- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- I-6247-484/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 8 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodė, kad nuo 2011 metų lapkričio mėn. iki 2014-05-10, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, teismo išduotais daugkartiniais leidimais jam buvo suteikta teisė kartą per dieną telefonu skambinti giminaičiams, o vadovaujantis SVĮ 23 straipsnio 2 dalimi pokalbis negalėjo viršyti 15 minučių. Nuo 2014-05-10 iki 2015-07-30 pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 85 straipsnio 1 dalis 5 punktą, 102 straipsnį jis galėjo skambinti kartą per savaitę, o nuo 2015-07-30 iki 2016-01-30 pagal BVK 86 straipsnio. 1 dalies 4 punktą., 102 straipsnį - tik kartą per mėnesį pasirinktam abonentui ir kalbėtis ne ilgiau nei 15 minučių.
Pareiškėjo teigimu, nurodytais teisės aktais nustatytas teisės į skambutį telefonu ribojimas pažeidė jo orumą, apsunkino jo galimybes bendrauti ir palaikyti ryšį su savo draugais, giminaičiais, esančiais laisvėje, sukėlė jam dvasinių kančių, neigiamų išgyvenimų, o tai yra nesuderinama su Konvencijos 3 ir 8 straipsnių nuostatomis. Nurodė ir tai, kad dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į psichiatrus, vartojo stiprius psichiką veikiančius medikamentus, jautėsi kankinamas, diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kurie pagal BVK 74 straipsnio 1 dalis 4 punktą ir 80 straipsnio 1 dalis 4 punktą ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalį turi teisę telefonu kalbėtis kasdien su pasirinktais abonentais, atžvilgiu.
Taip pat nurodė, kad išnaudojus įstatyme nustatytą teisę į skambutį telefonu, neturėjo galimybės skambinti nemokamu psichologinės pagalbos telefonu, dėl ko patyrė bejėgiškumo ir nevilities jausmą. Lukiškių TI-K direktorius nesuteikdavo teisės į skambutį telefonu ir esant svarbioms priežastims: ligos atveju, advokatui ir t. t.
Pareiškėjas nurodė ir tai, kad nuo 2014-05-10 iki 2015-09-01 jam buvo draudžiami pokalbiai ir su kitais nuteistaisiais. Nuo 2014-05-10 iki dabar jam draudžiama pateikti skundus, prašymus atitinkamoms institucijoms dėl Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų.
Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar SVĮ 23 straipsnio 1 ir 2 dalys, LR BVK 85 straipsnio 1 dalis 5 punktas, 86 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 102 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalims, 22 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims (1-5 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal SVĮ 23 straipsnio nuostatas suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių.
Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2014-07-30 nuteistasis V. K. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Tokiems nuteistiesiems taikomi BVK 85 straipsnio 5 dalies reikalavimai, t. y. - paprastąjai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Tai reiškia, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu galėjo vieną kartą paskambinti telefonu, pasinaudodamas šia savo teise vieną kartą per savaitę.
Taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-07-30 iki 2016-01-30 nuteistasis V. K. 6 mėnesiams buvo priskirtas drausmės nuteistųjų grupei. Tokiems nuteistiesiems taikomi BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, t. y. - drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas nuostatas, pareiškėjas galėjo vieną kartą paskambinti telefonu, pasinaudodamas šia savo teise vieną kartą per mėnesį. Šiuo metu nuteistasis yra laikomas paprastosios grupės sąlygomis.
Akcentavo, kad visi Lukiškių TI-K esantys suimtieji, tiek nuteistieji asmenys laikomi vienodomis sąlygomis. Įstaigoje nėra išskiriami asmenys, kuriems laikymo sąlygos yra geresnės, kitiems blogesnės, kuriems yra suteikiama daugiau galimybių ar teisių, negu kitiems. Be to, Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti SVĮ, BVK ar kitų teisės aktų nuostatų ar reikalavimų. Lukiškių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju įstaigos darbuotojai veikė teisėtai. Pažymėjo, kad V. K. savo skunde nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodė, kuo ta žala pasireiškė. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pasak atsakovo atstovo, būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, todėl šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti taip pat atmestas.
Akcentavo ir tai, kad pareiškėjo prašymų, skundų, pareiškimų dėl skunde minimų aplinkybių Lukiškių TI-K negavo (8-11 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl SVĮ 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, LR BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 86 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 102 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių atitikimo Konstitucijai. Pareiškėjas išreiškė poziciją, kad jo teisę į telefoninius skambučius garantuoja Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalis, ši teisė negali būti ribojama aukščiau paminėtais teisės aktais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagirinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl teisės į skambutį telefonu ribojimo, pareiškėjui esant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio iki 2016-01-30.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Konstitucinis Teismas, inter alia aiškindamas Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais; jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui; nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (2003 m. kovo 24 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarime, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. redakcija) 99 straipsnio 2 dalies, kurioje buvo nustatytas draudimas susirašinėti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, atitikties Konstuticijai, nurodė, kad pagal Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir susirašinėjimo neliečiamumas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susirašinėjimo neliečiamumą nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susirašinėjimo neliečiamumą galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi būti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka. Teismo vertinimu, šis išaiškinimas yra aktualus ir kalbant apie nuteistųjų (suimtųjų) teisę paskambinti telefonu.
Teisė paskambinti telefonu yra viena iš nuteistųjų (suimtųjų) objektyviųjų teisių, įtvirtinta SVĮ ir BVĮ. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. <...>. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad suimtojo teisė paskambinti telefonu gali būti realizuojama tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu ir ji ribojama laike - vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.
Aiškinant išvardytas BVK nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmę kalėjime atliekantiems nuteistiesiems leidžiamas tik vienas telefoninis pokalbis per savaitę (ar per mėnesį) jų pasirinktam vienam abonentui, kuris negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Pateiktą aiškinimą patvirtina ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2014 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1R-115 redakcija) (XIX skyrius).
Kaip matyti, BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Kadangi pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko kalėjime, yra aktualus Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatantis, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Teisės aktai neįtvirtina galimybės nuteistajam, priskirtam paprastajai grupei kalėjime, skambinti keletui adresatų vienu metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2014-07-30 buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (b. l. 8-11), todėl pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą jam Lukiškių TI-K privalėjo būti užtikrinta galimybė vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu.
Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 86 straipsnis 1 dalies 4 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-07-30 iki 2016-01-30 6 mėnesiams buvo priskirtas drausmės nuteistųjų grupei, todėl jam pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punktas turėjo būti suteikta teisė vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu.
Pareiškėjas iš esmės neneigė ir dėl to ginčo nėra, kad teisė paskambinti telefonu laikantis aukščiau nurodyto reglamentavimo skunde nurodytu laikotarpiu Lukiškių TI-K jam buvo suteikta, tačiau, kaip minėta, mano, kad toks reglamentavimas prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalims, 22 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, nes žemina jo orumą, pažeidžia jo privatumą, apsunkina galimybes paliakyti socialinius ryšius.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucinės kontrolės. Pažymėtina, kad teisės skambinti telefonu apribojimas iki vieno karto per savaitę (per mėnesį), nustatant 15 minučių trukmę, įtvirtintas įstatyme bei pagrįstas BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmių vykdymo individualizavimo principu, nustatančiu, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl negali būti suprantamas kaip pareiškėjo teisių pažeidimas pats savaime. Pabrėžtina ir tai, kad suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Toks teisės apribojimas yra proporcingas ir teisingas.
Byloje nėra jokių duomenų, jog esant pareiškėjo prašymui, jam nebuvo leista kartą per savaitę (per mėnesį) paskambinti telefonu. Pareiškėjas nenurodė teismui, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su skundais dėl jo teisių apribojimo, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu, t. y. valstybės atstovo neteisėtų veiksmų fakto.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad jis yra diskriminuojamas nuteistųjų, kuriems taikytinos BVK 74 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias telefoninių pokalbių skaičius neribojamas, atžvilgiu. Kaip jau minėta, naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė įrodymais, kad jam turi būti taikomos BVK 74 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad nuo 2014-05-10 iki 2015-09-01 jam buvo draudžiami pokalbiai ir su kitais nuteistaisiais, taip pat draudžiama pateikti skundus, prašymus atitinkamoms institucijoms dėl Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014).
Teismas pareiškėjo teiginius dėl draudimo bendrauti su kitais nuteistaisiais ir teikti skundus kitoms institucijoms dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų vertina kaip abstraktaus pobūdžio, nepagrindžiančius Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas šiuo atveju nesukonkretino, kada ir dėl kokių priežasčių jam tokie draudimai buvo taikyti, kada teikė skundus, kokioms institucijoms ir kokius Lukiškių TI-K administracijos veiksmus skundė, kokie pareigūnai jų neregistravo, taigi, šios aplinkybės laikomos nenustatytomis.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir nenustatęs valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 8 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
V. K. (V. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.