- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-02-14
- Bylos Nr.
- 2-110/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“, uždarajai akcinei bendrovei „TSST“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autovežėjų paslaugų centras“
- Trečiasis asmuo
- notaras A
- Advokatai
- Henrikas Celencevičius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ advokato Henriko Celencevičiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2994-51/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autovežėjų paslaugų centras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ŽVC“ ir uždarajai akcinei bendrovei „TSST“, tretysis asmuo notaras A. Gaulia, dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei pirkėjo teisių perkėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Autovežėjų paslaugų centras“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp atsakovų, perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2007 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti laikinąją apsaugos priemonę: uždrausti atsakovui UAB „ŽVC“ disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu Žirmūnų g. 139A, Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, ir nutarė areštuoti atsakovo UAB „ŽVC“ nekilnojamąjį turtą, esantį Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, kas sąlygoja padidintą riziką, jog šalis gali bandyti slėpti ar perleisti turtą. Be to, atsakovas UAB “ŽVC“ gali laisvai disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu, dėl ko yra galimybė, kad šis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, įkeistas. Dėl šių motyvų yra tikimybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto, esančio Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, įkeitimas nesudaro pagrindo netaikyti laikinosios apsaugos priemonės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „ŽVC“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį. Skundą grindžia šiais motyvais:
teismas nepagrįstai vertino ieškinio sumos dydį kaip pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes atsakovo UAB „ŽVC“ pateikti įrodymai (Hipotekos registro išrašas) patvirtina, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas;nepagrįstas teismo argumentas dėl tikimybės perleisti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, nes šis turtas yra įkeistas, o kreditorius nėra išdavęs sutikimų perleisti įkeistą turtą;teismas, taikydamas turto areštą, pažeidė kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, nes turto areštas neigiamai įtakoja atsakovo, jo kreditoriaus ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykius; teismas pažeidė ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.), nes pritaikė daugiau laikinųjų apsaugos priemonių nei buvo būtina;teismas, pritaikęs turto areštą, peržengė ieškinio dalyko ribas, nes ieškovas prašė taikyti tik draudimą disponuoti nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „TSST“ prašo tenkinti apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimą grindžia tokiais motyvais:
teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra reali grėsmė, būsimam teismo sprendimo įvykdymui;teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo palaiko apelianto prašymą. Nurodo, kad:
teismas nepagrįstai nusprendė dėl grėsmės, kad nekilnojamasis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims;teismas pažeidė kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atskirąjį skundą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę, nepažeidė proceso teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti; teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Apeliantas, teigdamas, jog nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nurodo dokumentą - hipotekos registro išrašą (1 t. b. l. 137-147), kaip pagrindą netaikyti laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegijos nuomone, hipotekos registro išrašas nepaneigia didelės ieškinio sumos (15 000 000,00 Lt) ir dėl to padidėjusios rizikos dėl galimo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo, o tik nurodo, kad turtas yra įkeistas ir juo atsakovas (apeliantas) negali laisvai disponuoti. Toks dokumentas neparodo apelianto finansinių galimybių, kuriomis remiantis galima būtų daryti išvadą, kad ieškinio suma nėra didelė atsakovo atžvilgiu.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog yra galimybė perleisti turtą tretiesiems asmenims, kadangi objektas (kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės) yra įkeistas. Apelianto pateikta hipotekos kreditoriaus pažyma (1 t. b. l. 43), kurioje nurodoma, kad nėra išduota sutikimų parduoti įkeistą objektą, ir objekto įkeitimas nepanaikina tikimybės, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Juo labiau, kad CK 4.171 straipsnio 9 dalis numato, jog daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn, ir hipotekos kreditoriaus pažyma nepaneigia tikimybės, jog ateityje nebus duotas leidimas parduoti įkeistą daiktą.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog turto įkeitimas nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovo pateikti dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl padidėjusios galimo sprendimo neįvykdymo rizikos, susijusios su ieškinio sumos dydžiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje („Teismų praktika“ Nr. 17, p. 217-223, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis c. b. 3K-3-146/2002) teigiama, jog taikant ieškinio užtikrinimo priemones, turi būti atsižvelgiama ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros. Juo labiau, kad hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš įkeisto daikto, o skolininkas (apeliantas), jo pateiktos pažymos duomenimis, nesiruošia parduoti objekto, todėl disponavimo areštuotu turtu teisės apribojimas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principo.
Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad teismas pritaikė daugiau laikinųjų apsaugos priemonių nei buvo būtina, bei ne tą laikinąją apsaugos priemonę, kurios prašė ieškovas. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - turto areštas (CPK 145 str. 1 d. 1 p.) turi tokias pačias pasekmes kaip ir apelianto nurodytos, t. y. draudimą perleisti turtą tretiesiems asmenims (disponuoti turtu).
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 338 str., 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį.