Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-300/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
1A-93-300/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47180-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
L. G.
Advokatai
Marius Mikalauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-300/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47180-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nuteistajam L. G., jo gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. G. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, 2017 m. kovo 31 d. nutartimi paskirta bausme ir L. G. paskirta galutinė bausmė ? 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas L. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 30 d.. iki 2018 m. spalio 1 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. G. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 12.50 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), – būdamas neblaivus (nustatytas 2,80 promilių girtumas), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t. y. vieną kartą rankos delnu suduodamas A. B. į kairį skruostą bei jį stumdydamas autobusų stoties pastato viduje, po to – lauke, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

2.1. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai teismas nurodė, kad konflikto metu jis buvo neblaivus, nes ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Pripažįsta, kad anksčiau per dažnai vartojo alkoholį, tačiau jis stengiasi su tuo kovoti. Sutinka su liudytojos S. A. nurodyta aplinkybe, kad iš vakaro jie trise buvo nuvykę prie (duomenys neskelbtini) ežero ir vartojo alkoholį, tačiau jos parodymai apie jo vartotą alkoholį prie ežero ir jo būseną kitą dieną yra netikslūs ir subjektyvūs. Turėjo porą 0,7 litro talpos 7 procentų stiprumo butelių sidro, tačiau juos išgėrė S. A. ir M. T., o jis tik paragavo, negalėjo sau leisti vartoti alkoholį lygiai su kitais, nes turėjo vairuoti. Kitos dienos rytą jis alkoholio nevartojo, nes nebeturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai D. V., V. B. Š., G. N., su kuriais jis bendravo autobusų stotyje, nepastebėjo, kad jis būtų girtas. Paaiškino, kad jo žmona išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl jie retai susitinka, ilgas išsiskyrimas paveikė jo nuotaiką, bendrą psichinę pusiausvyrą: dažnai svaigsta galva, jaučiais piktas, irzlus, net maži konfliktai jį suerzina. Ši jo būsena nėra susijusi su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Pripažino, kad po konflikto su A. B. jis buvo labai susijaudinęs, todėl automobilyje išgėrė šampano ir daugiau automobilio nebevairavo. Jo girtumas nebuvo nustatytas nei konflikto su A. B. metu, nei iki jo. Kadangi baudžiamajame procese visos abejonės turėtų būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl prašo pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

2.2. Apelianto manymu, teismas turėjo įvertinti ar jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, ar BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Jis gali būti patrauktas atsakomybė tik tuomet, kai byloje neabejotinai nustatyta, kad konflikto su A. B. metu, vairuodamas automobilį iki konflikto ir po jo, jis buvo neblaivus.

3. Teismo posėdyje nuteistojo L. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras ? skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų . Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. G. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, bei paskirtos bausmės už ją. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

5. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: pirma, kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, antra, apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017, 6.2 punktas) Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo A. B., liudytojų G. N. ir S. A. parodymus, alkoholio kiekio rodmenis bei vaizdo įrašą padarė išvadą, kad L. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistasis L. G. nesutinka su šia teismo išvada, teigdamas, kad nusikaltimo metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po konflikto.

6. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš karto po nusikaltimo padarymo nuteistojo L. G. girtumas alkoholio kiekio matuokliu nebuvo nustatytas, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012) Nors liudytojai V. B. Š. ir G. N. nurodė, kad L. G. jiems neatrodė girtas, tačiau V. B. Š. pripažino, kad trumpai bendravo su L. G., o liudytojas G. N. matė L. G. automobilyje tuščių alaus ir sidro butelių. (b. l. 43–44, 46–47) Liudytojas D. V. pripažino, kad negali atsakyti į klausimą ar L. G. buvo neblaivus (b. l. 49–50) Taigi aplinkybę, kad įvykio metu L. G. buvo neblaivus, patvirtina nukentėjusiųjų A. B. ir R. V., liudytojos S. A. parodymai, vaizdo įrašas (b. l. 25–26, 34–35, 37–38, 54–55, 61–64, 135).

7. Nagrinėjamu atveju liudytoja S. A. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. nuo 11.30 val. nuvyko prie ežero kartu su L. G. ir jo draugu, kur vartojo alkoholį iki 12.30 val. Turėjo tris 1 litro talpos butelius sidro, ji išgėrė tik dvi stiklines, o likusį išgėrė vaikinai, L. G. gėrė po lygiai su draugu. Po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Liudytojos teigimu, L. G. buvo stipriai neblaivus, nes nusišnekėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. (b. l. 54–55) Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad įvykio metu L. G. jam atrodė neblaivus, tai matėsi iš jo neadekvataus elgesio (b. l. 25–26) Iškart po įvykio paklausta nukentėjusioji R. V. nurodė, kad akivaizdžiai matėsi, jog L. G. yra neblaivus (b. l. 34–35). Dar kartą apklausta nukentėjusioji R. V. patvirtino savo pirminius parodymus dėl to, kad įvykio metu L. G. buvo neblaivus, ir papildomai paaiškino, kad L. G. buvo stipriai neblaivus, nes svirduliavo, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą (b. l. 37–38) Taigi aplinkybę, kad įvykio metu L. G. buvo neblaivus nurodė ne tik liudytoja S. A., bet nukentėjusieji, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, nes juos patvirtina ir vaizdo įrašas. (b. l. 61–64, 135) Be to, alkoholio kiekio matuokliu policijos pareigūnai 2018 m. rugsėjo 30 d. 13.44 val. L. G. nustatė 2,80 promilės girtumą (b. l. 66), taigi praėjus 54 minutėms po įvyko autobusų stotyje L. G. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nuteistojo versiją, kad jis alkoholį vartojo tik po konflikto autobusų stotyje, paneigė kartu su juo automobilyje buvusi liudytoja S. A.. (b. l. 54–55)

8. Įvertinusi aplinkybę, kad įvyko dieną L. G. vartojo alkoholį, kad konflikto metu su juo bendravę asmenys juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kad pats iniciavo konfliktą su A. B., teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tinkamai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo L. G. apeliacinį skundą.

Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė