Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) apsauginiu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2017-01-01 apie 1 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia paėmęs sutuoktinei E. P. už rankos, ją pargriovė ant lovos, dėl ko ji susitrenkė nugarą, tokiais veiksmais E. P. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, A. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017-01-01 apie 1 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia pagriebė J. K. už kaklo, keturis kartus delnais sudavė į veidą, suko dešinės rankos pirštus, tokiais veiksmais padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinės plaštakos ketvirto piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, krūtinės kairėje pusėje, dėl ko dėl dešinės plaštakos ketvirto piršto vidurinio pirštakaulio lūžio J. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad E. P. yra jo sutuoktinė. Jie gyvena sutuoktinės motinai J. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. J. K. ji kartu su jais negyvena. 2016-12-31 jis su sutuoktine, vaikais ir sutuoktinės motina buvo svečiuose, kur šventė Naujuosius Metus. Po 12 val. nakties jie visi grįžo namo. Namuose tarp jo ir sutuoktinės motinos įvyko žodinis konfliktas dėl vaikų. Konflikto metu jis sutuoktinės motiną pagriebė už kaklo ir ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant lovos. Tada, kiek jis pamena, ant jo puolė žmona, o jis, ją pagriebęs už rankos, parvertė ant lovos. Tada jį vėl puolė J. K., jis ją pastūmė ir ji nukrito ant žemės. Kai ji atsistojo, jis jai sudavė delnais apie keturis kartus per veidą. Po to paėmė jai už dešinės rankos pirštų ir juos suko. Konflikto metu jis buvo neblaivus, todėl gali visų aplinkybių neprisiminti. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus taip nebūtų elgęsis (b. l. 98-100, 106-109).

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad A. P. yra jos dukros vyras. 2017-01-01 apie 1 val. namuose tarp jos dukros E. P. ir jos sutuoktinio A. P. kilo konfliktas dėl vaiko, nes jis lipdamas laiptais pargriuvo ir išmetė mobiliojo ryšio telefoną. A. P. pradėjo šaukti, keiktis. Ji A. P. pasakė, kad vaikas svarbiau, o šis jai atsakė, kad bus tų vaikų. Jai pasakius, kad tokie jo žodžiai jai nepatinka, jis griebė ją už kaklo ir stūmė į lovą. Ją ginti puolė jos dukra, tačiau jis šią pastūmė ir ši krito ant lovos. Tada ji norėjo apginti dukrą. Tada A. P. vėl ją pastūmė ir ji nukrito ant žemės. Tuo metu fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Ji stojosi nuo žemės ir vėl puolė ant jo, kuris tyčia delnais keturis kartus sudavė jai per veidą, skruostus. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to, jis, pagriebęs jai dešinės rankos pirštus, juos suko, jai skaudėjo. Dukra šaukė, kad paleistų jai ranką. Jai atsirado kraujosruva ant kairės akies bei kraujosruva ant kairės pusės krūtinės. Ligoninėje jai diagnozavo piršto lūžį. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 50, 55-57).

Nukentėjusioji E. P. parodė, kad A. P. yra jos sutuoktinis. 2017-01-01 apie 0.40 val. ji su A. P., jos mama ir vaikais grįžo namo. Kai lipo laiptais, vaikas išmetė telefoną, dėl to vyras pradėjo šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Jos mama užstojo vaiką, pasakė, kad telefonas nėra svarbus, svarbu vaiko sveikata. Tada tarp jos mamos ir jos vyro įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas vyko kambaryje. Konflikto metu A. P. pagriebė jos motinai už kaklo ir pradėjo šią stumti į lovą. Mama parkrito ant lovos. Ji puolė ginti mamos, tačiau jis pagriebė jai už kairės rankos (žasto) ir parvertė ją ant lovos. Ji į lovos kraštą susitrenkė nugarą. Tokie jo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Jos mama puolė ją ginti, jis šią vėl pastūmė ir ši nukrito ant žemės. Ar ši susitrenkė, ji nežino. Mama stojosi ir vėl puolė ant jos vyro, o jis, pagriebęs mamai už dešinės rankos pirštų, juos suko. Po to jis mamai trenkė į galvą. Ji pati į medikus nesikreipė, pas medicinos ekspertus nevyks (b. l. 72, 77-79).

Iš 2017-01-01 J. K. pareiškimo matyti, kad 2017-01-01 apie 1 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, konflikto metu dukters sutuoktinis A. P. pagriebė pareiškėjai už kaklo, ją stūmė ant lovos, po to, pagriebęs už dešinės rankos pirštų, juos pasuko, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 9 ).

Iš 2017-01-01 E. P. pareiškimo matyti, kad 2017-01-01 apie 1 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, grįžus iš po Naujųjų Metų šventės namo, jos sutuoktinis A. P. ėmė konfliktuoti su ja ir jos motina J. K.. A. P., paėmęs ją už rankos, vertė ją ant lovos. Konfliktas įvyko dėl vaikų ir dėl to, kad A. P. pastūmė jos mamą J. K. (b. l. 15-17 ).

Iš 2017-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra (b. l. 20-24 ).

Iš 2017-01-01 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017-01-01 apie 1.09 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjos vyras sumušė ją bei jos motiną. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė E. P.. Ji nurodė, jog grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, iš po Naujųjų Metų šventimo, pradėjo konfliktuoti A. P., kuris paėmė E. P. už kairės rankos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Konflikto metu J. K. buvo pastumta. A. P. 1.20 val. sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiosios E. P. kūno nesimatė. A. P. nurodė, jog sukonfliktavo su E. P., kurią jis pastūmė. A. P. sulaikomas elgėsi ramiai. Įvykį matė J. K. (b. l. 27-28 ).

Iš 2017-01-02 specialisto išvados matyti, kad J. K. padaryti sužalojimai: dešinės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžis, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir krūtinės kairėje pusėje. Rastų kūno sužalojimų padarymo laikas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių poveikių kietais daiktais. J. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. J. K. girtumas patikrintas Priėmimo skyriuje, jai nustatytas 0,89 promilių girtumas (b. l. 64 ).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. P. 2017-01-01 1.59 val. nustatytas 1.15 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (b. l. 83).

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis A. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. 1. 130-132).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę bei į bausmės tikslus, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas (b. l. 114-115), administracine tvarka nebaustas (b. l. 116-118), dirba (b. l. 119). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. P. už padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-01 iki 2017-01-02 (b. l. 87-89, 93) – dvi paros.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (b. l. 110-112).

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.