- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-242-493/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. LK-316 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-10-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos) 30 (trisdešimt) parų arešto. LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos paskiriant galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia 2010-04-06, bausmės pabaiga 2013-10-05.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir siūlyti teismui baudžiamojo poveikio priemones.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2012-12-05 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad nėra pakankamai pagrindo manyti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį jo elgesys pasikeis į gerą pusę, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. V. apeliacinių skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-01-03 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Apeliantas pažymi, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą visiškai neįvertino materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo metu jau galima teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti ir nuteistasis yra pakankamai nubaustas. Taip pat nėra jokio pagrindo tikėtis, kad per likusią neatliktos bausmės dalį pataisos namuose asmens taisymas pasieks geresnių rezultatų. Be to, neaišku kokiomis pataisos priemonėmis apeliantas turi taisyti savo elgesį pataisos namuose, kadangi teismas tokių priemonių nutartyje nenurodė. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad tolimesnis taisymasis laisvėje būtų tikslingesnis taikant Komisijos paskirtas priemones. Būdamas laisvėje apeliantas galėtų dirbti, rūpintis šeima, mažamečiu vaiku. Vaikui šiuo metu yra 4 m., jo mama nedirba ir jai vienai sunku išlaikyti vaiką bei jį prižiūrėti. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis yra laisvėje numatęs darbo vietą, į tai, kad pataisos namuose stengėsi išlaikyti vaiką. Teismas nepakankamai tinkamai įvertino ir apelianto asmenybę, neatsižvelgė, kad realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, turi tik vieną drausminę nuobaudą, kuri negali būti laikoma šiurkščiu drausmės pažeidimu. Nuobaudą gavo už tai, kad atsisakė gyventi administracijos paskirtame būryje siekiant apsaugoti savo asmeninę sveikatą, išvengti smurtinių veiksmų bei psichinės prievartos. Taip pasielgdamas jis savanoriškai atsisakė kriminalinės subkultūros tradicijų ir jų nesilaiko. Minėti argumentai persveria teismo argumentus, kad apeliantas yra susiformavusi kriminalinė, nelinkusi taisytis asmenybė. Be to, teismas neteisingai nustatė, kad nusikaltimai padaryt lygtinio paleidimo metu, kadangi jie padaryti pasibaigus lygtiniam paleidimui. Skunde nurodoma, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad psichologinės tarnybos išvadoje apeliantas charakterizuojamas teigiamai. Teismas savo nutartyje rėmėsi tik apelianto praeitimi, kuri niekada neišnyks.
Kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą bei susipažinusi su pateikta medžiaga sprendžia, kad skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo galimybė numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje kur nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas lygtinis paleidimas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismas įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius ir pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pakankamai pagrindo manyti, jog taikant lygtinį paleidimą R. V. bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir pasiektas probacijos tikslas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. V. anksčiau teistas tris kartus, šis teistumas ketvirtas. Nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis, vyrauja nesmurtiniai nusikaltimai nuosavybei. Nusikaltimai turi sistemiškumo pobūdį, nuteistasis pripažintas recidyvistu. Nusikaltimai, už kuriuos apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryti neišnykus teistumui. Bausmės atlimimo metu apeliantas vieną kartą baustas drausmine tvarka, skatintas taip pat vieną kartą. Nors drausminė nuobauda begalioja, ji atitinkamai charakterizuoja asmenį. Nors apeliantas teigia, kad išlaiko savo mažametį vaiką, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nuteistojo teiginiai, kad vaikui pinigus siunčia jo motina, laikytini deklaratyviais ir neleidžia konstatuoti, kad jis rūpinasi savo mažamečio vaiko gerove. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama 55 balais, kas laikoma vidutine nusikalstamo elgesio rizika. R. V. anksčiau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis paskirtų įpareigojimų be pateisinamų priežasčių nevykdė ir teismas jį pasiuntė atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, R. V. atžvilgiu anksčiau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, taisytis nėra linkęs, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir įstatymo saugomoms vertybėms. Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą tikimasi, kad šis institutas turės ilgalaikį teigiamą poveikį ir asmuo, kurio atžvilgiu taikomas minėtas institutas, nusikalstamų veikų nedarys ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau. Vien tik įstatymo reikalaujamos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas negali būti besąlygišku pagrindu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nenustatyta. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir pasiekti jos tikslai.
Kolegija konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos nesutikimo su Komisijos sprendimu taikyti lygtinį paleidimą R. V. priežastys yra motyvuotos, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. V. skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
.