- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 1-596-667/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kaltinamasis
- L. K., L. D.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, Vildai Verikaitei, Kristinai Rimašauskienei, Gitanai Žitinevičienei, nukentėjusiųjų M. K. ir A. K. atstovui advokatui Egidijui Milašiui, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, kaltinamosioms L. K. ir L. D., jų gynėjui advokatui Artūrui Baužai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
LAURA DABAŠINSKIENĖ, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, išsilavinimas aukštasis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.,
LAURA KRIAUČIŪNIENĖ , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, išsilavinimas aukštasis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaunas, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji L. D. buvo kaltinama tuo, kad ji būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui, dirbdama VĮ (duomenys neskelbtini), netinkamai atliko savo pareigas, būdama atsakinga už teisingą duomenų įvedimą į (duomenys neskelbtini) duomenų banką, pažymų ir pažymėjimų apie (duomenys neskelbtini), nesilaikė (duomenys neskelbtini) skyriaus registratoriaus - asistento pareiginių nuostatų, patvirtintų Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2007-09-14 įsakymu Nr. G-100, o būtent 2008 m. birželio 18 d., įtraukė neteisingus duomenis į (duomenys neskelbtini) duomenų bazę, dėl ko pil. L. K., buvo išduotas (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. 172096, su netiksliais duomenimis, apie (duomenys neskelbtini) įregistravimą (duomenys neskelbtini), t.y. dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, kurios priklauso pagal kompetenciją ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, tokiais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir sumenkino Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) autoritetą,- tuo padarė didelę žalą, tai yra padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.;
kaltinamoji L. K. buvo kaltinama tuo, kad ji būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui, dirbdama VĮ „(duomenys neskelbtini) " Kauno filialo (duomenys neskelbtini) vedėja, netinkamai atliko savo pareigas, būdama atsakinga už registratorių - asistentų ir registratorių atliktų darbų sutikrinimą, atliekamų darbų kokybę ir (duomenys neskelbtini) registravimą, nesilaikė (duomenys neskelbtini) skyriaus grupės vedėjo pareiginių nuostatų, patvirtintų Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) Kauno filialo direktoriaus 2007-09-14 įsakymu Nr. G-100, o būtent 2008-06-18 (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. 172096 su netiksliais duomenimis, parengtą registratorės- asistentės L. V., pil. L. K., apie (duomenys neskelbtini), patvirtino savo parašu ir antspaudu prieš tai nesutikrinusi duomenų teisingumo t.y. dėl neatsargumo neatliko savo - pareigų, kurios priklauso pagal kompetenciją ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, tokiais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir sumenkino Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) autoritetą,- tuo padarė didelę žalą, tai yra padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.
Teisme kaltinamoji L. D. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji 2007 m. vasarį, tuo metu jos pavardė V., ji tuo metu dar studijavo Kauno (duomenys neskelbtini), rašė baigiamąjį darbą, ir pradėjo dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini) " registratorės asistente, 2007 m. spalio mėnesį išsilaikė kvalifikaciją ir nuo tada pradėjau dirbti registratorės - asistentės pareigose (duomenys neskelbtini) vedėja. Pagal jos pareiginius nuostatus į jos pareigas įėjo (duomenys neskelbtini). Jai tuo metu vadovavo grupės vedėja L. K.. Vykdavo budėjimai pagal grupes, užsakymus gaudavo iš priėmimo skyriaus. Priėmimo skyrius savarankiškai paskirdavo vykdytojus. Pilietis L. K. 2008-06-17 VĮ „(duomenys neskelbtini) " pateikė prašymus Nr. 9-2358768, Nr. 9-2358771, Nr. 9-2358773 dėl (duomenys neskelbtini) ir pateikė (duomenys neskelbtini) Nr. 7476 ir (duomenys neskelbtini) Nr.7478. Pagal gautus dokumentus (duomenys neskelbtini) ji suprato, kad visas turtas yra L. K.. Dabar supranta, kad padarė (duomenys neskelbtini) klaidą, nes turėjo pastebėti, kadnotaro išduotame liudijimo gale - 3 lape, buvo pastaba, jog yra dar vienas pretendentas į (duomenys neskelbtini). Ji klaidingai nustačiusi L. K. turto dalis, nes paprastai notarai pradžioje paveldėto turto liudijimo nurodo paveldimo turto dalis, o šiuo atveju ji nepamatė, todėl klaidingus duomenis suvedė į kompiuterį, išspausdino pažymėjimą ir jį pateikė tvirtinti vedėjai L. K., nes tuo metu jos parašas dar negaliojo ant VĮ „(duomenys neskelbtini) " išduodamų dokumentų. Paaiškėjus klaidai, ji suprato kad skaičiuodama L. K. turto dalis