Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui R. K. dėl iš vartojimo teisinių santykių kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, suinteresuotas asmuo byloje - išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. (toliau – ir Vartotojas) 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su prašymu išspręsti iš vartojimo kilusį ginčą, nurodydamas, kad nuomoto buto savininkas D. D. po nuomos sutarties nutraukimo negrąžina jam depozito (užstato).

Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama Vartotojo iškeltą ginčą, įvertinusi ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą, 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 10G-1396 (toliau – Nutarimas) Vartotojo prašymą patenkino: pripažino Vartotojo prašymą grąžinti jam 299 Eur dydžio užstatą pagrįstu, įpareigojo nuomoto buto savininką D. D. įvykdyti Nutarimą.

D. D. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu R. K. (toliau – atsakovas), kuriuo prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir pripažinti, kad atsakovo reikalavimas grąžinti jam 299 Eur dydžio užstatą yra nepagrįstas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas teismui aiškino, kad nuomotojas neprivalėjo informuoti nuomininko apie komunalinių paslaugų mokesčius, nuomininkas pats galėjo pasireikalauti tokių duomenų iš šias paslaugas teikiančių įmonių. Akcentavo ir tai, kad Tarnyba, nagrinėdama Vartotojo prašymą, nepagrįstai pasisakė dėl sutarties vienašališko nutraukimo ir akcentavo to momentus, nors Vartotojas šiuo aspektu ginčo jai nekėlė.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, byloje veikianti kaip išvadą teikianti institucija, prašė remtis Nutarime pateiktomis išvadomis ir palikti Nutarimą galioti. Tarnybos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį Tarnyba informuota tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant, byla iš esmės išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl nuomotojo prievolės grąžinti nuomininkui pastarojo sumokėtą depozitą (užstatą).

Susipažinęs su bylos turiniu, teismas nerado pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovo reikalavimais, juos laikyti pagrįstais ir tenkinti. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis), kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu.

Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-531-248/2018).

Teismas mano, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, o būtent tai, kad turėjo nuomos sutartimi sąlygotą teisę negrąžinti depozito dėl nuomininko komunalinių įsiskolinimų, kuria pasinaudojo sąžiningai, ir nepaneigė Tarnybos padarytų išvadų, kurias teismas laiko teisingomis.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo ginčo šalys 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis, Sutartis), pagal kurią atsakovas, kaip nuomininkas, išsinuomojo iš ieškovo (nuomotojo) minėtą butą 12 mėnesių laikotarpiui. Tą pačią dieną šalys pasirašė buto priėmimo-perdavimo aktą. Jame nėra užfiksuoti jokie buto trūkumai.

Sutartyje numatyta, kad nuomos mokestis sudaro 299 Eur į mėnesį plius fiksuoti 55 Eur dydžio komunaliniai mokesčiai. Atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pateikti mokėjimo pavedimai (10 vnt.) rodo, kad nuomininkas nuomotojui į jo nurodytą kito asmens sąskaitą sistemingai ir laiku mokėjo nuomos mokestį ir fiksuotas išlaidas komunalinėms paslaugoms kompensuoti, t. y. tinkamai vykdė Sutarties II dalies 1-3 punktuose esančius įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad nuomininkas yra sumokėjęs nuomotojui ir 299 Eur dydžio užstatą.

Sutarties II dalies 4 punkte numatyta, kad ,,Nuomininkas kiekvieną mėnesį apmoka paslaugų mokesčius (kuriuos nuomininkas pasijungia savo nuožiūra, t. y. telefono, interneto ir kt.) už praėjusį mėnesį, pagal apskaitos prietaisų parodymus bei pateiktas sąskaitas“. Sutarties II dalies 5 punktas numato, kad ,,Pasibaigus šios Sutarties terminui ar nutraukus ją prieš terminą, Nuomininkas sumoka visas Nuomotojui pagal šią Sutartį mokėtinas sumas per 3 dienas nuo Sutarties termino pasibaigimo ar Sutarties nutraukimo dienos bei susidariusius įsiskolinimus“.

Sutartyje nenumatyta ir jokia bylos medžiaga neužfiksuota, kaip ir kokia tvarka nuomininkas turi sumokėti ieškovo nurodytą komunalinių paslaugų mokesčių sumą, galimai viršijančią fiksuotą 55 Eur dydį. Ginčo šalys posėdžio metu vienodai aiškino aplinkybę, kad viršijus fiksuotą komunalinių įmokų dydį, nuomininkas skirtumą turi primokėti. Laiko aspektu šios aplinkybės ir tokio susitarimo turinio funkcionavimo šalys paaiškinti negalėjo (tai nėra aiškiai numatyta ir Sutartyje), tačiau vienodai teigė, kad komunalinių įkainių balansas turėjo būti suvestas galutinai sutarties nutraukimo momentu.

