Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir suinteresuota institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2018 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 37324-ANR_N-1329-2018, kuriuo K. S. (K. S.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, ir administracinio nusižengimo byla K. S. nutraukta, taip pat klausimas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės specialisto 2018 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 159-997 perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. S. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2018 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 37324-ANR_N-1329-2018 pagal ANK 538 straipsnį nubaustas įspėjimu. Nutarime nurodyta, kad jis, būdamas Rusijos Federacijos piliečiu, 2018 m. lapkričio 3 d., 19.20 val., Geležinkelio g. 2, Vilniuje, esančioje geležinkelio stotyje bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos traukiniu Nr. 030 „Kaliningradas-Maskva“, pateikdamas kontrolierei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kurį nurodė pametęs, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 6 punkto ir 125 straipsnio 5 punkto reikalavimus.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai, o 8 straipsnio 3 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, jog atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami (tarp kitų), ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą ir ar prie kelionės dokumento, kai taikoma, pridėta reikalinga viza arba leidimas gyventi. Teisė Valstybės sienos apsaugos tarnybai atlikti patikrinimus pasienio kontrolės punktuose suteikta Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o 23 straipsnyje detalizuotos tarnybos vykdomos funkcijos: (tarp kitų) atlikti asmenų, transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimus (1 dalies 2 punktas). Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valstybės sieną kertantys asmenys privalo turėti ir pareigūnams pateikti galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, o šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į Lietuvos Respubliką atvykstantiems ir iš jos išvykstantiems užsieniečiams taikomos Šengeno sienų kodekso nuostatos. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1806 II priede pateiktame trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizas, sąraše yra nurodyta ir Rusijos Federacija.

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad K. S. yra trečiosios šalies pilietis, todėl, kirsdamas išorinę Europos Sąjungos valstybės sieną pasienio kontrolės punkte, pasienio tikrinimo procedūras atliekantiems tarnybos pareigūnams jis privalėjo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo teisėtą buvimą bei vykimą į šalį patvirtinantį kelionės dokumentą. Nagrinėjamu atveju jis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nurodė, jog jam buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jis šį leidimą pametė ir pateikti negali. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administruojamo Užsieniečių registro duomenimis, K. S. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. spalio 31 d. jis buvo pripažintas negaliojančiu, nes yra pamestas, pavogtas ar dingęs. Sprendimas dėl naujo leidimo išdavimo priimtas tik 2018 m. lapkričio 8 d. Tokiu būdu, kelionės metu K. S. 2014 m. rugsėjo 9 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 56 straipsnio 7 dalies nuostatomis, leidimas nuolat gyventi laikomas negaliojančiu, kai yra prarastas. Žinodamas teisės aktų reikalavimus, K. S. sąmoningai ignoravo prievolę turėti ir kontroliuojantiems pareigūnams pateikti reikiamus jo asmenybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančius dokumentus ir būtent dėl šių neteisėtų veiksmų jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2018 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 37324-ANR_N-1329-2018 pripažinta, kad nutarime nurodytais veiksmais, t. y. esant Rusijos Federacijos piliečiu ir bandant išvykti iš Lietuvos Respublikos, pateikus kontrolierei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau nepateikus leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 6 punktą ir 125 straipsnio 5 punktą ir taip padarė ANK 538 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Pagal ANK 538 straipsnį administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidė užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką. Tai yra blanketinė teisės norma, kas reiškia, kad išvados apie joje numatytų tvarkų nesilaikymą daromos nustačius kitų teisės aktų, kuriuose tokios tvarkos yra reglamentuotos, pažeidimus. Suinteresuotos institucijos nutarime nurodyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 6 punkte numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina. To paties įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti. Taigi, sistemiškai aiškinant šių nuostatų turinį, akivaizdu, kad K. S. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2018 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 37324-ANR_N-1329-2018 buvo nubaustas už buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tvarkos pažeidimą.

8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Rusijos Federacijos piliečiui K. S. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2014 m. rugsėjo 9 d. ir būtų galiojęs iki 2019 m. rugsėjo 9 d., tačiau K. S. jį pametė. Būtent dėl šios priežasties Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities migracijos skyriaus Palangos grupė 2018 m. spalio 31 d. šio dokumento galiojimą sustabdė. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. pažymėjimo, pametimas negali būti siejamas su kompetetingos institucijos sprendimu leisti asmeniui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities migracijos skyriaus Palangos grupė nepanaikino K. S. kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo teisinio statuso, negaliojančiu buvo pripažintas tik konkretus dokumentas, kadangi jis buvo prarastas (pamestas), jokių kitų leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų kompetetinga institucija sistemoje nepažymėjo. Tai, kad tokių priežasčių nebuvo, patvirtina ir faktas, kad 2018 m. lapkričio 8 d. K. S. buvo išduotas naujas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. lapkričio 8 d. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad K. S. nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. laikotarpiu, kol jam buvo gaminamas naujas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šalyje buvo neteisėtai. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. S. veiksmus vertinant ANK 538 straipsnio kontekste, jis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 6 punkto ir 125 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų nepažeidė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nutraukti jam pradėtą administracinę teiseną yra teisėtas.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2018 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 37324-ANR_N-1329-2018 nurodyta pažeidimo esmė (faktinės pažeidimo aplinkybės) suponuoja, kad K. S. pažeidė išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, nes atitinkamiems pareigūnams nepateikė reikiamų dokumentų. Nors išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas yra numatytas ANK 538 straipsnio dispozicijoje, tačiau nagrinėjamu atveju, nutarime nėra nurodyti konkretaus teisės akto, reglamentuojančio išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, straipsniai, kuriuos K. S. savo veiksmais galimai pažeidė. Kaip jau minėta, nutarime nurodyti pažeisti teisės akto reikalavimai, susiję su buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tvarkos pažeidimu. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas dėl K. S. veiksmų, galimai laikytinų išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimu, nepasisako, kadangi tai reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai jam inkriminuoti nebuvo, o asmuo negali būti baudžiamas už tai, dėl ko jis nebuvo kaltinamas, nes tokiu būdu būtų šiurkščiai pažeista jo teisė į gynybą. ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Būtent tokio teisės akto ribose šiuo atveju ir yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.