Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.;

2.3.;1.1.4.2.;1.1.4.4.3.;1.2.17.1.;1.2.23.1.;1.1.7.2.6.;1.1.7.2.7.;1.1.8.1.;1.1.8.6.2.;1.1.8.7.1.;

1.1.8.11.;1.1.8.10.

2012 m. rugsėjo 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P. (Y. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, rusas, Rusijos Federacijos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2004-03-16 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 291 str. 1 d. 3 MGL bauda; 2007-05-29 Visagino rajono apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d. 5 MGL bauda; 2011-05-19 Visagino rajono apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., 259 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 199 str. 2 d.;

T. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Visagine, baltarusė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 259 str. 1 d., 199 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. P. (Y. P.) 2012 m. kovo mėnesį tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2012-03-24 Vilniaus mieste iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau, kaip 0,038 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,0001 g. psichotropinės medžiagos buprenorfino ir vieną baltos spalvos tabletę, kurios masė 0,394 g., kurios sudėtyje yra 0,007 g. psichotropinės medžiagos buprenorfino. Šias psichotropines medžiagas atsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir laikė jame iki 2012-03-24 16:30 val., kol jas paėmė Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariato pareigūnai.

Be to J. P. (veikdamas kaip organizatorius) kartu su T. C. (nusikalstamos veikos bendravykdytoja) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą, organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką, t.y. J. P. ir T. C. iš Didžiosios Britanijos neturėdami leidimo ir nepateikdami muitinės kontrolei parsisiuntė psichotropines medžiagas ir taip neteisėtai, neturėdami tikslo platinti, pasikėsino įgyti 26 tabletes, kurių sudėtyje yra 0,173 psichotropinės medžiagos buprenorfino, o būtent:

2012 m. kovo mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2012-03-24, T. C. veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą bei su J. P., kuris organizavo psichotropiniu medžiagų kontrabandą, nepateikdami muitinės kontrolei ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną paštu siuntėsi psichotropines medžiagas. 2012 m. kovo mėnesį J. P. Didžiojoje Britanijoje pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, užsakė psichotropines medžiagas – buprenorfiną, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodamas tyrimo metu nenustatytų pašto siuntų pervežimu užsiimančių įmonių paslaugomis, 2012-03-20 06:15 iš Didžiosios Britanijos išsiuntė 26 baltos spalvos tabletes, kurių masė yra 10,202 g. ir kurių sudėtyje yra 0,173 g. psichotropinės medžiagos – buprenorfino T. C. adresu (duomenys neskelbtini), kaip pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši siunta 2012-03-22, 08:47 val. buvo gauta Lietuvos Respublikoje, t.y. AB Lietuvos pašto filialo Pašto pervežimų centre, esančiame Rodūnios kelyje 9, Vilniaus m. Iš šio centro 2012-03-23, 01:31 val. siunta išsiųsta į Lietuvos pašto Visagino 1-ąjį paštą, esantį Taikos pr. 80A, Visagine ir šiame pašte siunta gauta 2012-03-23 08:43 val. Šią pašto siuntą, kurioje buvo 26 tabletės, kurių sudėtyje yra 0,173 g. psichotropinės medžiagos buprenorfino T. C. 2012-03-24 13:40 val. atsiėmė Visagino pašto pirmajame skyriuje ir buvo sulaikyta Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūnų.

J. P. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Jis prisipažino, kad neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą, kurią pareigūnai rado pas jį kratos metu. J. P. paaiškino, kad jis norėdamas pagerinti savijautą, pakelti tonusą kartais vartoja psichotropines medžiagas. Viena iš tokių medžiagų yra „suboteksas“. Žino, kad tai yra psichotropiniai vaistai, kurie skiriami asmenims besigydantiems nuo narkomanijos. Tačiau norint jų gauti reikia, kad būtum įrašytas priklausomybės ligų įskaitą. Nenorėdamas būti įrašytas į tokių ligų įskaitą šiuos vaitus perka nelegaliai, t.y. neturėdamas tam leidimo. 2012 m. kovo mėnesį Vilniaus mieste iš nepažįstamo asmens už 600 Lt nusipirko 7 tablečių pakuotę psichotropinių vaistų „suboteks“. Juos parsigabeno į namus Visagino mieste ir pats vartojo. Tai, ką sudaro policijos pareigūnai yra likutis iš tų 7 tablečių.

Dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos ir psichotropinių medžiagų įgijimo parsisiunčiant jas iš Didžiosios Britanijos savo kaltės nepripažįsta. J. P. paaiškino, kad jo vartojamas „suboteksas“ Didžiojoje Britanijoje kainuoja daug pigiau. Todėl bendraudamas su įvairiais pažįstamais jis pradėjo klausinėti ar niekas negali padėti gauti šios psichotropinės medžiagos iš Didžiosios Britanijos. Po kurio laiko į mobilaus ryšio telefoną atėjo SMS žinutė iš asmens vardu „J“. Jis rašė, kad gali gauti minėtų psichotropinių vaistų. Kokiais būtent žodžiais jis tai parašė neprisimena. Su tuo „J“ jau buvo pažįstamas kurį laiką. Su juo susipažino internete. Palaikė tam tikrus verslo santykius. Jis atsiųsdavo iš Didžiosios Britanijos parfumerijos, automobilių atsarginių dalių, padėdavo rasti pardavimui automobilius. Tačiau šio asmens jokių anketinių duomenų nežino. Gavęs iš jo pasiūlymą dėl psichotropinių vaistų nutarė pasinaudoti tuo pasiūlymu. „J“ nusiuntė SMS žinutę su prašymu atsiųsti tų vaistų. Kadangi pats nemėgsta rašyti SMS žinučių, todėl paprašė tai padaryti savo sugyventinę T. C.. Ką konkrečiai rašyti diktavo pats. Mano, kad T. C. nesuprato apie ką eina kalba. Vaistus nurodė atsiųsti T. C. vardu, kadangi pats dažnai būna išvykęs ir ne visada galėtų pasiimti siuntinį, jam atėjus. Kai atėjo siuntinys, kuriame buvo kaltinime nurodytos tabletės, jo nuėjo pasiimti T. C.. Tuo metu dar nežinojo kas būtent yra siuntinyje, kadangi iš to paties „J“ gaudavo įvairių siuntinių tiek su dokumentais, tiek su parfumerija ir t.t. Kadangi pats neatliko jokių veiksmų dėl psichotropinių medžiagų pervežimo per valstybės sieną, tų medžiagų nesiuntė (jas siuntė asmuo vardu „J“), paties siuntinio negavo, todėl nėra jo kaltės nei dėl kontrabandos, nei dėl psichotropinių medžiagų įgijimo.

T. C. dėl pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino. Ji paaiškino, kad pati vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas. Tokių medžiagų buvo pavartojusi ir sulaikymo metu. Ji pati nedirbo. Ją išlaikė sugyventinis J. P.. T. C. nurodo, kad pakankamai dažnai savo vardu iš Didžiosios Britanijos gaudavo siuntinius. Kartais būdavo atsiunčiami įvairūs daiktai J. P., kartais atsiųsdavo parfumerijos jai pačiai. Dalį atsiųstos parfumerijos parduodavo ir tai buvo papildomas pragyvenimo šaltinis. Ne kartą yra dariusi ir pinigines perlaidas į Didžiąją Britaniją. Kam ir kiek siųsti pinigų nurodydavo J. P.. Mobilaus ryšio telefonu „Sony Ericsson“ naudojosi ji, tačiau kartai juo naudojosi ir J. P.. Jei reikėdavo rašyti SMS žinutes tai J. P. liepdavo tai daryti jai, kadangi pats nemėgo rašyti žinučių. Prisimena, kad J. P. nurodymu yra rašiusi žinutes į Didžiąją Britaniją (tai suprato pagal kodą kuriuo prasidėjo numeris) asmeniui vardu „J“. Žinučių turinio nepamena ir apie ką tose žinutėse ėjo kalba nesuprato. Į šį telefono numerį ateidavo žinutės skirtos tiek jai pačiai, tiek J. P.. Sugyventinis labai griežtai kontroliavo visą jos bendravimą telefonu, todėl jei matydavo, kad žinutė iš nepažįstamo asmens ar nežinomo numerio, tai jos net neskaitydavo, o telefoną perduodavo J. P.. 2012-03-24 J. P. padavė iš pašto pranešimą ir liepė nueiti į pašto skyrių ir paimti siuntinį. Kas turėjo būti siuntinyje J. P. nesakė ir ji nežinojo. Paėmus siuntinį ir išėjus iš pašto ją sulaikė policijos pareigūnai. Tvirtina, kad nieko nežinojo apie tai, jog J. P. su kažkuo tarėsi dėl psichotropinių medžiagų atsiuntimo iš Didžiosios Britanijos ir paimdama siuntinį nežinojo, kad jame yra psichotropiniai vaistai. Taip pat teigia, kad asmens vardu „J“ nepažinojo ir asmeniškai su juo niekada nebendravo nei telefono skambučiais, nei SMS žinutėmis.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad dirba Visagino PK. Komisariate buvo gauta informacija, kad iš Didžiosios Britanijos T. C. ar J. P. yra išsiųsta siunta su psichotropinėmis medžiagomis. Remiantis šia informacija buvo surengta pasala prie Visagino 1-ojo pašto skyriaus. Kai 2012-03-24 apie 13:45 iš pašto skyriaus išėjo T. C., ji buvo sulaikyta. Ji buvo pasiėmusi pašto siuntą. Toje siuntoje buvo kompaktinio disko dėklas, o jame 26 baltos spalvos tabletės. Kai buvo daromas tų tablečių poėmis T. C. minėjo už kokią kainą šios tabletės pirktos, tačiau šiuo metu nebepamena kokią sumą ji nurodė.

