamatę, kad R. E. iš lūpos bėga kraujas, kaltinamasis išėjo. Gailisi, jog sukėlė R. E. fizinį skausmą. Įvykio metu buvo neblaivus.

Nukentėjusiojo R. E. parodymais, užfiksuotais protokole – pareiškime ir jo apklausos protokole (t. 1, b. l. 8, 28-30), kad jis 2019 m. spalio 29 d. apie 22¹⁰ val. grįžo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie savo bendrabučio kambario nukentėjusysis pastebėjo, jog išlaužtas kambario durų užraktas. Atidaręs duris nukentėjusysis užtiko tris pažįstamus: G. R., G. Š. ir S.. Pastarieji į krepšį dėjosi nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Nukentėjusysis G. R. pažįsta apie 8 mėnesius, su juo prekiavo turguje. Pas G. R. ateidavo G. Š. ir sergėjus. (Pamatę grįžusį šeimininką) G. ir S. sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 18 kartų į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Po smūgių nukentėjusiajam iš burnos ėmė bėgti kraujas, tačiau į medikus nesikreipė. G. R. jo nemušė.

Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentelėmis (t. 1, b. l. 14-24), kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos koridoriuje ant grindų gulėjo sulaužytas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Ant telefono ekrano yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują, paimta nuoplova. Už 1,18 m nuo durų ant grindų yra skystos konsistencijos rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują, paimtas pavyzdys.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 31 d. specialisto išvada Nr. 1526/2019(04) (t. 1, b. l. 69), kurioje teigiama, kad R. E. šie nustatyti sužalojimai: galvos ir kaklo poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimų visuma nebūdinga griuviminei traumai. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais. R. E. nustatytų sužalojimų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2020 m. kovo 9 d. nutarimu (1 t., b. l. 172-175), kuriuo ji nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nesurinkus pakankamai įtariamųjų G. Š. ir G. R. kaltę patvirtinančių duomenų, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų (išskyrus smūgių skaičių), teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu. Į atliktą bausmę įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 36-38).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nedirba, nuo 2020 m. sausio 15 d. išbrauktas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., b. l. 141-142; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). 2019 m. spalio 24 d. baustas administracine tvarka už svetimo turto sugadinimą (1 t., b. l. 140). Lietuvoje neteistas. 2009-2019 m. 16 kartų teistas Ispanijoje (BK 97 str. 1 d.) už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, keturis kartus už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, tris kartus už pabėgimą iš teisėtos įkalinimo vietos, smurtą ar grasinimą šeimoje, valstybės pareigūno įžeidimą ar pasipriešinimą jam, už nusikaltimą, susijusį su narkotinėmis medžiagomis ar prekursoriais, ir kitus nusikaltimus visuomenės sveikatai; du kartus už nesunkų kūno sužalojimą, rengimąsi ar pasikėsinimą pavogti sunkinančiomis aplinkybėmis, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais; valstybės pareigūno užpuolimą arba grasinimą jam, už su vagyste susijusį nusikaltimą (1 t., b. l. 119-138). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir gailisi, jį padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, skaičių, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė būtų viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių - areštą. Bausmės dydis (trukmė) parenkama mažesnė už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis (įtariamasis) nuo 2019 m. spalio 29 d. 23³⁰ val. iki 2019 m. spalio 30 d. 17¹⁵ val. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka (1 t., b. l. 190-191; t. 2, b. l. 31). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos arešto bausmės laiką.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 33-34) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - rausvos spalvos dėmių nuoplava ir pavyzdys, saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 78), – kaip menkaverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 24 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 24 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 16 (šešiolikos) parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį G. Š. praleido būdamas laikinai sulaikytas, - vieną parą.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Išaiškinti G. Š., kad nuteistasis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalės darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo iki minėto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. Š. atvykimo atlikti bausmę į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

G. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta viešųjų darbų bausmė.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - rausvos spalvos dėmių nuoplavą ir pavyzdį, saugomus Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, – sunaikinti.

Išaiškinti G. Š., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė