Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A –80– 227 / 2015

Gintautas Būga Proceso Nr. 2-11-3-00119-2014-5;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sventovis“ ir trečiojo asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-758/2014 pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovams O. K., UAB „Sventovis“, tretiesiems asmenims UAB „Vilstata“, V. M. bei pagal ieškovo O. K. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui V. M., trečiajam asmeniui UAB „Sventovis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nurodo, kad teismas netyrė V. M. atstovės pateiktų įrodymų (UAB „Mobetos komercijos grupės“ akcijų dovanojimo sutarties, sudarytos tarp V. M. ir O. K.) bei argumentų, patvirtinančių, kad iš tiesų ginčo dovanojimo sutartys buvo trišalio mainų sandorio dalis, šių teiginių sprendimo aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, tuo pažeidžiant CPK 270 str. Taip pat nepagrįstai į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas A. S., kuris buvo minėto trišalio mainų sandorio dalyvis, sprendimas šioje byloje tiesiogiai turi įtakos ir jo teisėms bei teisėtiems interesams, todėl jis dalyje dėl I. K. ieškinio patenkinimo naikintinas ir CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Trečiajam asmeniui V. M. procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nesudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės I. K. ieškinį, tuo pažeistos CPK 44, 142 str. 1 d., 113, 123 str. nuostatos, taip pat atmestas apeliantų atstovės prašymas prijungti papildomus įrodymus. Procesinių normų pažeidimai turėjo įtakos sprendimo priėmimui, pažeisti teisingumo, sąžiningumo, šalių rungimosi principai. Kadangi ieškovė pateikdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį piktnaudžiavo teise, nurodė melagingas aplinkybes, byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašo ieškovei skirti baudą, o dėl liudytoju apklausto O. K. melagingų parodymų informuoti prokurorą.

Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 dienos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei absoliučių viso sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamu atveju naujų įrodymų būtinybė grindžiama tuo, kad jie tiesiogiai susijęs su įrodinėjamu ieškinio dalyku, turi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nauji rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovai nėra atleisti nuo pareigos įrodymais pagrįsti savo atsikirtimus į ieškinį, jie nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl apeliantai, būdami atstovaujami advokatų, minėtų dokumentų išreikalavimu nepasirūpino anksčiau, kodėl nereiškė prašymo pirmosios instancijos teismui išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus vadovaujantis CPK 199 straipsnio nuostatomis, be to, apeliaciniam teismui pateiktos naujų rašytinių įrodymų neoriginalios kopijos, kas neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų procesinių dokumentų priedo pateikimo formai, todėl naujai pateikiamus įrodymus (2005 m. gruodžio 14 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir UAB „Vilstata“ visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių registracijos sąrašus) teisėjų kolegija vertinti atsisako.

Byloje nustatyta, kad tarp atsakovų O. K. ir UAB ,,Sventovis”, atstovaujamo trečiojo asmens V. M., veikiančio pagal UAB ,,Sventovis“ valdybos suteiktus įgaliojimus buvo sudarytos trys dovanojimo sutartys: 2013 m. rugpjūčio 21 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir 2013 m. rugsėjo 6 d., kuriomis atsakovas O. K. padovanojo viso 1485 vienetų UAB ,,Vilstata” paprastųjų vardinių akcijų atsakovui UAB ,,Sventovis“ .Nors apeliantai teigia, kad CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas sandoriams dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimu, ar teisių į juos suvaržymu, netaikytinas, nes ginčijamais sandoriais perleistos akcijos nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra ir apeliantai neginčija fakto, kad dovanojimo sutartimis perleistos akcijos buvo įgytos santuokos metu. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu ši prezumpcija nebuvo paneigta.

CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys bendrą turtą, arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą, o šiuo atveju nustatyta, jog sandoriai sudaryti tik O. K., neturint sutuoktinės sutikimo ar įgaliojimo. Nors akcijų dovanojimo sutarčių 3 straipsnyje dovanotojas patvirtino, kad turi absoliučią teisę ginčijamas sutartis sudaryti, tam nėra jokių apribojimų, taip pat, kad dovanotojas, t.y. atsakovas O. K. apie ketinimą dovanoti akcijas pranešė UAB „Vilstata“ akcijų bendrasavininkui, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, jog UAB „Sventovis“ atstovas V. M. žinojo, kad O. K. turi sutuoktinę, o atsižvelgiant į jo pareigas – jis buvo UAB „Mobetos komercijos grupė“ vadovas ir tuo pačiu UAB „Sventovis“ įgaliotas asmuo sudarinėti sandorius, privalėjo žinoti, kad turtas, nurodytas CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybė teise ir todėl parduodant tokį turtą turi būti pateiktas O. K. sutuoktinės ieškovės I. K. sutikimas ar įgaliojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamų sutarčių 3 straipsnyje buvo atskleista informacija, jog akcijos nuosavybės teise priklauso ne vienam O. K., bet ir kitam bendraturčiui. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė I. K. kokiu nors būdu būtų išreiškusi sutikimą ginčo sutartims sudaryti, to apeliaciniame skunde neįrodinėja ir apeliantai.

