Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), be pilietybės, romė, netekėjusi, baigusi 1 klasę, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), atliekanti bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės apribojimo;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės apribojimo;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės apribojimo;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės apribojimo (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą);

6) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. 2020 m. birželio 8 d. apie 9.50 val. Panevėžio pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vaikų (kūdikių) skyriaus virtuvėje mušdama ir kitaip smurtaudama prieš savo mažametį sūnų M. B., gim. 2018 m., sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: suėmusi dešine ranka M. B. kairės rankos plaštaką ją papurtė, po to, nepaleisdama jo rankos, truktelėjo jį į save, atsukdama M. B. veidu į save, ir paleidusi jo ranką savo dešine ranka trenkė vieną smūgį jam į kairįjį žandą, tokiais veiksmais sukeldama jam fizinį skausmą.

K. L. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo Panevėžio pataisos namų virtuvėje, kurioje gamino maistą, su ja buvo sūnus M., gimęs (duomenys neskelbtini), virtuvėje dar buvo nuteistosios Z. ir J. su savo vaikais. M. norėjo iš vienos iš nuteistųjų mergaičių paimti žaislą ir norėjo kąsti mergaitei, bet ji sulaikė savo vaiką, kad to nedarytų. T. M. jos neklausė ir vėl norėjo smarkiai įkasti mergaitei, kurios mama pradėjo rėkti. Norėdama sulaikyti M., kad jis neįkastų mergaitei, dešine ranka suėmė M. kairę plaštaką, papurtė M. plaštaką ir norėjo pasakyti, kad taip elgtis negalima. Vaiką traukė į save, tada vaiko ranką paleido ir savo dešine ranka trenkė M. vieną smūgį į kairį žandą. Viskas labai staiga įvyko, t. y. kai atitraukė M. nuo mergaitės, iš karto sudavė jam į žandą. Visa tai pamatė atėjusi viršininkė O. D.. Pati labai išsigando dėl to, kas įvyko, M. truputį verkė, jokių paraudimų ant vaiko kūno nesimatė, bet nuo suduoto smūgio jam galėjo skaudėti. Prieš vaikus, kurių iš viso turi 8, niekada anksčiau nėra smurtavusi, čia buvo pirmas kartas, supranta, kad negerai pasielgė, žino, kad negalima mušti vaikų, labai gailisi dėl to, kas įvyko, ateityje tokia situacija nepasikartos. M. su ja Panevėžio pataisos namuose augo nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, bet po šio įvykio jis buvo išvežtas gyventi su savo tėvu. Reikia lankytis pas gydytojus su neįgaliais vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal to paties straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

K. L. K. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir kaltinamosios gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamosios L. K. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytoja O. D. parodė, kad dirba Panevėžio pataisos namuose (duomenys neskelbtini) ir jos tiesioginės funkcijos yra dirbti su nuteistosiomis, kurios Panevėžio pataisos namų Vaikų (kūdikių) skyriuje augina savo mažamečius vaikus tol, kol jiems sukanka 3 metai. 2020 m. birželio 8 d. apie 9.50 val. darbo metu nuėjusi į Vaikų (kūdikių) skyrių išgirdo koridoriaus gale esančioje virtuvėje nuteistosios Z. Č. šaukimą, todėl nubėgusi pasižiūrėti, kas vyksta, išgirdo, kaip nuteistoji L. K. romų tautybės kalba garsiai šaukė ant savo mažamečio sūnaus M., kuris jau garsiai verkė, ir pamatė, kaip ji, suėmusi ranka sūnaus kairę ranką, ją papurtė, po to nepaleisdama jo rankos, jį trūktelėjo į save, taip jį atsukdama veidu priešais save, ir trenkė ranka vieną smūgį jam į kairįjį skruostą. Smūgis pasirodė gana stiprus ir netrukus pamatė, kad M. skruostas paraudo. Po suduoto smūgio M. dar smarkiau pradėjo verkti ir iš to buvo galima suprasti, kad suduotas smūgis buvo stiprus ir jam sukėlė fizinį skausmą. Paklausus, kodėl L. K. taip elgiasi su savo mažamečiu vaiku, ji paaiškino, kad M. neva norėjo įkasti Z. Č. dukrai ir ji tik truputį jam „krepštelėjo“ per veidą. L. K. jos atsiprašinėjo galimai tikėdamasi, kad ji, kaip įvykį mačiusi pareigūnė, nesurašys apie tai jokių pranešimų. Įvykio metu virtuvėje buvo ir nuteistosios Z. Č. ir J. K.. Apie šį įvykį ji surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto panaudojimo prieš mažametį vaiką ir informavo tuo metu pamainos budintį pareigūną Ž. P. (1 t., b. l. 74–76).

