Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje, nubaustas 25 parų areštu su transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

A. B. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 9 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus – 2,59 promilių – neblaivumas, vairavo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir taip pakartotinai metų eigoje padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde A. B. neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo skirti jam viešuosius darbus arba leisti administracinį areštą atlikti savaitgaliais.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

ATPK 130² straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi, kaip matyti iš ATPK 130² straipsnio sankcijos, joje yra numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Galimybės už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirti viešuosius darbus įstatymas nenumato.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino tai, kad A. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai – nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pritariama skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytai išvadai, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. B. nuobaudą – administracinį areštą. Nors bylos duomenys patvirtina, kad A. B. močiutė yra neįgali, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (25, 16, 27 b. l.), tačiau duomenų, kad būtent jis prižiūri savo močiutę ir ja rūpinasi, apeliantas teismui nepateikė. Kartu pastebėtina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir A. B. pažeidimo padarymo dieną, tačiau tai pastarajam pažeisti įstatymus nesukliudė. Taigi tai, kad A. B. blogina ne tik savo, bet ir savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio rezultatas. Duomenų, patvirtinančių skundo teiginius, kad jis turi mažamečių vaikų, dirba apeliantas teismui taip pat nepateikė.

ATPK 338¹ straipsnyje numatyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apeliantui taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą ir administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais.

ATPK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens, patraukto baudžiamojon atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis.

Iš bylos matyti, kad A. B. buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (1–2 b. l.), tačiau į teismo posėdį neatvyko. Taigi teismas, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo paskirti administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, neturėjo pagrindo svarstyti šį klausimą ir jo pagrįstai nesvarstė. Be to, A. B. apeliaciniame skunde savo prašymo leisti administracinį areštą atlikti savaitgaliais visiškai neargumentavo, duomenų, kad pastarasis dirbtų ir paskirtos nuobaudos atlikimas trukdytų jo darbui, byloje nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti A. B. skundą ir naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.