- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- 1-29-649/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Vingilei, nukentėjusiajai R. P., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 164 str., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. P. padarė šį nusikaltimą – laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31 vengė pareigos išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą pagal 2006-06-20 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą, tai yra kas mėnesį mokėti periodines išmokas vaikams T. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 135,00 Lt kiekvieno išlaikymui iki jų pilnametystės, o nuo 2008-08-01 iki 2008-11-30 vengė pareigos išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą pagal 2008-09-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį, tai yra kas mėnesį mokėti periodines išmokas vaikams T. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 235,00 Lt kiekvieno išlaikymui iki jų pilnametystės, dėl ko iš viso iki 2008-12-01 susidarė 12109,91 Lt įsiskolinimas nukentėjusiajai R. P.
Iš kaltinamojo akto šalintina, kad R. P. vengė išlaikyti savo vaikus pagal teismo priimtus sprendimus laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2006-06-02 bei nuo 2007-08-01 iki 2007-08-31. R. P. nurodė, kad 2006 m. pirmą pusmetį dirbo, išlaikymą mokėjo, nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad nedideles išlaikymo sumas 2006 m. pirmą pusmetį gaudavo. Be to, Sodros duomenys nurodo ( 1 t., b. l. 111), kad R. P. nuo 1994-08-01 iki 2006-06-02 dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, todėl išlaikymą galėjo mokėti, ką pripažino ir nukentėjusioji. Nelaikytinas pareigos vengimu pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus išlaikymo nemokėjimas laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2007-08-31, nors šiuo laikotarpiu išlaikymas ir nebuvo mokėtas. R. P. iš AB (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2007-07-31 ( 1 t., b. l. 111), darbo biržoje įsiregistravo 2007-08-07 ( 1 t., b. l. 116), nedarbo draudimo išmoka jam paskirta nuo 2007-08-14 iki 2008-02-13 ( 1 t., b. l. 57). Pirmąją išmoką R. P. gavo 2007 m. rugsėjo mėnesį, nuo to mėnesio ir buvo pradėtas išskaityti išlaikymas vaikams iš gaunamos nedarbo išmokos. Teismo nuomone, R. P., netekęs darbo, per protingą terminą – savaitę laiko – kreipėsi į darbo biržą, jam nedarbo draudimo išmoka pradėta mokėti po mėnesio. Natūralu, kad kreipimosi mėnesį ( 2007 m. rugpjūtį ) nedarbo draudimo išmoka nebuvo išmokėta, todėl nebuvo išskaitytas išlaikymas, tačiau tai nelaikytina vengimu išlaikyti vaikus baudžiamajame kodekse nurodytos nusikalstamos veikos prasme, nes R. P. kito darbo pradėjo ieškoti per protingą terminą po atleidimo iš AB (duomenys neskelbtini).
R. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Paaiškino, kad 2008 m. gegužės mėnesį ir laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-11-30 nemokėjo išlaikymo vaikams, tačiau tuo metu neturėjo pinigų, todėl nesutinka, kad vengė vaikus išlaikyti. Kai turi pinigų, dalį išlaikymo sumos sumoka, kai neturi, tai ir nemoka. Šiuo metu yra nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nes darbo birža darbo negali pasiūlyti, o pašalpos nemoka. Dabar neteikia vaikams išlaikymo, nes nedirba ir negauna pajamų, tačiau negali nurodyti, iš kokių lėšų pats pragyvena. Dėl turto, kuris jam atiteko nutraukiant santuoką, nurodė, kad vykdant išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą dalis žemės buvo areštuota, ją nupirko motina. Likusį nekilnojamą turtą padovanojo motinai, nors supranta, kad padovanotas turtas galėjo būti panaudotas vaikų išlaikymui, tačiau išlaikymo turtu nepasiūlė. Tuo turtu –žeme – niekas nesinaudojo, o mokesčius reikėjo mokėti, motina sumokėjo, todėl jai ir padovanojo. Pripažino, kad yra sveikas ir darbingas, gali dirbti. Netrukus ketina pradėti dirbti seniūnijoje. Su vaikais nebendrauja, nes, jo nuomone, R. P. vaikus yra nustačiusi prieš jį.
Nukentėjusioji R. P. paaiškino, kad dabar išlaikymą jos vaikams teikia vaikų išlaikymo fondas. Vaikų tėvas niekada nemokėjo visos išlaikymo sumos, jei dirbdavo, tai pinigus vesdavo po truputį, todėl dabar yra didelis išlaikymo įsiskolinimas. Vaikų tėvas nebendrauja su vaikais, nenuperka dovanų, todėl vaikai nusistatę prieš jį. 2006 m. pirmą pusmetį išlaikymą gaudavo, tačiau nedidelėmis sumomis. Gyvenamajame name, kurį R. P. padovanojo savo motinai, būnant santuokoje ji su R. P. negyveno.