Liudytoja Z. Č. parodė, kad Panevėžio pataisos namuose ji atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra apgyvendinta Vaikų (kūdikių) skyriuje, nes augina savo mažametę dukrą N. 2020 m. birželio 8 d. apie 10 val. su savo dukra buvo minėto skyriaus virtuvėje, kur kartu buvo nuteistoji J. K. su savo mažamete dukra G. ir nuteistoji L. K. su savo mažamečiu sūnumi M. B., kuriam 2 metukai ir kuris labai judrus berniukas. Būdama virtuvėje girdėjo, kaip L. K. barė savo sūnų M., nes jis neva norėjo įkasti J. K. dukrai, tačiau pati to nematė. Matė, kaip L. K. bardama savo vaiką suėmė jam už rankos ir truputį patąsė, kad jis atkreiptų dėmesį į tai, ką ji sako, tada M. pradėjo verkti. L. K. delnu, jos manymu, nestipriai sudavė M. per skruostą ir tuo metu į virtuvę jau buvo įėjusi pareigūnė O. D., kuri ir pamatė šį įvykį. L. K. V. (kūdikių) skyriuje augino 2 savo mažamečius vaikus, tačiau anksčiau jai nėra tekę girdėti, kad ji ant jų rėktų ar juos muštų (1 t., b. l. 78–81).

Liudytoja J. K. parodė, kad Panevėžio pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra apgyvendinta Vaikų (kūdikių) skyriuje, kur augina savo mažametę dukrą G. 2020 m. birželio 8 d. ryte, apie 10 val., su savo dukra G. buvo minėto skyriaus virtuvėje, kur gamino vaikui valgyti. Ten taip pat buvo nuteistoji Z. Č. su savo mažamete dukra N., o kiek vėliau atėjo ir nuteistoji L. K. su savo mažamečiu sūnumi M. K. L. K. įėjo į virtuvę, jos sūnus pribėgo prie jos dukros ir abiejų rankų pirštukais griebė jos dukrai už žandų. Tai pamačiusi L. K. atitraukė jos dukrą nuo savo sūnaus ir jį subarė, tada padavė jam valgyti duonos, tačiau M. vėl ėjo prie jos dukros ir norėjo jai įkasti. Tai pamačiusi Z. pasakė L. K., kad ji žiūrėtų savo sūnų, nes jis nori įkasti, tuomet L. K. sugriebė savo sūnų už rankos ir patempė ją, šaukdama, kad kandžiotis negalima. K. M. vėl bandė įkasti jos dukrai, L. K. užsimojo ir trenkė vieną kartą delnu savo sūnui M. per žandą. Ji kartu su buvusia nuteistąja Z. Č. labai nustebo dėl tokio L. K. elgesio. Po suduoto smūgio M. pradėjo verkti, o žandas, į kurį buvo suduota, paraudo. Tuo metu, kai L. K. užsimojo trenkti savo vaikui, į virtuvę įėjo pareigūnė O. D., kuri ir pamatė, kaip L. K. sudavė smūgį savo sūnui. L. K. augino 2 savo mažamečius vaikus, ankščiau matė, kad L. K. nestipriai suduodavo savo vaikams per rankas, kai jie blogai elgėsi, šaukdavo ant jų, tačiau pirmą kartą matė, kad taip muštų. M. labai judrus ir nepaklusnus berniukas (1 t., b. l. 83–86).

Liudytoja G. P. parodė, kad dirba Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (veiklos teritorija Panevėžio pataisos namuose) bendrosios praktikos slaugytoja. 2020 m. birželio 8 d. nuo 7.30 val. pradėjo darbą Panevėžio pataisos namuose ir apie 15 val. į Sveikatos priežiūros skyrių paskambino tuo metu Panevėžio pataisos namuose dirbęs Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai Ž. P., kuris informavo, kad reikia apžiūrėti mažametį nuteistosios L. K. vaiką. Po minėto skambučio praėjus tik kelioms minutėms pareigūnas Ž. P. atlydėjo į Sveikatos priežiūros skyrių nuteistąją L. K., kuri atsinešė savo mažametį vaiką M. B., kuris auga Panevėžio pataisos namų Vaikų (kūdikių) skyriuje prižiūrimas mamos L. K.. P. Ž. P. pasakė, kad reikia atlikti mažamečio vaiko apžiūrą, tačiau dėl kokio įvykio ir kas buvo nutikę su mažamečiu vaiku, jis nenurodė. Dalyvaujant motinai L. K. atliko mažamečio vaiko M. B. apžiūrą, kurios metu apžiūrėjusi visą vaiko kūną ir veido bei galvos sritį, jokių sužalojimo (sumušimo) žymių apžiūros metu ant vaiko kūno nematė. Atlikus apžiūrą surašė medicininę pažymą Nr. 553, kurioje nurodė, kad ant M. B. kūno jokių išorinių smurto žymių nematyti. Apžiūros metu vaikas jautėsi šiek tiek išsigandęs, mano, kad dėl to, jog buvo atvestas į kitas patalpas nei jis auga, tačiau neverkė ir vis buvo prisiglaudęs prie mamos. Po 2020 m. birželio 8 d. atliktos apžiūros M. B. daugiau į Sveikatos priežiūros skyrių jos darbo metu nebuvo atvestas, nes dėl jo sveikatos būklės jokių nusiskundimų nebuvo gauta. Kad mama L. K. panaudojo smurtą prieš savo mažametį vaiką M., sužinojo kiek vėliau iš kitų kartu dirbusių pareigūnų (1 t., b. l. 89–92).