Teismui nekyla jokių abejonių ir yra pakankamai aišku bei akivaizdu, kad pateikti komunalinių paslaugų sąskaitas privalėjo nuomotojas, kurio vardu (kaip turto savininkui) jos buvo išrašomos ir teikiamos. Byloje nėra duomenų, kad Sutarties galiojimo ar tuoj po jos nutraukimo (3 dienų bėgyje) nuomotojas vykdė šią Sutartimi neaptartą, bet akivaizdžiai jam pagal nuomos paslaugų teisinį santykį tenkančią, prievolę.

Sutarties IV skyriuje numatyta galimybė nuomotojui nutraukti Sutartį vienašališkai tuomet, kai: nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį; nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina turto būklę; nuomininkas naudojasi turtu ne pagal paskirtį; nuomininkas blogina buto ir jame esančių inžinerinių tinklų būklę; nuomininkas nuolatos pažeidinėja Sutarties sąlygas. Tai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje įtvirtintas sąlygas nuomos sutarčiai nutraukti.

2022 m. balandžio 4 d. nuomotojas pateikė nuomininkui pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2022 m. gegužės 5 d. su prašymu nuomininkui išsikelti. Sutarties nutraukimo priežastys pranešime nėra nurodomos ir iki šio pranešimo pateikimo nuomininkui niekaip ir jokia forma nėra užfiksuotos.

Vertinant minėtą sutartinę nuostatą dėl galimo vienašališko Sutarties nutraukimo, jokių joje nurodytų sąlygų vienašališkam Sutarties nutraukimui nenustatyta. Tokios sąlygos negalėjo įvardinti (ir neįvardino) ir teismo posėdyje dalyvavęs nuomojo atstovas. Nagrinėjamo ginčo kontekste ieškovas, kaip nuomotojas, nenurodė nė vienos iš CK 6.611 straipsnyje įvardintų sąlygų Sutarčiai nutraukti dėl nuomininko kaltės. Byloje esantys duomenys rodo, kad jokių sąlygų tam nebuvo. Tačiau Sutarties nutraukimas nėra ginčo dalyku byloje, ir ši aplinkybė, teismo nuomone, nėra esminė sprendžiant užstato negrąžinimo klausimą.

Ginčo dalyku esantį užstato negrąžinimą nuomotojas grindė tuo, kad buvo įsiskolinimas už suteiktas komunalines paslaugas ir rėmėsi Sutarties II dalyje įtvirtinta, jo teigimu, tokia galimybe.

Sutarties II dalies 6 punktas numato pareigą nuomotojui grąžinti nuomininko sumokėtą užstatą per 60 dienų po Sutarties pasibaigimo, jei nėra: nuomotojo butui ir turtui padarytos žalos; įsiskolinimo už komunalines, administravimo ir kitas paslaugas; įsiskolinimų pagal šią Sutartį. Šios dalies 7 punktas numato paslaugų tiekėjų sąrašą, o 8 punktas reglamentuoja, kad ,,jeigu gaunamų sąskaitų sumos viršija nustatytą mėnesinę priemoką, nuomininkas savo sąskaita įsipareigoja padengti skirtumą per 5 dienas nuo nuomotojo pranešimo, suderinimas gali būti atliktas tiek nuomos laikotarpiu, tiek po jo, jeigu gaunamų sąskaitų sumos neviršija nustatytos mėnesinės priemokos, skirtumas negrąžinamas“.

Minėto pranešimo gavimo nuomininkas neginčijo. 2022 m. balandžio 30 d. šalys pasirašė buto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo užfiksavo buto perdavimo nuomotojui aplinkybę, jokie turto trūkumai akte taip pat nėra užfiksuoti, nėra nurodoma ir apie suvestą komunalinių mokesčių balansą.

Jokių duomenų, patvirtinančių vėlesnį šalių galimą kontaktą ar bendradarbiavimą, byloje nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuomotojas Sutarties galiojimo ar jos nutraukimo dieną ar numatytu terminu po Sutarties pasibaigimo / nutraukimo reikštų nuomininkui pretenzijas, nėra duomenų apie tai, kad siųstų jam pranešimus ar informuotų apie galimus įsiskolinimus, reikalautų / ragintų jį juos padengti.

2022 m. liepos 13 d. atsakovas el. paštu, sutartyje nurodytu kaip nuomotojo kontaktas, paprašė ieškovą grąžinti 299 Eur užstatą, kuris, jo teigimu, turėjo būti grąžintas per 60 dienų nuo sutarties nutraukimo, nurodant, kad šis terminas jau viršytas 14 dienų.

2022 m. liepos 15 d. iš sutartyje nurodyto ieškovo (nuomotojo) el. pašto (duomenys neskelbtini) atsakovui į jo el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) išsiųstas atsakymas apie tai, kad užstatas negrąžinamas, nes atlikus mokėjimų suderinimą konstatuotas 8 Eur įsiskolinimas už komunalines paslaugas.