Liudytojas Ž. O. paaiškino, kad 2007 m. kartu su R. P. keletą kartų važiavo į Lenkiją pirkti baldų, žemės ūkio technikos. R. P. į Lenkiją važiavo kaip turistas.
Liudytoja V. V., R. P. motina, paaiškino, kad kol jos sūnus dirbo, išlaikymą mokėjo. Paskui R. P. pradėjo dirbti pagal patentą, bet darbų nebuvo, todėl išlaikymo nemokėjo. Dėl turto, kurį R. P. jai padovanojo, nurodė, kad gyvenamąjį namą su sutuoktiniu sūnui R. padėjo nupirkti jam esant santuokoje. R. ir R. P. buvo paėmę 5000,00 Lt paskolą, kurios grąžinimą buvo laidavusi ji su vyru. P. paskolos laiku negražino, todėl paskolą bankui gražino ji su vyru. Po skyrybų bylos buvo uždėtas areštas dviems R. P. žemės sklypams, todėl vieną sklypą iš antstolių ji išsipirko. R. P. jai namą padovanojo todėl, kad jį buvo suremontavusi iš savo lėšų. R. P. jai dovanojo ir visus žemės sklypus, nes reikėjo pinigų advokatams, o pinigų duodavo ji.
Iš vaikų gimimo liudijimų ( 1 t., b. l. 49-51) matyti, kad R. P. yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, jo santuoka su R. P. nutraukta 2006-10-12 ( 1 t., b. l. 52).
Iš sprendimo ( 1 t., b. l. 31-36) matyti, kad nutraukiant santuoką iš R. P. buvo priteistas (pakeičiant ankstesnį 2002-12-10 teismo sprendimą) išlaikymas jo vaikams nuo 2006-01-12 iki vaikų pilnametystės po 135,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Vėliau išlaikymas vaikams nuo 2008-06-01 buvo padidintas iki 235,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui ( 1 t., b. l. 54).
R. P. paskutinė darbovietė – nuo 2008-06-06 iki 2008-10-05 dirbo pagal verslo liudijimą ( 1 t., b. l. 111, 115), anksčiau dirbo įvairiose įmonėse.
Iš antstolės pažymos matyti ( 1 t., b. l. 62), kad R. P. išlaikymo vaikams skola 2008-12-01 yra 12109,91 Lt.
Iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų matyti ( 1 t., b. l. 85-100), kad R. P. praktiškai visus nekilnojamus daiktus, atitekusius jam dalijantis santuokinį turtą, 2006-2007 metais padovanojo savo motinai V. V.. R. P. 2006-12-08 padovanojo savo motinai V. V. du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) rajone, ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei namų valdos sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) rajone. Dar vieną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, R. P. V. V. padovanojo 2007-12-07 ( 1 t., b. l. 87).
Iš VĮ Rokiškio PASPC pažymos matyti ( 1 t., b. l. 106, 109), kad R. P. yra sveikas, dirbti gali ir 2008 m. bei ankstesniu laikotarpiu Rokiškio poliklinikoje nesilankė.
Iš antstolės pažymų (1 t., b. l. 48, 59, 62) matyti, kad R. P. neteikė išlaikymo vaikams 2008 m. gegužės mėnesį ir laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-11-30.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
LR BK 164 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką (vaikus), mokėti lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą. Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. LR BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (vaikus).
Teismo nuomone, R. P. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., nes ne dėl objektyvių priežasčių vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti tris savo vaikus, mokėti lėšas jiems išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą.
Iš R. P. parodymų matyti, kad jis suprato, jog turi vykdyti teismų sprendimus dėl išlaikymo, tačiau nemano, kad turi stengtis mokėti išlaikymą vaikams.
Laikotarpius, kuriais nemokėjo išlaikymo ( 2008 m. gegužės mėn. ir nuo 2008-08-01 iki 2008-11-30), pripažįsta ir R. P., tik, jo nuomone, jei tuo laikotarpiu jis neturėjo pajamų, tai jį atleidžia nuo vaikų išlaikymo. Tačiau darbo neturėjimas ar mažesnių pajamų gavimas neatleidžia nuo bent dalinio vaikų išlaikymo, nes tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. geranoriškai savo vaikams mokėjo išlaikymą gana trumpą laikotarpį, pradėjo nemokėti išlaikymo dar esant santuokoje, nes 2006-06-20 sprendimu nutraukti santuoką ( 1 t., b. l. 31-36) jau buvo keičiamas 2002-12-10 sprendimas dėl vaikų išlaikymo. Iš pažymų apie išskaitas vaikų išlaikymui ( 1 t., b. l. 40-45, 46-48, 55, 57, 59, 62 ) matyti, kad R. P. niekada išlaikymo vaikams neteikė tokio dydžio, koks buvo priteistas, dėl to iki 2008-12-01 yra susidaręs virš 12000 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Ir dabar R. P. išlaikymo nemoka, yra neregistruotas darbo biržoje, ketina tik ateityje pradėti dirbti ir mokėti išlaikymą.