Liudytojas A. B. parodė, kad L. K. yra jo sugyventinė, ji turi 8 vaikus, iš kurių 4 yra jų bendri vaikai. Sūnus M. B. gimė L. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Tuo metu, kai sūnui M. buvo 8 mėnesiai, ji buvo paleista į laisvę ir sūnus M. augo jų namuose. Tačiau kiek vėliau, kai L. K. buvo nuteista už naują nusikaltimą ir ji vėl turėjo atlikinėti bausmę Panevėžio pataisos namuose, sūnų M. B. buvo galimybė perduoti į pataisos namus, kad jis augtų kartu su motina. Pataisos namuose gimė ir dar vienas jų vaikas, todėl L. K. pataisos namuose augino 2 jų mažamečius vaikus. Kol nebuvo paskelbtas karantinas ir pataisos namuose vykdavo pasimatymai, jis nuolat Panevėžio pataisos namuose lankydavo sugyventinę ir vaikus, su kuriais turėdavo galimybę susitikti ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų metu. Kiek jam tekdavo matyti, L. K. visada su vaikais bendraudavo nuoširdžiai, jai dėl vaikų priežiūros ir auginimo jokių pretenzijų neturėdavo. Šių metų birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos paskambinusi atstovė jam pranešė, kad iš Panevėžio pataisos namų būtina pasiimti du mažamečius vaikus ir pasidomėjo, ar jis sutiktų juos paimti ir auginti, kol jų motina atliks laisvės atėmimo bausmę. Sutiko paimti abu mažamečius vaikus iš pataisos namų ir juos prižiūrėti vienas, kol jų motina atliks laisvės atėmimo bausmę. Taip du mažamečiai vaikai, iš kurių vienas M., buvo jam perduoti ir juos augina pas savo seserį Verą A. Š. kaime, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu augina 4 vaikus. Iš pataisos namų paimdamas M. B. nepastebėjo, kad ant jo kūno būtų smurto žymių, vaikas buvo, kaip ir įprastai, bendraujantis, judrus ir jokių pokyčių jo elgesyje nepastebėjo. Paimant vaiką L. K. jam pasakė, kad tuo metu, kai sūnus M. bandė įkasti kitai mergaitei, ji jį smarkiau šaukdama nuo šios atitraukė ir tuo metu šį įvykį pamatė pataisos namų pareigūnė ir dėl to įvyko tai, dėl ko jis ir turi paimti savo vaikus iš pataisos namų. Tačiau apie jokius suduotus smūgius jam L. K. neminėjo ir nepasakojo. Jiems būnant kartu niekada nėra matęs, kad L. K. naudotų smurtą prieš vaikus ir niekada vaikai nėra skundęsi, kad mama juos muštų. Šiuo metu M. jokių pasekmių dėl šio įvykio nejaučia, pas specialistus ar gydytojus su juo nesilankė, todėl vaiko motinai L. K. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Kadangi augina sūnų M. B., todėl sutinka tiek, kiek būtina šiame procese, atstovauti jo interesams bei ginti visas teises (1 t., b. l. 68–71).

2020 m. birželio 8 d. O. D. surašytame tarnybiniame pranešime dėl fizinio smurto prieš vaiką Nr. AP4-158 nurodyta, kad L. K. 2020 m. birželio 8 d. apie 9.50 val. Panevėžio pataisos namų Vaikų (kūdikių) skyriaus virtuvėje šaukė ant savo sūnaus M., tampė jį už rankos ir šėrė jam per veidą (1 t., b. l. 13).

2020 m. birželio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra virtuvės patalpos, esančios Panevėžio pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vaikų (kūdikių) skyriuje (b. l. 16–22).

Iš 2020 m. rugpjūčio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad L. K. nurodė vietą, kurioje 2020 m. birželio 8 d. prieš savo mažametį sūnų panaudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 115–120).