Apeliacinio skundo teiginius dėl akcijų priklausomybės asmenine nuosavybės teise O. K. apeliantai iš esmės grindžia naujai pateikiamais rašytiniais įrodymais, kuriuos teisėjų kolegija atsisakė priimti ir nepateikia jokių kitų argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai vertinęs faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškinęs ir taikęs materialinės teisės normas. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, neperžengdamas skunde nustatytų ribų.

Apeliantai taip pat teigia, jog tarp O. K., A. S., V. M. ir UAB „Sventovis“ buvo sudaryti ne UAB „Vilstata“ akcijų dovanojimo sandoriai, o akcijų mainų sandoriai. Nurodo, kad pagal jų ieškinį šis klausimas yra nagrinėjamas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje, todėl šioje byloje restitucijos klausimas iš viso negalėjo būti išnagrinėtas, kol neišnagrinėta byla dėl ginčo sandorių esmės ir byla turėjo būti sustabdyta. Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.

Civilinės bylos sustabdymas gali būti konstatuotas tik išimtiniais atvejais, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks ar neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas ar atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Sventovis“ ir tretysis asmuo V. M. atsiliepimuose į ieškovo O. K. ieškinį teigė, jog buvo sudarytos akcijų dovanojimo sutartys (t.1, b.l. 48-51), šios aplinkybės atsakovas UAB „Sventovis“ neginčijo ir pateikdamas atsiliepimą į ieškovės I. K. ieškinį (t.2, b.l. 90-93). Tik pasiruošus bylos nagrinėjimui ir Visagino miesto apylinkės teismo 2014-05-15 protokoline nutartimi paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, buvo pateiktas 2014-06-23 atsakovo UAB „Sventovis“ ir trečiojo asmens V. M. prašymas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol nėra išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme civilinė byla pagal UAB „Sventovis“ ir V. M. ieškinį dėl trišalio susitarimo ir susitarimų dėl įsipareigojimo sumokėti pripažinimo negaliojančiais, akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo mainų sandoriu, nors manytina, kad tokios aplinkybės tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui turėjo būti žinomos anksčiau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymo netenkino 2014-06-26, 2014-09-23 protokolinėmis nutartimis, nes pateiktuose šalių procesiniuose dokumentuose bei pridėtuose dokumentuose aplinkybės dėl mainų sutarties sudarymo nebuvo įrodinėjamos. Kadangi I. K. ieškinys dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis grindžiamas tuo, kad sandoriai sudaryti pažeidžiant sutuoktinio, kuriam bendrąja jungtine nuosavybe priklauso perleistas turtas, teises, byloje nustatyta, jog sandoriai sudaryti neturint sutuoktinio sutikimo, todėl jų pripažinimui negaliojančiais iš esmės nėra reikšminga ko šalys sudarydamos sandorius siekė. Byloje yra visi reikalingi duomenys ir įrodymai, kuriuos teismas galėjo įvertinti, pats nustatyti bylos išnagrinėjimui reikalingus faktus ir aplinkybes nevilkindamas bylos nagrinėjimo, negalima spręsti, jog kitoje byloje teismo sprendimu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas stabdyti bylą atsisakė.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų bei apelianto atstovės paaiškinimų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl ieškovės I. K. ieškinio tenkinimo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 str. 4 d.). Kartu pripažįstama, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-176-198/2015, kurioje taip pat sprendžiama dėl UAB „Sventovis“ ir V. M. ieškinio reikalavimo dėl sandorių pripažinimo mainų sutartimi, o klausimas dėl to, ar šalių sudaryti akcijų mainų, o ne dovanojimo sandoriai nebuvo Visagino miesto apylinkės teismo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nevertino su šia byla nesusijusių V. M. atstovės paaiškinimų dėl galimai sudarytų mainų sandorių, susitarimų, taip pat pateiktos UAB „Mobetos komercijos grupės“ dovanojimo sutarties, sudarytos tarp V. M. ir O. K..

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Visagino miesto apylinkės teismo sprendimas turi įtakos A. S. teisėms ir teisėtiems pareigoms, nes jis buvo trišalio mainų sandorio dalyvis, todėl jis nepagrįstai neįtrauktas į bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas asmuo nėra ginčijamų sandorių šalimi, todėl dovanojimo sandorių panaikinimas niekaip nepažeis jo teisių ar teisėtų interesų. Dėl minėtos priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimas dalyje dėl I. K. ieškinio patenkinimo negalioja CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu.