Iš poėmio protokolo matyti, kad 2012-03-24 pas T. C. paimtas popierinis vokas – siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra plastikinis kompaktinio disko dėklas su disku ir folguoto popieriaus lapas, kuriame įpakuotos 26 ovalo formos tabletės (t. 1, b.l. 19 – 22).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2012-03-24 kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson“, folguoto popieriaus lankstinukas su baltos spalvos milteliais ir balta ovalios formos tabletė su įspaustu ženklu B8 (t. 1, b.l. 36 – 37).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kratos metu išimtas telefonas „Sony Ericsson“ ir nustatyta jog tiek į šį telefoną, tiek iš šio telefono yra skambinta bei siųsta SMS žinutės į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktiniu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktas SMS žinučių turinys ir vertimas į lietuvių kalbą (t. 1, b.l. 38 – 43).

Iš pažymos matyti, kad mobilaus ryšio telefone „Sony Ericsson“ (paimtame kratos pas J. P. metu) esančios SIM kortelės abonementinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 48).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-03-26 abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) skambučiais ir SMS žinutėmis kontaktavo 53 kartus (t. 1, b.l. 51).

Iš 2012-04-17 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 26 vnt. pailgų baltos spalvos tablečių su įspaustais užrašais „B8“, 2012-03-24 poėmio metu rastų ir paimtų iš T. C., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – buprenorfinas, kurio bendroji masė yra 0,173 g. Baltos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2012-03-24 kratos metu rastų ir paimtų J. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – buprenorfinas, kurio masė 0,001 g. Pailgos aptrupėjusios baltos spalvos tabletės su įspaustu užrašu „B8“ iš plastikinio maišelio, 2012-03-24 kratos metu rastos ir paimtos J. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – buprenorfinas, kurio masė 0,007 g. (t. 1, b.l. 55 – 56).

Iš daiktų pateikimo protokolo, suvestinio lakšto ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad siuntinys Nr. (duomenys neskelbtini) gautas iš Didžiosios Britanijos (t. 1, b.l. 59 – 61).

Iš Lietuvos pašto pateiktų dokumentų kopijų bei daiktų apžiūros protokolo matyti, kad T. C. ir J. P. vardu sistemingai gaunamos siuntos iš Didžiosios Britanijos, taip pat kaltinamieji darė įvairių sumų piniginius pervedimus į Didžiąją Britaniją (t. 1, b.l. 65 – 118).

