- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- II-167-673/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00006-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 18.4Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose (ANK 484 str.)
- 19.12Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.13Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, viešąsias paslaugas teikiančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507–508 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-24839-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresnioji tyrėja R. G. 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. P. buvo nubaustas galutine 100 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį, tai yra už tai, kad jis, 2024 m. lapkričio 9 d. 8.10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus (girtumą tikrintis atsisakė) pasirodęs viešoje vietoje svirduliavo, šlitinėjo - taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, be to, kojomis daužė policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos įrangą, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip pažemindamas jų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų liautis daužytis ir keikti.
Šalies argumentai
Apeliantas P. P. teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Institucijos nutarimą. Skunde nurodė, kad ėjimas į namus negali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimas, be to, nebuvo nustatytas jo neblaivumo faktas, pateiktame medicinos tyrime nurodyta, kad jis buvo blaivus. Sulaikymo vietoje policijos pareigūnai panaudojo fizinę jėgą tuo išprovokavo jį iš skausmo naudoti galimai necenzūrinius žodžius ir spardyti, kad ištrūkti ir kad jam būtų suteikta medicininė pagalba, tačiau policijos pareigūnai vietoj pagalbos, pardėjo filmuoti, nurodydami galimai nespardyti ir nesikeikti. Pareigūnai neturėjo teisės jo sulaikyti, naudoti fizinę jėgą ir provokuoti. Nutarime nenurodyta kokį pareigūną ir kokiais necenzūriniais žodžiais jis keikė. Kaip jau minėta, necenzūrinius žodžius jis naudojo iš skausmo. Ginčo esmė labai paprasta – jis su broliu eidami namo garsiai diskutavo, iš kiemo norėjo išvažiuoti mašina, kuri panaudojo garso signalą, o jį su broliu tai sutrikdė ir jie nuėjo prie vairuotojo aiškintis, o šis iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai juos parvertė ant žemės, jam klausiant už ką, per prievartą nuvedė iki tarnybinio automobilio ir uždarė, po to panaudojo „tazerį“ ir smaugė už gerklės, kol jis nebegalėjo kvėpuoti. Tuomet jis galimai vartojo necenzūrinius žodžius ir spyrė į duris. Paleidus iš laikymo sulaikymo, nuvyko į medicinos įstaigą, kur buvo nustatyta, kad jis blaivus. Klinikų pažymoje nurodyta, kad jis tariamai sakė, jog gėrė alaus, tačiau jis sakė, kad pareigūnas kaltino, jog buvo girtas. Dėl pareigūno veiksmų jis kreipėsi į Imuniteto tarnybą, pareigūno atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis pripažintas nukentėjusiuoju.
Apeliantas P. P. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad įvykio metu buvo blaivus, jam niekas net nesiūlė pasitikrinti blaivumą, tiesiog surašė, kad atsisakė tikrintis. Jis įspyrė koja į automobilio laikino sulaikymo kamerą, nes jį sulaikė nepaaiškinę dėl ko, pareigūnai net neprisistatė. Pripažino, kad jis suprato, jog jį sulaiko pareigūnai. Keiksmažodžius pareigūno atžvilgiu vartojo, bet jis buvo purtomas „tazeriu“ ir smaugiamas, pareigūnas jam sulaužė poliežuvinį kaulą, dėl ko yra pradėtas tyrimas, todėl jis ir keikė pareigūną. Pranešimo apie tyrimo pareigūno atžvilgiu pabaigą dar nėra gavęs. Iki šio smaugimo pareigūną pavadino „lochu, debilu“ iš pykčio, nes nesuprato, kodėl jį sulaikė. Supranta, kad tokie žodžiai pareigūnui yra įžeidimas, bet pareigūnai jį išprovokavo. Dabar mano, kad galėjo ramiai įlipti ir palaukti sulaikymo kameroje. Suprato, kad yra sulaikomas dėl konflikto su kaimynu. Sutinka, kad jo veiksmai šiek tiek nebuvo geri. Pareigūnus tą dieną iškvietė kaimynas, nes jis ėjo su broliu E. P., kaimynas nepravažiavo, nes jie buvo ant kelio, pyptelėjo, todėl įvyko konfliktas, kaimynas išlipo, netyčia visi kartu susistumdė, buvo ir kaimyno sūnus. Dėl to įvykio jam yra iškelta baudžiamoji byla, pareikštas įtarimas, lyg - dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Šioje administracinėje byloje jis nepripažįsta, kad šlitinėjo viešoje vietoje, bet prisipažįsta, kad įspyrė į laikino sulaikymo kamerą ir, kad vadino įžeidžiančiais žodžiais pareigūną dar ir iki tol, kol pareigūnas jį prismaugė ir panaudojo „tazerį“.