padarė aritmetinę klaidą. Mano, kad suveikė žmogiškasis faktorius, didelis darbo krūvis, maža darbo patirtis. Ji mano, kad jei jos ir jos vedėjos K. K. padarytą klaidą būtų pastebėjęs, remiantis VĮ „(duomenys neskelbtini) " išduotu pažymėjimu, sandorį tvirtinęs notaras, ir būtų notarė Č. (duomenys neskelbtini) informavusi, kaip dažnai notarės padaro jei pastebi klaidą, ji būtų iš karto ištaisyta ir sandoris, remiantis klaidingai išduotu (duomenys neskelbtini) pažymėjimu, neįvyksta. Kadangi ji ruošė pareiškėjui L. K. užsakymą remdamasi notarės R. V. tvirtinto sandorio dokumentais, o pastaba buvo parašyta notarės išduoto dokumento gale, todėl pagal surašytą tekstą ji suprato būtent tokias turto dalis, kad L. K. priklausė visas turtas. Dabar pasakyti, ar ji matė notarės nurodytą pastabą - nepamena, pagal tai, kas atsitiko, greičiausiai nepamatė, todėl ir padarė klaidą, nes užsakymas buvo skubus, turėjo padaryti per tris dienas, nauji duomenys buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) jau kitą dieną. Visada visus dokumentus ji žiūri įdėmiai. Apie jos padarytą klaidą sužinojo grįžusi iš atostogų, pasakė vedėja L. K.. Žinau, kad ji aiškinosi kaip tą klaidą ištaisyti. Jos niekas neprašė padaryti tyčia klaidą, jos niekas neįtakojo. Nukentėjusiųjų, L. K., kitų asmenų susietų su šia byla, nepažįsta. Jai darbe psichologinio spaudimo jokio nebuvo. Mano, kad klaidą padarė dėl patirties stokos, kadangi tuo laiku buvo išdirbusi tik 1,5 metų (duomenys neskelbtini) pareigose. Dėl padarytos klaidos gailiuosi, mano, kad nepadarė baudžiamosios veikos, jos netyčia padaryta klaida nepakenkė jos darbovietei, ji nebuvo nei svarstyta, nei bausta drausmine tvarka, vėliau buvo pakelta pareigose, VĮ „(duomenys neskelbtini) " darbas nuo to tikrai nesuprastėjo, pasitikėjimas nenukrito, įmonės vardo nesumenkino, todėl prašo ją išteisinti nepadarius jai inkriminuojamo nusikaltimo. (t.3, b.l. 22-23)
Teisme kaltinamoji L. K. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji nuo 2005-10-17 dirba (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigose. Pagal jos pareiginius nuostatus į jos pareigas įeina vadovauti grupės darbui, konsultuoti grupės darbuotojus darbo klausimais, kontroliuoti atliekamų darbų kokybę, tikrinti registratorių asistentų darbus ir juos pasirašyti. Pilietis L. K. 2008-06-17 VĮ „(duomenys neskelbtini) " pateikė prašymus Nr. 9-2358768, Nr. 9-2358771, Nr. 9-2358773 dėl (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir pateikė (duomenys neskelbtini) Nr. 7476 ir (duomenys neskelbtini) Nr.7478. Užsakymo vykdymą turėjo atlikti tą dieną budėjusi jos vadovaujamos grupės darbuotoja, tą dieną budėjo registratorius asistentė kaltinamoji L. V., kurios dabartinė pavardė – D., ji įregistravusi L. K. nuosavybės teises pagal aukščiau minėtus dokumentus ir paruošusi išrašo pažymėjimą pateikė šį dokumentą patikrinti. Ji, kaip grupės vedėja sutikrinus paruošto dokumento (duomenys neskelbtini) - pažymėjimo (duomenys neskelbtini) Nr. 172096 (duomenys neskelbtini) duomenis, klaidų nepatebėjo ir šį dokumentą patvirtino į VĮ „(duomenys neskelbtini) " antspaudu ir savo parašu. Kad ji nepatebėjo registratorės asistentės L. V. padarytą aritmetinę klaidą, paaiškėjo vėliau, savo padarytą klaidą ji nepateisina, tačiau ją nurodo, kaip didelio darbo krūvio pasekmė, nes tuo metu buvo didysis (duomenys neskelbtini) bumas ir per dieną ji turėdavo patikrinti 2000-3000 dokumentų, per metus 39600 išduodavo pažymėjimų, atsakyti į grupės registratorių ir asistentų klausimus, juos mokyti ir juos konsultuoti, sutikrinant jų visų paruoštus dokumentus ir juos patvirtinti, todėl tuo metu – buvo ypatingai daug darbo. Į vadovybę dėl didelio krūvio nesikreipėme, nes niekas nepasikeistų. Sužinojusi iš notarų, kad yra padaryta klaida, ji dar kartą susipažino L. D. parengtu ir jos patvirtintu (duomenys neskelbtini) Nr. 172096 apie (duomenys neskelbtini) įregistravimą, pamatė, kad notarės R. V. išduotame (duomenys neskelbtini) liudijime yra padaryta pastaba apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) dar bus išduotas (duomenys neskelbtini) liudijimas ir pil. L. K. (duomenys neskelbtini) (registro numeris 49/254). Tokiu būdu L. K. tapęs viso minėto turto savininku, nors jis žinojo, kad taip nėra, tada ji kreipėsi į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarę M. Č., kuri patvirtino 2008-10-31 pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo minėtą turtą pardavė M. P(duomenys neskelbtini) iniciatyva buvo pataisyti duomenys tik buto (duomenys neskelbtini), Kaune, o sodo namas sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini) jau buvo parduotas, buvo padaryti jau net du turto perleidimo sandoriai. Tuomet ji paskambino notarei R. Č. ir K., jos abi susitarė, kad viskas bus ištaisyta pas notarę R. Č.. Kaltinamoji kovo 2 d. paskambino šalims, kurios kreipėsi į muss u prašymais