Dėl veikų vertinimo

J. P. kaltė neteisėtai įgijus, gabenus ir laikius nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų buprenorfino, neturint tikslo jų platinti pilnai įrodyta. Nors objektyvių įrodymų patvirtinančių psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo aplinkybes ir nėra, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo netikėti paties kaltinamojo parodymais, kad jis įgijo tas psichotropines medžiaga Vilniaus mieste, nusipirkdamas iš nepažįstamo asmens, ir parsigabeno namo į Visaginą. Pilną ir nuoširdų J. P. prisipažinimą įgijus, gabenus ir laikius psichotropines medžiagas patvirtina kratos protokolas, specialisto išvada. J. P. kaltę netiesiogiai patvirtina ir T. C., kuri nurodo, jog rado namuose J. P. įgytas tabletes ir jas vartojo. Tai, kad T. C. buvo vartojusi psichotropines medžiagas patvirtina specialisto išvada (t. 2, b.l. 36). Tai, kad J. P. tikrai galėjo įgyti psichotropines medžiagas asmeniniam vartojimui patvirtina ir tas faktas, kad jis yra baustas už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (t. 2, b.l. 57). Tai patvirtina jo teiginius, jog jis vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas. Iš specialisto išvados matyti, kad pas J. P. namuose rastų psichotropinių medžiagų bendras kiekis yra tik 0,008 g. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis toks kiekis laikytinas nedideliu. Todėl J. P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 259 str. 2 d.

J. P. neigia, jog jis organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą, o T. C. teigia, jog ji nieko apie tai nežinojo ir nesuprato apie ką SMS žinutėmis tariamasi su asmeniu įvardintu kaip Jegoras. Šie kaltinamųjų aiškinimai vertinami kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės. Pats J. P. nurodo, kad jis vartojo psichotropinių medžiagų turinčias tabletes „suboteks“, kurias pirko Vilniaus mieste ir mokėjo apie 85 Lt už tabletę (už 7 tablečių pakuotę sumokėjo 600 Lt). Jis taip pat pripažįsta, kad norėjo gauti šių vaistų už mažesnę kainą ir buvo girdėjęs, jog Didžiojoje Britanijoje šie vaistai yra pigesni. Apie galimybę gauti minėtų vaistų už mažesnę kainą, būtent iš Didžiosios Britanijos, jis klausinėjo savo aplinkos pažįstamų. Galiausiai, J. P. teigimu, su juo susisiekė asmuo vardu „J“, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, ir pasakė, kad gali parūpinti (atsiųsti) prašomų psichotropinių vaistų. Kaip paaiškino J. P., jis tikrai žinojo, kad asmuo vardu „J“ gyvena Didžiojoje Britanijoje, kadangi su juo jau kurį laiką bendravo telefonu bei internetu. Jegoras padėdavo tvarkyti įvairius verslo reikalus būtent toje šalyje. Tuo pačiu tai reiškia, kad J. P. supratos ir žinojo, jog psichotropinės medžiagos bus siunčiamos iš Didžiosios Britanijos, t.y. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Visa tai rodo, kad psichotropinių medžiagų siuntimas vyko būtent J. P. iniciatyva. Tokie veiksmai visai pagrįstai vertinami kaip nusikalstamos veikos – psichotropinių medžiagų kontrabandos organizavimas. J. P. įrodinėdamas savo nekaltumą teigia, kad iniciatyva atsiųsti psichotropines medžiagas buvo asmens vardu „J“. J. P. teigimu jis nežinojo nei kiek bus atsiųsta tablečių, nei kokia jų kaina. Tokie jo parodymai vertinami kritiškai. Kaip jau minėta, iš paties J. P. parodymų matyti, jog jis ieškojo galimybės įsigyti konkrečių psichotropinių vaistų už mažesnę kainą nei Lietuvoje. Sutarimas dėl tablečių atsiuntimo su asmeniu vardu „J“ galėjo įvykti tik tuo atveju, jei jo siūlomų tablečių kaina buvo mažesnė nei tokių pat Lietuvoje. Tai reiškia, kad kaina buvo esminis klausimas ir turėjo būti aptarta pirmiausiai. Iš kratos metu paimtame telefone „Sony Ericsson“ esančių SMS žinučių turinio akivaizdu, kad visos sandorio dėl psichotropinių medžiagų atsiuntimo sąlygos yra aptartos ir įvykdytos. Kovo 19 d., 10:36 val. iš adresato „J“ gautoje žinutėje parašyta „322,08 f., (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 43). Iš karto siunčiamas atsakymas „gerai iki vakaro aš padarysiu“. Iš Western Unijon pinigų persiuntimo duomenų (t. 1, b.l. 97) matyti, kad 2012-03-19 04:29 (16:29) val. T. C. J. S. į Didžiąją Britaniją išsiuntė 1409 Lt, kas atitinka 322,08 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Sugretinus šiuos duomenis akivaizdu, kad T. C. persiuntė būtent tokią sumą, kokia buvo nurodyta pirmojoje SMS žinutėje. Tos pačios dienos 16:14 val. į kaltinamųjų telefoną atsiųstoje žinutėje parašyta „(duomenys neskelbtini).26.VIENETAI“. Sugretinus šios žinutės tekstą su tuo kas nustatyta apžiūrėjus 2012-03-24 iš T. C. paimtą siuntą, akivaizdu, jog šia žinute kaltinamieji informuojami apie siuntos numerį ir apie tai, kiek jame yra tablečių. Įvertinus tai, kad už 26 tabletes buvo pervesti 1409 Lt, reiškia, jog vienos tabletes kaina yra apie 54 Lt, o tai ženkliai mažiau, nei J. P. teigimu, jis mokėdavo pirkdamas tokius pat vaistus Lietuvoje. Visuma aptartų įrodymų patvirtina paties J. P. parodymus, jog jis ieškojo galimybės įsigyti psichotropinių vaistų už mažesnę kainą nei Lietuvoje ir įrodo, kad tokį variantą jis surado. Kartu visuma šių įrodymų paneigia J. P. teiginius, jog jis tiksliai nežinojo ar asmuo vardu „J“ tikrai atsiųs psichotropinių vaistų, o jei atsiųs tai kiek ir už kokią kainą.