Apeliantai taip pat teigia, kad V. M. nebuvo tinkamai informuotas apie jo įtraukimą į bylą, jo teisių įgyvendinimą bei apie bylos nagrinėjimą sužinojo tik savo darbovietėje UAB „Sventovis“, tuo jam buvo užkirstas kelias pateikti atsiliepimą į ieškinį, pažeistos CPK 113, 123 straipsnių nuostatos, taip pat nepagrįstai netenkintas jo prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo ir naujo termino atsiliepimui pateikti nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje įtrauktas V. M., jam pasiūlyta pateikti teismui atsiliepimus ir įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus, nutarta dėl bylos apimties nesiųsti jam ieškinio ir procesinių dokumentų nurodant, kad su bylos medžiaga tretysis asmuo gali susipažinti Visagino miesto apylinkės teisme. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad procesiniai dokumentai V. M. buvo įteikti jo darbovietėje 2014-04-07, dokumentus priėmė biuro administratorė (t.2, b.l. 142). Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra. - darbovietės administracijai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Be to, įvertintina, kad tretysis asmuo, sužinojęs apie jo įtraukimą į bylos nagrinėjimą vietoje to, kad pateiktų teismui atsiliepimą į ieškinį ir reikštų prašymą dėl praleisto termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo, kaip tai numatyta CPK 78 straipsnio 3 dalyje, 2014-05-22 pareiškė prašymą dėl galimybės įgyvendinti procesines teises sudarymo, prašė tinkamai įteikti jam procesinius dokumentus ir nustatyti terminą atsiliepimo pateikimui (t.3, b.l. 27-29). Pastebėtina, kad tretysis asmuo buvo atstovaujamas advokatės Vaidos Mikliušienės, kuri jau 2014-05-15 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. pavėluotai buvo informuotas apie teismo nutartį dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegijos nuomone, tretysis asmuo, būdamas atstovaujamas advokatės, sužinojęs apie bylos nagrinėjimą ir siekdamas įgyvendinti procesinę pareigą nevilkinti bylos nagrinėjimo, turėjo susipažinti su bylos medžiaga, gauti jos kopiją ir pateikti atsiliepimą į ieškinį, o praleidus terminą atsiliepimui pateikti, prašyti jį atnaujinti bei kartu pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe praleidus nustatytą terminą atsiliepimo pateikimui, reikšti prašymą atsiliepimą priimti atnaujinus teismo nustatytą terminą, nors tokia teisė buvo išaiškinta teismo 2014-05-15 parengiamajame posėdyje. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista V. M. procesinė teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį bei susipažinti su bylos medžiaga. Vadovaujantis CPK 180 str. teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dalį rašytinių įrodymų, susijusių su UAB „Mobetos komercijos grupės“ dovanojimo sutarčių, trišalio susitarimo tarp V. M., O. K., A. S. sudarymu, kurie neturi ryšio su nagrinėjama byla. Be to, įvertintina, kad 2014-09-23 teismo posėdžio metu teismas pakartotinai svarstė 2014-05-15 parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakytų priimti rašytinių įrodymų priėmimo klausimą ir prie bylos prijungė dalį rašytinių įrodymų, susijusių su O. K. ir UAB „Sventovis“ susitarimu, jungtinės veiklos sutartimi, UAB „Mobetos komercijos grupės“ akcijų dovanojimu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią V. M. teikti teismui įrodymus ir kad tokiu būdu galėjo būti pažeistos jo procesinės teisės.

Apeliantai apeliaciniu skundu taip pat prašo skirti ieškovei maksimalią baudą pagal CPK 95 str. 2 d., pusę šios baudos skiriant UAB „Sventovis“, nes ji kreipėsi į teismą su akivaizdžiai nepagrįstu ieškiniu. Taip pat teigia, kad O. K. pripažino ieškovės ieškinį, todėl melagingai liudijo teisme ir apie tai turi būti pranešta prokurorui. Teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, vadovaudamasis CPK 95 straipsniu gali paskirti dalyvaujančiam asmeniui baudą. Tačiau nagrinėjamu atveju pripažinus, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamoje dalyje naikinti ar keisti, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad ieškovės I. K. ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, o I. K., palaikydama tokį ieškinį, sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Byloje nėra paneigta, kad dovanojimo sandoriais perleistos akcijos I. K. ir O. K. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų vilkinusi bylos nagrinėjimą, tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo ir patys apeliantai. Apeliantai prašo kreiptis į prokurorą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, teigia, kad O. K. davė melagingus parodymus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra reikalinga svarstyti kreipimosi į prokuratūrą klausimo, kadangi O. K. yra ne liudytojas, kuriam galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė dėl galimai melagingų parodymų davimo (CPK 192 str. 8 d.), o atsakovas, kuriam už priesaikos sulaužymą galėtų būti skiriama bauda pagal CPK 186 str. 6 d. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra nuginčyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija ir nėra pagrindo spręsti, jog O. K. nurodė neteisingas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje, kuria I. K. ieškinys patenkintas, ir kurios naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.