užregistruoti (duomenys neskelbtini) nes ant prašymo paprastai palieka telefonus, jeigu kiltų kokių neaiškumų (duomenys neskelbtini) Ji bandė surinkti (duomenys neskelbtini) dalyvavusius žmones. Skambino P., ji kažką numykė, kad atvažiuoti negali, kad tik sūnus gali ją atvežti, reikia jai su žentu J., pasitarti. Turtas tuomet priklausė jau J. dukrai R. J.. J. paskambino, paaiškino, kad dukra išvykusi į užsienį, o jis jau nebeturi įgaliojimo atstovauti dukrai, J. žadėjo atvežti P., (duomenys neskelbtini) darbuotojo kelias savaites, bet jie taip ir neatvyko. Nukentėjusiųjų atstovas, A. K. sūnus Ž. R. lankėsi pas juos, jam viskas gražiai buvo išaiškinta, kodėl negalime (duomenys neskelbtini) naujam savininkui. (duomenys neskelbtini) vardu ji bandė visaip klaidą ištaisyti, tai padaryti nepavykus pasiūlėme kreiptis jiems į teismą. Tą jie ir padarė, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajonio apylinkės teismą, kur 2011-06-23 bylą laimėjo, neteisėtas (duomenys neskelbtini) panaikinti, ir jis gražintas teisėtam savininkui. Po to VĮ (duomenys neskelbtini)” padarytą klaidą ištaisė, jokių pasekmių nėra, (duomenys neskelbtini) priskirta L. K., ir kita dalį (duomenys neskelbtini) K. K. sūnus M. K. ir jo tėvo žmona A. K., nes prieš mirtį K. K. (duomenys neskelbtini) buvo neįforminęs. Dabar L. K. vėl viską padovanojo P., o ji savo anūkei R. J., ir šiai dienai viskas grįžo į tą situaciją, kaip ir būtų buvę, jeigu klaida nebūtų padaryta. Kaltinamoji mano, kad jeigu tada notarė Č. būti gerai susipažinusi su pateiktais dokumentais, kad taip ji darė ji nurodė (duomenys neskelbtini) sutarties 4.1 punkte išvardindama dokumentus, kuriais vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas L. K., tačiau nepadarė, tada notarė būtų pastebėjusi VĮ „(duomenys neskelbtini) " darbuotojų padartytą klaidą ir (duomenys neskelbtini) nebūtų buvęs sudarytas, nes tokiais atvejais, kai notarai pastebi (duomenys neskelbtini) padarytas klaidas, kas pasitaiko, jie iš karto informuoja VĮ „(duomenys neskelbtini) " darbuotoją išdavusį (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, ir padaryta klaida pataisoma. Kadangi Notariato įstatymo 46 str. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) notaras tvirtina tik nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) todėl mano, kad notarė M. Č. privalėjo informuoti (duomenys neskelbtini) apie padarytą aritmetinę klaidą dėl jos ištaisymo, nes pagal notarės R. V. išduotus dokumentus (duomenys neskelbtini) perleidėjui L. K. (duomenys neskelbtini) priklausė tik (duomenys neskelbtini). Klaida paaiškėjo sudarant dar vieną to paties turto – (duomenys neskelbtini), tada paskambino notarė ir pasakė kitos grupės vedėjai, kad padaryta klaida, jos pradėjo žiūrėti ir aiškintis, kas nutiko, kaltinamoji ėmėsi visų priemonių klaidą ištaisyti, ir jei L. K. turto įsigijėja M. P., faktiška jo sugyventinė, kuri tikrai suprato padarytą klaidą, kad L. K. nėra viso turto, o tik ¾ turto savinkas, po to nebūtų turto perleidusi dar kitam asmeniui - savo anūkei R. J., kviečiama ji su anūke būtų atvykusi į (duomenys neskelbtini) klaidos ištaisymui, ši klaida būtų ištaisyta be teismų, VĮ „(duomenys neskelbtini) " iniciatyva. Kaltinamoji po šio įvykio darbovietėje nebuvo svarstyta, nebuvo bausta drausmine tvarka, pažeminta pareigose, ji turi autoritetą ir pasitikėjimą, tlioliau vadovauja skyriui, sąžiningai atlieka savo darbą toliau. Ji sutinka, kad netyčia nepastebėjo savo pavaldinės padarytos klaidos ir jos paruoštą dokumentą patvirtino, tačiau ji nemano padariusi nusikaltimą ar kam nors žalos, valstybei ar savo darbovietei, nes VĮ „(duomenys neskelbtini) ", autoritetas nuo jos, ir L. D., padarytų klaidų, tikrai nesuprastėjo, pasitikėjimas nenukrito, todėl prašo ją išteisinti. (t.3, b.l. 24-25)
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2008-10-27 mirė jos vyras K. K., ji su juo negyveno daug laiko, nes seniai yra išvykusi gyventi į Angliją, kur ji dirbo, dabar gauna lietuvišką ir anglišką pensiją. Sužinojusi, kad mirė jos vyras, jų vienintelis sūnus M. K., įgaliojo kitą jos sūnų Ž. R. kreiptis į Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kadangi žinojo, kad 2001 m. mirus vyro mamai S. K., jos vyras K. K. paveldėjo nekilnojamojo turto t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Likusią dalį (duomenys neskelbtini) turėjo paveldėti vyro tėvas L. K.. Ji gyveno Anglijoje, o jos vyras K. K. iki mirties gyveno minėtame bute, o jos uošvis L. K. gyveno sodo namelyje. Iš Ž. R. 2009 metų apie kovo mėnesį sužinojo, kad L. K., pažeisdamas jos, kaip dalies paveldėtojos, teisėtus interesus, pardavė (duomenys neskelbtini) R. J., L. K. sugyventinės M. P. anūkei. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pardavinėjamas, buvo sužinojusi dar vyrui gyvam, nes giminaitė matė laikraštyje skelbimą, kuriame už 170000 lt. parduodamas sodo namelis su žeme. Jos vyras K. K. prieš mirtį tvirtino, kad jam priklausančio sodo dalį paliks tik sūnui M. K., kuris šiuo metu gyvena Pietų Amerikoje, todėl jis negalėjo atvykti į teismo posėdį, jo civilinius santykius Lietuvoje atstovavo jos sūnus Ž. R., o teisme advokatai. Tada jos sūnus K. M. kreipėsi į prokuratūrą, ten buvo pradėtas ikiteisdminis tyrimas ir ji sužinojo, kad L. K. neteisėtai, remdamasis klaidinga VĮ “(duomenys neskelbtini)” išduota pažyma per notarę Č. padovanojo savo turto dalį savo sugyventinei M. P., kuri, jos manymu tai padaryti įkalbėjo L. K., o po to M. P. sodą padovanojo savo anūkei R. J.. Jiems išsiaiškinus klaidą, kreipusis į (duomenys neskelbtini), jo darnuotojai ištaisė padarytą klaidą (duomenys neskelbtini), tačiau tik dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaune, o dėl (duomenys neskelbtini) nieko negalėjo padaryti, nes jis buvo du kartus perleistas. Tada jie kreipėsi pas advokatę V., tačiau ji nesuteikė kvalifikuotos pagalbos ir tik jai kreipusis pas advokatą M., buvo pradėtas civilinis procesas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jie bylą laimėjo, tačiau turėjo daug išlaidų, kurių (duomenys neskelbtini). Jai su sūnumi M. K. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl ji ir jos sūnus M. K., kuris negali atvykti į teismą, nori, kad būtų priteista iš abiejų kaltinamųjų L. D. ir L. K. po 5000 Lt neturtinės žalos, viso po 10000 Lt, bei solidariai turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl atstovavimo - 2500 Lt, kelionės išlaidos 362,34 Lt bei išlaidos dėl dokumentų vertimo 65 Lt. (t. 2, b.l. 141-144 )
Pagarsinus BPK 176 str. tvarka nukentėjusiojo M. K., kuris gyvena Kolumbijoje, duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2008-10-27 mirė tėvas K. K.. Mirus tėvui jis įgaliojo savo brolį Ž. R. kreiptis į Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kadangi žinojo, kad 2001 m. mirus močiutei S. K. tėvas paveldėjo nekilnojamojo turto t.y. (duomenys neskelbtini) Likusią dalį šio turto turėjo paveldėti senelis L. K.. Tėvas iki mirties gyveno minėtame name, o senelis gyveno sodo namelyje. Iš Ž. R. sužinojo, kad senelis L. K., pažeisdamas jo, kaip paveldėtojo teisėtus interesus, praėjus po tėvo mirties 4 dienoms 2008-10-31, pardavė (duomenys neskelbtini) savo M. P., o pastaroji praėjus keletui dienų 2008-11-07 (duomenys neskelbtini) pardavė savo anūkei R. J.. Po tėvo laidotuvių norėjo pakalbėti su seneliu L. K. dėl tėvo palikimo, tačiau M. P., kurią pamatė pirmą kartą iki tėvo mirties lankantis Lietuvoje, išsivežė jį iš laidotuvių ceremonijos ir jis nespėjo to padaryti. Senelis M. P. įvardino kaip savo draugę. Po laidotuvių jam taip ir nepavyko su seneliu pabendrauti, kadangi jis neatsiliepė į telefono skambučius. Po laidotuvių tą pačią dieną jis išvyko į Londoną, kur nuo 2003 metų gyvena ir dirba. Iki tėvo mirties, būdamas Lietuvoje ir lankydamas senelį L. K., pastoviai jo prašė parduoti jam (duomenys neskelbtini), tačiau jis kategoriškai atsisakė, motyvuodamas tuo, kad Lietuvoje negyvena ir namelio tinkamai neprižiūrėsiu. Iš pokalbių su tėvu yra žinoma, kad dar jam gyvam esant senelis prasėjo duoti sutikimą parduoti (duomenys neskelbtini), o jam siūlė pasiimti (duomenys neskelbtini) Jeigu jis atsisakys pasirašyti sutikimą parduoti (duomenys neskelbtini), grasino išvyti iš buto (duomenys neskelbtini). Kiek yra žinoma, tėvas jokio sutikimo nei žodžiu, nei raštu parduoti (duomenys neskelbtini) nedavė. Tokiu būdu, dėl nežinomų asmenų padarytos nusikalstamos veikos jis nukentėjo ir prarado paveldėto nekilnojamojo turto dalį t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl paveldėtos (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų neturi. Lygiai taip pat nukentėjo ir jo mama A. K., kuri po tėvo mirties paveldėjo tą pačią turto dalį. (t. 1., b.1. 164-166)
Liudytoja D. K. parodė, kad ji pamačiusi skelbimą laikraštyje, kad parduodamas sodas (duomenys neskelbtini) ji paskambino ir sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra šalia jos, ji kalbėjo su P. anūke, kuri už (duomenys neskelbtini) prašė 170000 Lt, jai pasiūlė susitikti, tačiau ji nenuėjo, tik apie tai pasakė savo pusbroliui K. K., L. K. sūnui. Po to jis žuvo, ji apie jo mirtį sužinojo atsitiktinai, nes L.su sugyventine P. norėjo sūnų iš morgo vešti palaidoti, net nepranešus jo sūnui M.ir žmonai, kurie gyvena užsienyje. Ji mano, kad L., kuris yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, labai blogai mato, įtakojo P., kuri iš karto po laidotuvių L. K. nuvežė pas notarą ir viską sutvarkė kaip ji norėjo. (t.3, b.l. 20-21)
Liudytojas L. K., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis dabar gyvena su M. P., ji jo žmona, jis kaltinamųjų nepažysta, o nukentėjusioji A. K. yra jo mirusio sūnaus buvusi žmona, ji yra aferistė, turi anūką M. K., seniai jį matė, tik per sūnaus K. K., M. tėvo, laidotuves, jis yra pabėgęs iš Lietuvos. A. K. nori užvaldyti jo turtą, ji paliko jo sūnų K. K. ir išvyko į Angliją daryti kažkokios operacijos, jis su sūnumi jai davė jai pinigų operacijai, ji žadėjo, kai užsidirbs, gražinti jai paskolintus operacijai pinigus, tačiau negražino, ji iš Anglijos negrįžo, paliko jo sūnų, tas pradėjo gerti, prarado darbą, susidėjo su neaiškiomis moterimis, paskui įkrito į šulinį ir žuvo. Liudytojas L. K. gali nukentėjusiąją charakterizuoti tik neigiamai, nes jai reikėjo tik pinigų, jie turėjo penkis butus, ji jais bizniavo, o dabar nori atimti iš jo (duomenys neskelbtini), kurį jis pats rankomis pastatė, kuris jo sūnui faktiškai nepriklausė, nes jis twen nedirbo. Kada jis savo (duomenys neskelbtini) pardavė, prie kokių aplinkybių, dėl amžiaus neprisimena, kada buvo apklaustas policijoje ir ką kalbėjo neprisimena, jis neprisimena (duomenys neskelbtini) pardavimo detalių. Tik žino, kad jis su dabartine žmona M. P. vyko pas notarą dėl sodo reikalų, vėliau jis jai jį pardavė, notarė nesakė, kad jis neturi teisės jo parduoti. Jis jį pardavė M. P., kad ši jį iki senatvės aprūpintų, nes ji auksinis žmogus, juo rūpinasi. Ji (duomenys neskelbtini) pardavinėjo per laikraštį, vėliau pardavė savo anūkei. Kad jis su P. buvo VĮ “(duomenys neskelbtini)” prisimena, kažką ten skaitė, tačiau tiksliau aplinkybių dėl amžiaus neprisimena. (t.2, b.l. 144-145).
Teismas BPK 176 str. tvarka posėdyje pagarsino liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas jis parodė, kad po žmonos S. K. mirties liko (duomenys neskelbtini). 2001-09-18 jis kreipėsi su pareiškimais į Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę R. V. ir priėmė palikimą. Prašymuose nurodė, kad kitas įpėdinis paveldėti dalį minėto turto yra jo sūnus K. K.. 2008 m. pradžioje, konkrečios datos neprisimena, su sūnumi K. K. žodžiu susitarė, kad jis atsisako savo dalies į S. K. palikimą t.y. (duomenys neskelbtini) o jam palieka testamentu (duomenys neskelbtini) Vykdydamas žodinį susitarimą jis 2008-03-15 pas notarę R. V. parašė testamentą, kuriuo po savo mirties minėtą (duomenys neskelbtini) palieka sūnui K. K.. Jis nežino ar sūnus K. K. notariškai įformino savo atsisakymą nuo palikimo dalies, t.y. (duomenys neskelbtini). L. K. 2008-06-11 kreipėsi į notarę R. V. su prašymu išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje įgytą turtą, t.y. (duomenys neskelbtini) ", notarė išdavė jam asmeniškai pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kuriuose buvo nurodyta, kad po žmonos mirties jam priklauso (duomenys neskelbtini) Gavęs šiuos dokumentus jų neskaitė ir buvo įsitikinęs, kad yra viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, kadangi, kaip minėjo, sūnus palikimo atsisakė. Ar notarė R. V. jam paaiškino šių dokumentų turinį ir kad jam priklauso tik dalis turto neprisimena. 2008-06-17 kreipėsi su prašymu į VĮ “(duomenys neskelbtini) " norėdamas įregistruoti jam priklausantį turtą (duomenys neskelbtini) ir pateikė minėtus dokumentus. Po (duomenys neskelbtini) jis, kartu su tuometine sugyventine, o dabar žmona M. P., bandė parduoti (duomenys neskelbtini), tačiau nesėkmingai, nes neatsirasdavo pirkėjas. Pardavimu pagal jo įgaliojimą rūpinosi M. P., su kuria gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini). 2008-10-27 žuvo jo sūnus K. K., su kuriuo iki mirties gyveno bute. 2008-10-30 jis VĮ „(duomenys neskelbtini) " gavo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad jam priklauso visas turtas esantis (duomenys neskelbtini) ". Remiantis gauta pažyma 2008-10-31 šį turtą pardavė sugyventinei M. P. už 10000 lt. Liudytojas tyrėjai pareiškė, kad dėl savo amžiaus ir silpnos sveikatos gali netiksliai prisiminti arba visai neprisiminti buvusių įvykių bei jų aplinkybių. (t.1., b.1.148-152)
Liudytoja M. P. parodė, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykius nei teisme, patvirtino duotus parodymus ir parodė, kad L. K. pažysta nuo 2001 metų liepos mėnesi, pradžioje draugavo, vėliau apsivedė. Draugaudami L. K. pasiūlė jai už jo priežiūrą atsiskaityti savo nekilnojamuoju turtu. 2008 m. kovo mėnesį, L. K. jau buvo susiruošęs beveik visus reikiamus dokumentus gyvenimui (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad ruošiasi parduoti (duomenys neskelbtini) ir paprašė padėti susitvarkyti dokumentus. Jie kartu pradėjo tvarkyti dokumentus. Jie žinojo, kad dalis turto, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) priklauso jo sūnui K. K., kuris tuo metu smarkiai gėrė ir gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2008 m. apie kovo mėnesį girdėjo L. pokalbį su sūnumi K. K. dėl (duomenys neskelbtini) L. parodė sūnui K. K. savo testamentą, kuriuo po mirties palieka jam butą, o K. jai girdint žodžiu atsisakė pretenzijų į (duomenys neskelbtini). K. žadėjo nueiti pas notarą ir raštiškai atsisakyti palikimo į sodo namelį, tačiau dėl nuolatinio girtavimo, kaip dabar supranta, to nepadarė. Maždaug apie 2008 m. balandžio mėnesį ji paprašė savo buvusio žento V. J., kuris užsiima prekyba nekilnojamuoju turtu, padėti parduoti (duomenys neskelbtini). Jis keletą kartų patalpino skelbimus į laikraščius dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo už 180000 litų, tačiau realių pirkėjų neatsirado. 