Byloje esančios SMS žinutės (t. 1, b.l. 43) taip pat paneigia kaltinamųjų teiginius, kad T. C. nežinojo apie psichotropinių medžiagų kontrabandą ir nesuprato apie ką SMS žinutėmis su „J“ tarėsi J. P., ir kas buvo 2012-03-24 gautame siuntinyje. Pati T. C. teismo posėdyje teigia, jog ji su asmeniu vardu „J“ nebendravo, jei matydavo, kad telefone žinutė gauta iš jo, tai jos net neskaitydavo. Tačiau apklausiama įtariamąja pačioje pirmoje apklausoje 2012-03-25 (t. 1, b.l. 129), T. C. ne tik, kad pripažino žinojusi apie psichotropinių medžiagų siuntimą iš Didžiosios Britanijos, bet ir nurodo, jog tai buvo ne pirmas toks siuntinys. Apklausiama 2012-03-27 (t. 1, b.l. 130) T. C. paneigė, jog „suboteks“ tabletes jau yra gavę ir anksčiau, tačiau patvirtino, jog rašydama žinutes į Didžiąją Britaniją ji suprato, kad kalba eina apie narkotikus. Apie tai, kad dėl psichotropinių vaistų „Suboteks“ atsisiuntimo iš Didžiosios Britanijos tarėsi su T. C. ir kartu priėmė sprendimą užsisakyti šių vaistų, apklausiamas įtariamuoju nurodė ir J. P. (t. 1, b.l. 184). Apie tai, jog T. C. susirašinėdama SMS žinutėmis su asmeniu vardu „J“ suprato, jog kalba eina apie psichotropines medžiagas, J. P. nurodė ir akistatos su T. C. metu (t. 1, b.l. 187 – 189). J. P. teiginius, kad akistatos metu jis nesuprato kas buvo parašyta (jam blogai buvo išverstas tekstas) paneigia pats J. P.. Jis nurodo, kad akistatos metu tyrėjas net kelis kartus netiksliai užrašė jo parodymus (jo mintis), todėl po tais protokolais nepasirašė ir tyrėjas buvo priverstas net tris kartus perrašinėti akistatos protokolą. Šie J. P. paaiškinimai parodo, kad jis, būtent labai skrupulingai, susipažindavo su akistatos protokolo turiniu ir pasirašė jį tik tuomet, kai parašytas tekstas pilnai atitiko jo išsakytas mintis.

Tai, kad kaltinamieji ne teisminio nagrinėjimo metu, o būtent ikiteisminio tyrimo metu davė teisingesnius parodymus patvirtina ir byloje esančios SMS išklotinės. 2012-03-23 16:00 val. į telefoną, kuriuo naudojasi T. C. atsiunčiama žinutė iš Didžiosios Britanijos „labas ko tyli? Gali „Lave“ siųsti, jeigu gavai. Nėra pas mane „lave“ tau išsiųsti, yra „subika“ radau....“. Jau po kelių minučių į šią žinutę siunčiamas atsakymas „labas, Jura ne mieste, laiško dar negavome, ...“ Kovo mėnesio 24 d. 11:22 val. iš to paties Didžiosios Britanijos abonento numerio gauta SMS žinutė „Au. Ką miegate? Jura grižo? Toma, o mažas apvalias po kiek paimsite. Tai kas su tuo laišku darosi, kokie stabdžiai?“ (t. 1, b.l. 43). Iš šių žinučių analizės akivaizdu, kad jose kreipiamasi tiesiogiai į T., t.y. į T. C.. Apie J. P. (J) kalbama trečiuoju asmeniu. Taip pat neabejotinai galima daryti išvada, jog kalba eina apie narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi nurodoma, kad „subiko“ turi 25 vnt. ir iš kažkokio vaikino ima dar 25 vienetus. Klausiama po kiek ims „mažas apvalias“. Tai reiškia, kad asmuo vardu „J“, rašantis žinutes iš Didžiojoje Britanijoje registruoto telefono abonento (duomenys neskelbtini) supranta, jog bendrauja su T. C. ir būtent su ja derina klausimus. Vis tai paneigia T. C. teiginius, jog ji nepažinojo ir nebendravo su „J“, ir nesuprato dėl ko su juo tarėsi J. P.. Priešingai, šios žinutės neginčytinai įrodo, kad T. C. betarpiškai bendravo su asmeniu vardu „J“, ir netgi galėjo priimti sprendimus – pvz:. pasiūlyti kainą už „mažas apvalias“. Tuo pagrindu teismas atmeta kaltinamųjų teisme duotus parodymus ir vadovaujasi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei remiasi aptartais įrodymais.

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvada, kad įvykdant psichotropinių medžiagų kontrabandą J. P. ir T. C. veikė bendrai. Kaltinamieji žinojo, kad jiems atsiunčiamos psichotropinės medžiagos, tačiau nei žodžiu, nei raštu šių medžiagų nedeklaravo ir nepateikė siuntos muitiniam patikrinimui, t.y. nuslėpė nuo muitinės kontrolės ir neturėjo leidimo įgyti tas psichotropines medžiagas. Tai reiškia, jog jie veikė tiesiogine tyčia. BK 199 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei nepateikimo ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Iš byloje surinktų, teisme ištirtų ir aptartų įrodymų akivaizdu, jog būtent J. P. ėmėsi iniciatyvos rasti psichotropinių medžiagų tiekėja iš Didžiosios Britanijos, tokį tiekėją rado ir koordinavo psichotropinių medžiagų atsiuntimą. Be jo šią nusikalstamą veiką vykdė T. C. bei asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą. Tai reiškia, kad jis veikė kaip organizatorius. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 199 str. 2 d. T. C. realizuodama bendrą nusikalstamą sumanymą, vykdė J. P. nurodymus (susirašinėjo su psichotropinių medžiagų tiekėju, siuntė pinigus, ėjo atsiimti siuntinio), todėl ji laikytina vykdytoja. Jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 199 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu tas faktas, kad kaltinamiesiems buvo atsiųstos 26 tabletės, turinčios psichotropinės medžiagos „buprenorfino“, įvertintas kaip psichotropinių medžiagų įgijimas ir kvalifikuotas pagal LR BK 259 str. 1 d. Bet kokio daikto įgijimas (tame tarpe ir psichotropinių medžiagų) suprantamas, kaip asmens galėjimas tuo daiktu pilnai disponuoti, elgtis su juo savo nuožiūra. Nors šiuo atveju T. C. jau buvo paėmusi siuntinį su psichotropinėmis medžiagomis ir kurį laiką tos medžiagos buvo jos žinioje, tačiau negalima laikyti, kad T. C. ir juo labiau J. P. buvo jas įgiję. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir iš liudytojo R. V. parodymų, dar iki siuntinio atėjimo į Visagino paštą, teisėsaugos institucijoms jau buvo žinoma, jog siuntinyje turi būti psichotropinės medžiagos. Teisėsaugos institucijos stebėjo siuntinio pristatymą į Visagino pašto skyrių, surengę pasalą laukė asmens atvyksiančio to siuntinio pasiimti. Tai reiškia, kad siuntinyje buvusių psichotropinių medžiagų judėjimą, jų paėmimą kontroliavo policijos pareigūnai ir galėjo bet kuriuo metu užkirtis kelią tų medžiagų įgijimui. Nors nei T. C. nei J. P. apie tai nežinojo, tačiau dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, realiai jie neturėjo galimybės laisvai disponuoti atsiųstomis psichotropinėmis medžiagomis. Tai patvirtina ir tas faktas, kad iš karto po siuntinio paėmimo T. C. buvo policijos pareigūnų sulaikyta. Todėl laikytina, kad T. C. ir J. P. pasikėsino įgyti 26 baltos spalvos tabletes, kurių masė yra 10,202 g. ir kurių sudėtyje yra 0,173 g. psichotropinės medžiagos buprenorfino. Tuo pagrindu T. C. ir J. P. veika iš LR BK 259 str. 1 d. perkvalifikuojama į LR BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., bei į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Epizode dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 259 str. 2 d., padarymo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pilnai prisipažino padaręs šią veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiame epizode nėra.

Dėl pasikėsinimo įgyti psichotropines medžiagas ir psichotropinių medžiagų kontrabandos kaltinamųjų T. C. ir J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skirdamas bausmes J. P. teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, vienuolika kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 54-59) ir didžioji dalis nuobaudų skirta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, psichiatro ir narkologo įskaitoje neregistruotas (t. 2, b.l. 53), iki sulaikymo nedirbo. J. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir du nusikaltimus – vieną priskiriamą nesunkių ir vieną sunkių nusikaltimų kategorijoms. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į tai, kad jis veikė kaip organizatorius padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 2 d. Įvertinama ir tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 259 str. 1 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d., įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, piniginės baudos ar arešto bausmes. Įvertinus J. P. asmenybę, jo ankstesnius teistumus, atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, už šią veiką jam skirtina arešto bausmė artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinus visumą išvardintų aplinkybių J. P. už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas tokios bausmė vidurkis. Už nusikaltimą, numatytą LR BK 199 str. 2 d., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmė ir skirtina. Nusikalstamos veikos, numatytos 259 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., padarytos esant idealiajai sutapčiai, o šios veikos ir nusikalstama veika, numatyta LR BK 259 str. 2 d., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Subendrinta bausmė bendrinama su 2011-05-19 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant.

Skiriant bausmes T. C. atsižvelgiama į tai, kad ji anksčiau neteista (t. 2, b.l. 42), yra bausta administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimo laikas yra pasibaigęs (t. 2, b.l. 40 – 41), įrašyta į narkologinę įskaitą, iki sulaikymo nedirbo, padarė du nusikaltimus, vieną priskiriamą nesunkių ir vieną sunkių nusikaltimų kategorijoms, veikos padarytos tiesiogine tyčia, veika, numatyta BK 259 str. 1 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes T. C. už BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina arešto bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 str. 2 d., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmė ir skirtina. Įvertinus, jog T. C. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jai skirtina bausmė savo dydžiu artima minimaliai. Kadangi nusikaltimai padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir pačios veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Tiek J. P., tiek T. C. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę. Be to, paskirtos bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, jog būdami laisvėje jie gali pasislėpti siekdami išvengti bausmės. Todėl kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama galioti tiek J. P., tiek T. C..

Daiktinius įrodymus – CD dėklą ir patį CD paimtą iš T. C. poėmio metu, objektus prie specialisto išvados (paketėlį, lankstinukus) ir psichotropines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su telefoninių pokalbių išklotinėmis palikti prie bylos.

Mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su SIM kortele grąžinti J. P., persiunčiant telefoną į nuteistojo bausmės atlikimo vietą.

Rezoliucinė dalis

N U S P R E N D Ė:

J. P. (Y. P.) pripažinti kaltu, pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 199 str. 2 d, 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nubausti:

Pagal BK 24 str. 4 d. ir 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

Pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Pagal BK 259 str. 2 d. 20 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtas ir subendrintas bausmes subendrinti su 2011-05-19 Visagino miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2012-03-26 iki 2012-09-05.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. C. pripažinti kalta, pagal LR BK 199 str. 2 d, 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. ir nubausti:

Pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. C. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2012-03-24 iki 2012-09-05.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus – CD dėklą ir patį CD paimtą iš T. C. poėmio metu, objektus prie specialisto išvados (paketėlį, lankstinukus) ir psichotropines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su telefoninių pokalbių išklotinėmis palikti prie bylos.

Mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su SIM kortele nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. P., persiunčiant telefoną į nuteistojo bausmės atlikimo vietą.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą. Kaltinamiesiems apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio vertimo gavimo dienos.