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Institucijos nuomone, P. P. inkriminuoti administraciniai nusižengimai pilnai įrodyti byloje esančia surinkta medžiaga, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu iš kūno kamerų, administracinio nusižengimo protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, administracinio sulaikymo protokolu, prietaiso Taser panaudojimo ataskaita, registrų duomenimis. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai, jie nepaneigia padarytų administracinių nusižengimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Skundžiamu nutarimu P. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį, už tai, kad jis, 2024 m. lapkričio 9 d. 8.10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus (girtumą tikrintis atsisakė) pasirodęs viešoje vietoje svirduliavo, šlitinėjo taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, be to kojomis daužė policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos įrangą, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip pažemindamas jų garbę ir orumą, bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų liautis daužytis ir keikti.
ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo dvidešimties iki vieno šimto eurų. Taigi sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, antra, jis buvo neblaivus, trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir taip toliau. Šiuo atveju P. P. nubaustas už tai, kad jis būdamas akivaizdžiai neblaivus (girtumą tikrintis atsisakė) pasirodęs viešoje vietoje svirduliavo, šlitinėjo, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio vietoje P. P. blaivumas alkotesteriu tikrinamas nebuvo. Pareigūno R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo pažeidėjo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis, būdamas šalia pareigūnų, svirduliavo, šlitinėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti (ROIK b. l. 4). To paties pareigūno surašytame neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad P. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, taip pat negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, negali pirštu pataikyti į nosies galą, asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, pasirašyti atsisakė (ROIK b. l. 7). Neblaivumo požymių nustatymas vaizdo įrašuose iš įvykio vietos neužfiksuotas, kaip ir siūlymas pažeidėjui pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Pažeidėjas buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 9 d. 8.10 val. (ROIK b. l. 5), o paleidus pats nuvyko į gydymo įstaigą, kur patikrinus jo blaivumą alkotesterio pagalba nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 9 d. 17.40 val. asmuo yra blaivus (b. l. 17). Įvykio vietoje buvusių kitų asmenų paaiškinimų byloje nėra. Iš vaizdo įrašų matyti, kad atvykus policijos pareigūnams pažeidėjas jau buvo sulaikytas kito asmens, gulėjo ant žemės, pareigūnas jį nusivedė iki tarnybinio automobilio, uždėjo antrankius ir nuvedė į laikino sulaikymo kamerą policijos tarnybiniame automobilyje, taigi, per tokį trumpą laiką, pažeidėjo šlitinėjimas, svirduliavimas prie policijos pareigūnų, kuris būtų galėjęs įžeisti žmogaus orumą ir dorovę, užfiksuotas nebuvo. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti ir tai, kad dėl P. P. elgesio, t. y. neleidimo kaimynui pravažiuoti, kabinėjimosi prie jo ir kilusio konflikto metu galimai panaudoto smurto, taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir, kaip patvirtino pats pažeidėjas, jam yra pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, t. y. viešosios tvarkos sutrikdymo.