2020 m. birželio 8 d. Panevėžio pataisos namų medicininiame pažymėjime Nr. 553 nurodyta, kad M. B. medicininės apžiūros metu išorinių smurto žymių nematyti (1 t., b. l. 15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G720 /2020 (05) nurodyta, kad remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir nurodytais L. K. veiksmais, M. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų apie M. B. patirtus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 35).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (pačios kaltinamosios ir įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos dokumentai) patvirtina, kad kaltinamoji L. K. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje tyčia suėmusi dešine ranka M. B. kairės rankos plaštaką ją papurtė, po to, nepaleisdama jo rankos, truktelėjo jį į save, atsukdama M. B. veidu į save, ir paleidusi jo ranką savo dešine ranka trenkė vieną smūgį jam į kairįjį žandą. Nors pats nukentėjusysis dėl amžiaus (jam 2 metai) šioje byloje nebuvo apklaustas, mažamečio vaiko reakcija į nurodytus kaltinamosios veiksmus (verkė), liudytojos O. D. parodymai, kad po smūgio vaiko žandas, į kurį buvo suduotas smūgis, paraudo, ir specialisto išvada patvirtina, kad nurodytais veiksmais kaltinamoji sukėlė savo mažamečiui vaikui fizinį skausmą. Nors ant vaiko kūno po kelių valandų nuo įvykio atliktos apžiūros metu išorinių smurto žymių (sužalojimų) nebuvo matyti, to, kad vaikui dėl prieš jį atliktų veiksmų galėjo skaudėti, neneigia ir pati kaltinamoji. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji smurtiniais veiksmais sukėlė mažamečiui vaikui fizinį skausmą. Kaltinamosios nurodyta smurtinių veiksmų priežastis (netinkamas vaiko elgesys) nepateisina nusikalstamo L. K. elgesio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes. L. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Nors kaltinamoji L. K. yra teista ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką yra teisiama pirmą kartą, šiuo atveju smurtauta buvo prieš mažametį asmenį, tačiau jokie sužalojimai vaikui nebuvo padaryti, tėvas, su kuriuo nukentėjusysis gyvena po įvykio, jokių pokyčių vaiko elgesyje nepastebėjo. Kaltinamoji turi 8 nepilnamečius vaikus, 2 iš kurių nustatytas neįgalumas. L. K. iki bausmės atlikimo pradžios buvo ne kartą bausta administracine tvarka, jai atliekant bausmę taikytos drausminio poveikio priemonės. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė recidyvistė, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnį (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina šiek tiek didesnė už vidurkį – 60 parų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto.

Šiuo nuosprendžiu L. K. paskirta bausmė nebendrintina su jai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, nes Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu šios L. K. skirtos bausmės yra subendrintos, tačiau nurodytas teismo nuosprendis dar nėra neįsiteisėjęs, nes nepasibaigęs jo apskundimo apeliacine tvarka terminas (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Bausmių bendrinimo klausimas galės būti išspręstas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jos laisvė suvaržyta, siekdamas užtikrinti jos teisę į gynybą, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu ir kaltinamajai paskyrė gynėją. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad L. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, o nukentėjusysis yra mažametis, ta pačia nutartimi pripažino, jog tam, kad mažamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai būtų reikiamai ginami, būtinas jo įgaliotojo atstovo dalyvavimas, ir pavedė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriui parinkti M. B. įgaliotąjį atstovą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kuriose nurodoma, kad iš L. K. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatų užmokestis: 149,78 Eur už nukentėjusiojo įgalioto atstovo dalyvavimą ir 104,94 Eur už kaltinamosios gynėjos dalyvavimą.

Pažymėtina, kad nuo 2019 m. gruodžio 23 d. L. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi 8 nepilnamečius vaikus, niekada nėra dirbusi (1 t., b. l. 125–126), duomenų apie jos turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms L. K. turtinę padėtį, konstatuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamosios dėl būtino jos gynėjos dalyvavimo nagrinėjant bylą neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjos dalyvavimo iš L. K. nepriteistinos.

Kaip minėta, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas teismui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, ar iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju pats mažametis nukentėjusysis atstovavimo išlaidų nepatyrė, nes advokatas jam buvo skirtas teismo iniciatyva atsižvelgus į bylos aplinkybes ir dėl to išlaidas patyrė valstybė. Teismas, atsižvelgęs į jau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiojo įgalioto atstovo dalyvavimo nagrinėjant bylą iš L. K. taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, L. K. paskiriant galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti Panevėžio pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą. Nuteistajai, kuri atlieka laisvės atėmimo bausmę, terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos.