Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, vedęs, teistas:

1) 2012 m. gruodžio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Š. 2015 m. gruodžio 5 d. apie 17 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebė mažametį posūnį A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), už megztinio apykaklės ir metė jį ant grindų, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuėjęs į kitą kambarį, sugriebė mažametei savo dukrai P. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), už drabužio apykaklės ir metė ją ant lovos, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Iš kaltinamojo R. Š. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 5 d. apie 17 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pradėjo pyktis jo mažametė 3 metų amžiaus dukra P. Š. ir jo žmonos E. šešiametis sūnus A. V., dėl to jis, dėl girtumo supykęs ant vaikų, priėjo prie A., buvusio kambaryje, suėmė jam kažkur už drabužių ir metė jį, kiek prisimena, ant lovos, tą patį jis padarė ir su savo dukra (b.l. 53-54, 59-60).

Iš nukentėjusiojo mažamečio A. V. apklausos protokolo matyti, kad šeštadienį, po pietų, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo patėvis R. Š. neblaivus atėjo į kambarį, kuriame buvo jis su sese P., ir pasakė, kad jis išjungtų televizorių. Po to, priėjęs prie jo, sugriebė jam už megztinio apykaklės ir metė jį į grindis, dėl to jam skaudėjo pėdas. Tada jo mama pradėjo jį ginti. Po to patėvis liepė jo sesei P. eiti miegoti, o kai ši jo nepaklausė, jis sugriebė sesei P. už drabužių ir metė ją ant lovos. Jo sesė verkė. Jis taip pat verkė kai jį metė į grindis. Nei jam, nei jo sesei R. smūgių nesudavė (b.l. 22-23).

Iš liudytojos E. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 5 d. jos vyras R. Š. vartojo alkoholį ir po to smurtavo prieš mažamečius vaikus, sukeldamas jiems fizinį skausmą. Jai sūnus A. sakė, kad jos vyras sugriebė jam už apykaklės ir metė jį į grindis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Kalbantis dukra P. jai pasakė, kad ją tėvas sugriebė už drabužių ir metė ant lovos (b.l. 11-12, 14-15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 29-5 (b.l. 6-9).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015 m. gruodžio 5 d. 19.14 val. R. Š. nustatytas 2,37 promilės girtumas (b.l.19).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Š. prisipažinimo, nukentėjusiojo A. V., liudytojos E. Š. parodymų, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2015 m gruodžio 5 d. E. Š. pareikšime nurodyta, kad jos sutuoktinis R. Š. 2015 m. gruodžio 5 d. apie 17 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė fizinį skausmą posūniui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei mažametei savo dukrai P. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, t.y. jis 2015 m. gruodžio 5 d. apie 17 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebė mažametį posūnį A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), už megztinio apykaklės ir metė jį ant grindų, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuėjęs į kitą kambarį, sugriebė mažametei savo dukrai P. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), už drabužio apykaklės ir metė ją ant lovos, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. Š. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis R. Š. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 63-67).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimus žmones – mažamečius posūnį ir dukrą. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. praeityje teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, šios aplinkybės rodo, kad jis išvadų nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, ankstesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, yra darbingo amžiaus, nedirba, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme – 12 MGL dydžio bauda, tačiau prašo, esant galimybei, sumažinti baudos dydį ir jos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, spręstina, kad prokuroro siūlytina bausmė teismo nesaisto.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir neieškoti ryšių ir nebendrauti su nukentėjusiaisiais A. V. ir P. Š. (b.l. 61-62).

Kaltinamasis R. Š. BPK 140 straipsniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 5 d. 18.45 val. iki 2015 m. gruodžio 7 d. 14.15 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d. nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, skirtinos baudos dydį, jo turtinę padėtį, į tai, kad jis augina du nepilnamečius vaikus, jam skirtinas ilgesnis terminas sumokėti paskirtą piniginę baudą – 4 mėnesiai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 352 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (564,00 eurų) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti 10 MGL (376,00 eurų) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio pagrindais, R. Š. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d., t.y. 2 dienas, jį prilyginant keturių MGL (150,00 eurų) dydžio baudai, ir jam paskirti galutinę – 6 MGL (225,00 eurų) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti R. Š. paskirtą 225,00 eurų baudą sumokėti į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o banko kvitus pateikti Prienų rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir neieškoti ryšių ir nebendrauti su nukentėjusiaisiais A. V. ir P. Š., R. Š. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.