Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisijos) 2013-09-24 nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2010-05-05 nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės BK 288 str. 2 d. 1 p., 261 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėn. Teistas: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 metams 6 mėn. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-06 nutartimi Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 288 str. 2 d. 1 p., 261 str. 1 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., palikta nepakeista paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. ši suderinta bausmė iš dalies pridėta prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendžiu paskirtos 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 metų. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 metai 3 mėnesiai 12 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2013-09-19).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d.). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, nuteistojo asmenybė ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Įvertinus skundo argumentus ir išanalizavus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. A. bausmę atlieka pagal kelis jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius.

Iš teismui pateiktos medžiagos ir apylinkės teismo nutartyje išdėstytų argumentų matyti, kad nors nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama 36 balais, tačiau, teismas duomenų visumoje atsižvelgė ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis net tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda, skatinas du kartus, kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, reiškia didelę ištikimybę savo „bičiuliams“, labai gerai save vertina, taiko netinkamas sprendimų strategijas, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Teismas atsižvelgė į pakartotinių nusikalstamumų riziką didinančius veiksnius.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog R. A. negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o valstybės taikomos prievartos priemonės, taikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.), visiškai pagrįsta. Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis šiuo metu iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį ir padaręs reikiamas išvadas. Esant tokiai situacijai daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.