Taigi galimas komunalinių paslaugų įsiskolinimo klausimas nuomotojo iškeltas praėjus ženkliam terminui po Sutarties pasibaigimo / nutraukimo ir tik atsakant į nuomininko pareikalavimą grąžinti avansą, yra suformuotas neaišku kokio asmens ir pateiktas be jokio faktinio nurodomo galimo įsiskolinimo pagrindimo. Iki to nuomotojas jokių pranešimų nuomininkui, kaip numatyta Sutarties II dalies 8 punkte, nebuvo pateikęs.

Atsakovas nedelsiant paprašė pateikti sąskaitas, pagal kurias atlikti minėtame laiške nurodyti skaičiavimai. Jam buvo atsakyta, kad jis privalo kreiptis ir prašyti šių duomenų tiesiogiai iš paslaugų tiekėjų.

Sutarties šalims yra keliami reikalavimai laikytis esminių ja paremtų prievolių vykdymo principų, vienas iš kurių yra reikalavimas sutartį vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinių įsipareigojimų privalomumą taip pat numato principas pacta sunt servanda, be kita ko, reiškiantis, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Teismas laiko, jog virš minėto atsakymo, kuriuo atsakovas nukreipiamas pas paslaugų tiekėjus, pateikimu, savalaikiu ir faktiškai jokios informacijos apie komunalinius mokesčius nepateikimu nuomininkui minėti sutarčių vykdymo principai akivaizdžiai pažeisti. Nuomininkas faktiškai niekaip su nuomininku nebendradarbiavo, veikė vienašališkai ir gana arogantiškai. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas užsiima nekilnojamojo turto nuoma, kad tai yra jo verslas, o Sutartyje nurodytas nuomotojo (ieškovo) kontaktinis el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra administruojančio subjekto.

Nesulaukęs prašytų duomenų, atsakovas 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad nuomotojas, teikdamas atsiliepimą į Vartotojo Tarnybai adresuotą skundą dėl užstato grąžinimo, būtų pateikęs mokėjimų informaciją apie nuomotam butui suteiktas komunalines paslaugas. Šie įrodymai į bylą pateikti tik 2023 m. sausio 16 d. (dokumento Nr. 8103).

Todėl virš įvardinti nebendradarbiavimo su nuomininku ir akivaizdaus jo ignoravimo veiksmai iš nuomotojo pusės yra akivaizdūs ir laikytini nesąžiningais tiek atsakovo atžvilgiu, tiek ir tinkamo Sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo aspektu. Kadangi ieškovas šiuo atveju veikia kaip verslininkas, ką faktiškai pripažino ir patvirtino jo atstovas posėdžio metu, tinkamas, sąžiningas sutartinių prievolių vykdymas jam negali būti nežinomas.

Teismas, išnagrinėjęs šį iš vartojimo kilusį ginčą iš esmės, nenustatė jokių Sutartimi numatytų sąlygų nuomotojui pasilikti nuomininko jam sumokėtą užstatą. Savo įvardintų aplinkybių tam ieškovas neįrodė.

Tokiu būdu teismas, susipažinęs su Tarnybos pateikta tyrimo medžiaga, nagrinėdamas iš vartojimo santykių kilusį ginčą iš esmės, daro išvadą, kad Tarnybos priimtas sprendimas pagal faktines šio ginčo aplinkybes yra teisingas ir pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba ginčą tyrė objektyviai, rinko reikiamus įrodymus, siūlė šalims juos pateikti, šalys ginče buvo aktyvios. Tarnyba vertino jų pateiktus argumentus, analizavo įrodymus, nėra jokio pagrindo nesutikti su Tarnybos pateiktu vertinimu ir padarytomis išvadomis. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo manyti, kad Tarnybos atliktas tyrimas yra šališkas ir neobjektyvus, o jo metu padarytos išvados neteisingos.

Dėl kitų šalių nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, nes nagrinėjamo ginčo sprendimui teisinės reikšmės jie neturi. Taip pat nesprendžiamas klausimas ir nepasisakoma dėl galimo įsiskolinimo nuomininkui, nes tai nėra šio ginčo dalykas.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str. 1 d. nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 str. 2 d. nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-487-640/2018), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. esA-1387-933/2019). Ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, minėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįsigaliojo ir nesukelia šalims teisinių pasekmių, o tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Todėl atsižvelgiant į tai formuluojama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuri faktiškai palanki atsakovui kaip Vartotojui.

Atmetus ieškinį atsakovui iš ieškovo išieškotina 300 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 ir 96 straipsniai). Mažinti šias išlaidas pagrindo nėra.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytą minimalią sumą, todėl ieškinio atmetimo atveju jos išieškotinos iš ieškovo. Pastarasis ieškinio atmetimo atveju teisės į savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti pagrįstu vartotojo R. K. prašymą dėl užstato grąžinimo.

Priteisti iš ieškovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 299 Eur (du šimtai devyniasdešimt devyni eurai) dydžio užstatą ir 300 Eur (trys šimtai eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šeši eurai 64 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.