Tačiau R. P. nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko jis bent iš dalies nesumokėjo išlaikymo 2008 m. gegužės mėn. ir nuo 2008-08-01 iki 2008-11-30. R. P. yra sveikas ir gali dirbti, darbo neturėjimas ar jo neieškojimas yra nepakankama priežastis nemokėti vaikams išlaikymo. Juk iš pateiktų duomenų matyti, kad R. P. nuo 2008-06-06 iki 2008-10-05 dirbo pagal verslo liudijimą ( 1 t., b. l. 111, 115), tačiau išlaikymo visiškai nemokėjo. Kritiškai vertinami R. P. parodymai dėl pajamų neturėjimo 2008 m. vasarą, nes dirbo pagal verslo liudijimą „esamų statinių atstatymas ir remontas“ ( 1 t., b. l. 115) o statybininkai vasarą, dar ne ekonominio sunkmečio laikotarpiu, gaudavo pakankamai pajamų, todėl vaikams išlaikymą iš dalies R. P. galėjo teikti.
Kadangi R. P. nemokėjo pilno dydžio priteisto vaikų išlaikymo, dalis jo turto buvo areštuota ir pardavinėjama varžytynėse. Vykdant priverstinį R. P. turto realizavimą, vieną žemės sklypą antstolis pardavė skolininko ( R. P.) pasiūlytam pirkėjui ( V. V.) ( 1 t., b. l. 91). Vengdamas galimo išieškojimo iš turimo turto ateityje, jis likusį turtą 2006 m. gruodžio mėnesį ir 2007 m. gruodžio mėnesį padovanojo savo motinai. Kritiškai vertinami R. P. ir V. V. parodymai, kad dovanojimas buvo įvykdytas todėl, kad R. P. buvo skolingas savo motinai V. V.. R. P. apklausiamas parodė, jog supranta, kad turtas galėjo būti panaudotas vaikų išlaikymo įsiskolinimo mažinimui, jo dovanoti niekas nevertė, motinos parama įsigyjant būstą buvo teikiama dar gyvenant santuokoje ir paramos grąžinti niekas neprašė, tačiau jis nebandė pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe – teikti išlaikymą vaikams turtu. LR Konstitucijos 38 str. nurodo, kad tėvų teisė ir pareiga savo vaikus iki jų pilnametystės išlaikyti, ir ši Konstitucijos nuostata bei CK trečiosios knygos normos įpareigoja tėvus būti aktyviais ir ieškoti įvairių vaikų išlaikymo formų.
Todėl darytina išvada, kad R. P. pagal teismo sprendimą priteisto išlaikymo savo vaikams 2008 m. gegužės mėn. ir nuo 2008-08-01 iki 2008-11-30 nemokėjo ne dėl objektyvių priežasčių, o vengė pareigos išlaikyti vaikus. Turimo turto padovanojimas kitiems asmenims, darbo neturėjimas ar jo neieškojimas, nesiregistravimas darbo biržoje negali būti priežastimis, pateisinančiomis priteisto išlaikymo nemokėjimą.
Dėl bausmės
Nenustatyta R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka ( 1 t., b. l. 143-147), Rokiškio psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b. l. 149), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai ( 1 t., b. l. 151), gyvena vienas ( 1 t., b. l. 152).
R. P. teisiamas pirmą kartą, jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Iš LR BK 164 str. sankcijoje numatytų bausmių šiuo atveju labiausiai bausmės tikslus atitiktų laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas minimaliam dėl šių aplinkybių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. savo vaikams visiškai išlaikymo nemokėjo tik 5 mėnesius ( 2008 gegužės mėnesį ir nuo 2008-08-01 iki 2008-11-30). Dėl to, kad išlaikymas buvo mokamas nepilnai, R. P. kaltinimas nebuvo pateiktas, nors akivaizdu, kad išlaikymo įsiskolinimas virš 12000,00 Lt susidarė ne per 5 mėnesius. Pirmą kartą iš jo išlaikymas vaikams buvo priteistas 2002 m. gruodžio mėn., dalinį išlaikymo mokėjimą patvirtina faktas, kad R. P. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir AB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1994-08-01 iki 2007-07-31 ( b. l. 111). Iš jo gaunamo atlyginimo buvo išskaitomas išlaikymas, tačiau nepakankamo dydžio. Per beveik šešerius metus nuo išlaikymo priteisimo ( nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2008-11-30) R. P. visiškai išlaikymo nemokėjo tik 5 mėnesius, todėl jam skirtina artima minimaliam terminui laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-308 straipsniais, LR BK 164 str., teismas
nusprendžia:
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 straipsnyje, ir paskirti 5 (penkių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant iki 2009-07-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. P. paskirtąją kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.