Taigi išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad pažeidėjas buvo viešoje vietoje, tačiau byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, kad pažeidėjas buvo neblaivus ir, kad jo elgesys, nulemtas jo girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Byloje esant tik dviem dokumentams, t. y., tarnybiniam pranešimui bei neblaivumo aktui, kurie surašyti to paties pareigūno, dėl kurio veiksmų prie pažeidėją yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl piktnaudžiavimo, vaizdo įrašuose matant, kad pažeidėjui nebuvo siūloma pasitikrinti neblaivumą, teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog įvykio metu P. P.buvo neblaivus ir to nulemtas jo elgesys įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, o nenustačius šių aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pažeidėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje.
P. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei 508 straipsnį, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 9 d. 8.10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), kojomis daužė policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos įrangą, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip pažemindamas jų garbę ir orumą, bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų liautis daužytis ir keikti.
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal ANK 508 straipsnį atsako tas, kas pažemino statutinio valstybinės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą, išreikšdamas tai žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
P. P. teismo posėdžio metu prisipažino, kad įspyrė į laikino sulaikymo kamerą ir, kad vadino įžeidžiančiais žodžiais pareigūną dar ir iki tol, kol pareigūnas prieš jį panaudojo smurtą ir „tazerį“.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vedamas pareigūnų į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, pažeidėjas nenorėjo į ją lipti, po to pradėjo ją daužyti, spardyti, o pareigūnams nurodžius nusiraminti, nedaužyti laikino sulaikymo kameros, pažeidėjas nesiliovė. Pareigūnams atidarius duris, pažeidėjas iškėlė kojas iš laikino sulaikymo kameros ir į reikalavimus įkelti jas atgal nereagavo, pareigūnus pavadino įžeidžiančiais žodžiais. Pats pažeidėjas posėdžio metu aiškino, kad taip pasielgė iš pykčio, nes nežinojo, kodėl yra sulaikomas, tačiau tuo pačiu nurodė supratęs, kad yra sulaikomas dėl konflikto su kaimynu, pripažino, kad jo veiksmai nebuvo geri, kad galėjo ramiai įlipti bei palaukti sulaikymo kameroje, kol pareigūnai išsiaiškins situaciją, taip pat nurodė, kad supranta, jog jo pavartoti žodžiai pareigūnų atžvilgiu buvo įžeidžiantys.
Išanalizavus byloje surinktų duomenų visumą, pačiam pažeidėjui pripažinus, jog nevykdė pareigūnų reikalavimų bei juos įžeidė, teismo vertinimu byloje nustatyta, kad P. P. elgesys buvo nukreiptas pažeisti nustatytą valdymo tvarką bei įžeisti pareigūnų garbę ir orumą – jis buvo sulaikytas dėl viešoje vietoje kilusio konflikto su kaimynu, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau laikino sulaikymo kameroje šaukdamas, keikdamasis, klausinėjo už ką jį uždarė, daužė kameros duris, į pareigūno reikalavimus nedaužyti, nereagavo, vėliau, iškėlęs kojas iš sulaikymo kameros, atsisakė jas įkelti atgal, įžeidinėjo pareigūnus. Teismas konstatuoja, jog P. P. kaltei, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pagrįsti, šiuo vertinamu atveju įrodymų pakanka, todėl Institucija skundžiamu nutarimu pagrįstai dėl šių administracinių nusižengimų padarymo P. P. pripažino kaltu ir paskyrė jam administracinę nuobaudą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad P. P. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, visiškai įrodyta, jo padaryti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, o nutarimo dalis dėl ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo naikintina ir teisena dėl pastarojo nusižengimo padarymo P. P. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-646 straipsniais, teismas
nutaria:
P. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24839-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)), panaikinant jo dalį, kuria P. P. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei paskirta 60 Eur bauda, ir teiseną dėl šio nusižengimo P. P. atžvilgiu nutraukti.
Likusioje dalyje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24839-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.