2008 m. apie gegužės mėnesį iš VĮ (duomenys neskelbtini) " L. K. gavo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) savininkė tebėra įregistruota jo 2001 metais mirusi žmona S. K.. L. K. pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus pas notarę R. V., gavo paveldėjimo teisių liudijimus, kuriuos užregistravo (duomenys neskelbtini) Ji visur ėjo kartu su L. ir padėjo jam tvarkyti dokumentus. Nei notarė R. V., nei (duomenys neskelbtini) darbuotojos nesakė, kad (duomenys neskelbtini) dalis priklauso kitam paveldėtojui. Ji tada suprato, kad K. K. įvykdė savo pažadą ir raštiškai atsisakė (duomenys neskelbtini). 2008-06-18 d. L. iš (duomenys neskelbtini) gavo pažymą, kad (duomenys neskelbtini) priklauso jam vienam. Tada ji pradėjo atkalbinėti L. K. neiti gyventi į (duomenys neskelbtini), neparduoti (duomenys neskelbtini), o kartu su ja tame (duomenys neskelbtini) gyventi. 2008-10-27 d. žuvo L. sūnus K. K.. Iš karto po sūnaus mirties L. mirusios žmonos S. K. giminės, anūkas M. visaip užgauliojo L. ir grasino, kad iškeldins iš (duomenys neskelbtini) ir atims (duomenys neskelbtini). Jiems akivaizdžiai nepatiko jų su L.draugystė. Tada L., pasiūlė jai pirkti (duomenys neskelbtini) už simbolinę 10000 litų sumą, kad giminės jo neterorizuotų. 2008-10-31 d. pas notarę M. Č. įformino (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. Notarei pateikė visus prašomus dokumentus: (duomenys neskelbtini). 2008-11-07 (duomenys neskelbtini), su L. K. žodiniu sutikimu, už 10000 litų pardavė savo anūkei R. J.. Anūkei pardavė todėl, kad abu su L. bijojo, kad giminės jų neiškeldintų iš (duomenys neskelbtini). Yra gavusi keletą grasinančių skambučių iš L. velionės žmonos giminių ir po (duomenys neskelbtini) pardavimo.. Kad giminės nuo jų atstotų galutinai, su L. 2009-05-15 įregistravo santuoką, po to priekabiavimai ir jų užgauliojimai baigėsi. Ji L. anūką M. K. yra mačiusi keletą katrų, o paskutinį kartą 2009 m. vasarą, tada M. pkaltino ją, kad ji pagrobė L. nekilnojamąjį turtą ir pagrasino teismais. Nei ji, nei L. K., vykdydami (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijas po K. K. mirties nežinojo ir nesuprato, kad jo dalis gali priklausyti pagal paveldėjimą anūkui M. K.. Apie tai jų neįspėjo nei notarės, tvirtinusios sandorius, nei (duomenys neskelbtini) darbuotojos. (1 t., b. 1. 153-157, t.2, b.l. 155-159, 167)
Liudytoja R. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) notarų biure notare, stažas 20 metų, patvirtino ikiteisdminio tyrimo metu duotus parodymus, ji ikiteisminio tyrimo metu davė remdamasi jos patvirtinta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2001-09-18 buvo užvesta po S. K. mirties sutuoktinio L. K. prašymu. Pareiškime L. K. nurodė ir kitą įpėdinį mirusiosios sūnų K. K.. L. K. nurodė paveldėtą turtą: (duomenys neskelbtini) 2001-09-20 su prašymu priimti mirusios mamos palikimą kreipėsi ir K. K.. Prašyme nurodė tą patį turtą, kaip ir L. K.. 2008-06-11 į ją kreipėsi L. K. su prašymu išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su S. K. įgyto minėto turto dalį. 2008-06-11 L. K. asmeniškai buvo išduotas pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimas į dalį įgyto turto gyvenant santuokoje,ji įteikdama šį dokumentą jam paaiškino, kad jis turi įregistruoti minėtą dokumentą VĮ "(duomenys neskelbtini) " ir sugrįžti pas ją ir gauti likusį paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą t.y. 1/4 dalį S. K. turto. Tvarkant ir išduodant šiuos dokumentus L. K. asmeniškai išaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) minėto turto kaip paveldėtojas pretenduoja jo sūnus K. K., kuris iki tol dar nebuvo užregistravęs nuosavybės teisių. Abiejų dokumentų pastabose pažymėjo, kad į (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl nežinomų priežasčių K. K. paveldėjimo teisės liudijimo į jam priklausančio palikimo dalį notarų biure pas ją neišsiėmė. Po K. K. mirties jo turtą paveldėjo sūnus M. K.. Ji mano, kad po to sandorį tvarkiusi notarė M. Č. turėjo atidžiau susipažinti su (duomenys neskelbtini) išduotais (duomenys neskelbtini) dokumentais, nes notarai turi skaityti nuosavybės dokumentus prieš sudaryti bet kokį turto sandorį, nes kartais klijentai žino, kad yra klaidų ir jomis nori pasinaudoti savo naudai. Jei notarė būtų buvusi atidesnė, ji būtų pastebėjusi, kad padaryta (duomenys neskelbtini) klaida, apie ją turėjo pranešti (duomenys neskelbtini) darbuotojoms. Ji mano, kad šioje byloje nagrinėjamas atvejis atsitiko dėl žmogiškojo faktoriaus – kaltinamųjų klaidos, tokios klaidos pasitaiko, notarai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, juos informuoja, kad klaidos būtų ištaisytos, o sandoriai būtų sudaromi tik remiantis dokumentais, kuriuose nėra padarytų klaidų. Notarams yra keliami ypatingi reikalavimai, bet kokia klaida yra notaro atsakomybė, todėl ji visada reikalauja visų nuosavybę patvirtinančių dokumentų. (t.1,, b.1.133, t.3, b.l. 5-6)
Liudytoja V. J. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, dėl ko byla žino, ji dirba (duomenys neskelbtini) notarų biure, 2007 metais dirbo pas notarę V.. Ji priiminėjo dokumentus, paruošdavo dokumentus sandorių sudarymui, informuodavo apie sandorį notarę, ji prisimena, kad buvo tvarkomas paveldėjimas po L. K. žmonos ir po jo sūnaus mirties. Po žmonos mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas L. K.. Vėliau pas juos buvo atėjęs tvarkyti paveldėjimo dokumentų Ž. R., jis tvarkė K. K. sūnaus M.paveldėjimo klausimus, pagal jo brolio M.įgaliojimą. Jam atvykus ir notarų biure buvo pastebėta klaida, ji paaiškėjo tada, kai kreipėsi kitas asmuo su įgaliojimu priimti palikimą. Tuomet pamatėme, kad nebeliko turto į kurį galime išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, apie tai notarė informavo (duomenys neskelbtini). (t.3, b.l. 20)
Liudytoja M. Č. parodė, kad nuo 2007-10-15 dirba Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notare. 2008-10-30 įjos notaro biurą kreipėsi L. K. su prašymu užsakyti V[ „(duomenys neskelbtini) " pažymą nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimui. Su prašymu L. K. pateikė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2008-06-11 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biure Reg. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisės liudijimą, išduotą 2008-06-11 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biure Reg. (duomenys neskelbtini). Taip pat L. K. pateikė sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2008-10-30 pažymą, kad neturi skolų ir yra šios (duomenys neskelbtini). Gavusi iš VĮ „(duomenys neskelbtini) " pažymą 2008-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad viso nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. K. 2008-10-31 patvirtino turto pirkimo pardavimo sutartį, kuria L. K. pardavė aukščiau minėtą turtą pil. M. P.. Sutarties 4.1 punkte nurodė, kad pardavėjas patvirtino, kad turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise pagal aukščiau minėtą VĮ „(duomenys neskelbtini) " pažymą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2008-06-11 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biure Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisės liudijimą, išduotą 2008-06-11 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biure Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji neprisimena ar perskaitė ir susipažino su aukščiau minėtais (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotais dokumentais ir juose esančiomis pastabomis, nes pagrindinis dokumentas, kuriuo privalo remtis ir kurias leidžia tvirtinti minėtą sandorį yra minėta VĮ"(duomenys neskelbtini) " pažyma. Notarų rūmų atstovas išaiškino, kad ji turėjo remtis tik nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais –(duomenys neskelbtini). Ji tvirtindama šį sandorį neprivalėjo remtis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, išduotu 2008-06-11 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biure Reg. Nr(duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisės liudijimu, išduotu 2008-06-11 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biure Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei juose esančiomis pastabomis. Tvirtindama sandorį ji - notarė, turi remtis duomenimis, kurie yra įrašyti į (duomenys neskelbtini), t.y. duomenimis, kurie yra nurodyti VĮ „(duomenys neskelbtini) " pažymoje, šiuo atveju 2008-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), nes CK 4.262 str. yra įtvirtinta, kad „įrašyti į (duomenys neskelbtini) duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka". Remiantis aukščiau minėta pažyma visas perleidžiamas turtas priklausė pardavėjui L. K.. Remiantis (duomenys neskelbtini) įstatymo 5 str. 2 d. „ (duomenys neskelbtini) tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų (duomenys neskelbtini), teisingumą ir apsaugą. (duomenys neskelbtini) tvarkytojas atsako tik už tai, kad (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.". Todėl remiantis CK 4.262 str. viešojo registro duomenys yra laikomi prioritetiniais prieš kitus asmens pateikiamus įrodymus - t.y. dokumentus patvirtinančius nuosavybės teisę, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) biuro išduotus Paveldėjimo ir nuosavybė liudijimus. L. K. ir M. P. ji nepažįsta, juos matė vienintelį kartą sandorio tvirtinimo dieną. (t.1, b.l. 136-140, t.3, b.l. 17-20).
Prokuroras H.Mulevičius vertinant notarės M. Č. veiksmų teisėtumą davė užduotį specialistui –Lietuvos notarų rūmų prezidentui M. S., kuris byloje pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad Notariato įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės iaktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Notariato įstatymo 51 straipsnyje įtvirtinta notaro pareiga tvirtinant sandorius patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje numatyta, kad įrašyti į (duomenys neskelbtini) duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir (duomenys neskelbtini) įstatymo 4 straipsnyje. Be to, (duomenys neskelbtini) įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad (duomenys neskelbtini) tvarkytojas atsako už tai, kad (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti. Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, turi vadovautis viešųjų registrų duomenimis. Joks teisės aktas neįpareigoja notaro tikrinti pirminio dokumento, kurio pagrindu buvo atlikti įrašai (duomenys neskelbtini), nes šių duomenų atitikimą užtikrina (duomenys neskelbtini). Teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis (duomenys neskelbtini) duomenų teisingumo prezumpciją tokios būtinybės nesuponuoja. (t.1,, b.l. 99-101)
Liudytoja apklausta D. B. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji dirba VĮ „(duomenys neskelbtini) " nuo 1986 m. Nuo 2003 m. dirba (duomenys neskelbtini) vedėja, o K. -(duomenys neskelbtini) Ji susipažinusi su (duomenys neskelbtini) esančiais dokumentais žino, kad 2008-06-11 (duomenys neskelbtini). notarų biure notarė R. V. nuosavybės teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), išdavė nuosavybės teisę į ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą žemės sklypą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) L. K.. Notarė R. V. 2008-06-11 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). išdavė nuosavybės teisę į ¼ dalį minėto turto, tai sudaro 3/4 dalys viso minėto turto. Paveldėjimo teisės liudijime Nr. (duomenys neskelbtini). įrašyta pastaba: ½ daliai šio turto išduotas nuosavybės teisės liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)., o į likusią dalį šio turto bus išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Remiantis šiais dokumentais išduotais L. K. akivaizdu, kad jam buvo žinoma, kad nuosavybės teisėmis jam priklauso tik ¾ dalys minėto turto. 2008-06-17 L. K. prašymu Nr. 9-2358771 kreipėsi į (duomenys neskelbtini). dėl (duomenys neskelbtini). ir pateikė aukščiau minėtus du dokumentus išduotus notarės R. V.. Šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini). užregistravo registratorė L. V., kurios dabartinė pavardė D., padarydama aritmetinę klaidą, pažymėjime netiksliai įvardinta L. K. nuosavybės teisėmis priklausančio turto dalis, ir klaidingai įregistruodama nuosavybės teises L. K. į visą minėtą nekilnojamą turtą. 2008-06-20 L. K. atsiėmė nuosavybės teises įrodantį pažymėjimą. Tokiu būdu L. K. tapo viso minėto turto savininku. 2008-10-31 sutartimi MČ - 3184 L. K. pardavė minėtą turtą M. P., ši sutartis buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini). Kauno m. notaro biure notarės M. Č.. Sutarties 4.1 punkte notarė remiasi (duomenys neskelbtini). pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). bei aukščiau minėtais (duomenys neskelbtini). notarų biuro L. K. išduotais dokumentais, kuriuose aiškiai nurodyta, kad jis paveldėjo tik ¾ dalis norimo parduoti turto. Tačiau nepaisant to notarė M.C. patvirtino sandorį, kad L. K. pardavė minėtą turtą už 10000 lt. M. P., kuri šį sandorį 2008-10-31 pateikė įregistruoti (duomenys neskelbtini).. Minėtas turtas buvo užregistruotas jos vardu. 2008-11-07 M. P. pardavė minėtą turtą R. J., už 10000 lt., sutartis buvo užregistruota remintis Kauno (duomenys neskelbtini). notarų biuro išduotais dokumentais ir sutartimi, patvirtinta Kauno 25-ojo notarų biuro notarės J. K., Nr. (duomenys neskelbtini).. Ji mano, kad notarė Č. turėjo pastebėti klaidą, nes buvo (duomenys neskelbtini). padaryta dviejų žmonių klaida, ji mano, kad taip pasitraikė, kad notarės R. V. išduotas paveldėjimo liudijimas buvo ne;labia įprastai surašytas, su pastabomis, o taip retai pasitaiko. Dėl (duomenys neskelbtini). darbuotojų L. D. ir L. K. padarytų klaidų (duomenys neskelbtini) autoritetas nesumažėjo, visuomenė apie šį įvykį nebuvo informuota..(t.3, b.l. 6-8)
Liudytoja V. M. parodė, kad ji dirba VĮ “(duomenys neskelbtini) Kauno filiale (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, ji pati registro duomenų netvirtina, pagrindinai dirba administracinį darbą, paskirsto darbuotojams darbines funkcijas. L. K. yra jos pavaldinė, (duomenys neskelbtini) grupės vedėja, jos darbo funkcijos yra tikrinti jai pavaldžių registatorių darbą, patvirtinti jų paruoštus (duomenys neskelbtini) pažymėjimus anspaudu ir parašu. L. D. – yra registratorė, ji kaip visi registratoriai suveda duomenis į kompiuterį, paruošia (duomenys neskelbtini) pažymėjimą ir duota jį patikrinti grupės vedėjai. Ji kaltinamųjų, kurios yra jos pavaldinės, veiklą įregistruojant L. K. nuosavybę vertina kaip padarytą netyčinę klaidą, kuri paaiškėjo, kai į (duomenys neskelbtini) kreipėsi Ž. R., dėl (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) nebuvo galima, tada ją, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją, informavo L. K., apie jos ir L. D. padarytą klaidą, L. K. ėmėsi visų veiksmų klaidą ištaisyti, ji skambino jau įvykdyto sandorio parduodant L. K. (duomenys neskelbtini) šalims, norėjo, kad jie atvyktų, nes sandorius tvirtinusios notarės sutiko ištaisyti klaidą, tačiau L. K. parduoto ir perparduoto (duomenys neskelbtini) nauji savininkai kviečiami neatvyko, todėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų L. D. ir L. K. padarytas registravimo klaidas negalėjo ištaisyti pilnai, ištaisė tik L. K. buto (duomenys neskelbtini). registravimo klaidą, nes jis dart buvo neparduotas, o (duomenys neskelbtini) registravimo klaidą ištaisyti nebebuvo galimybės ištaisyti. Abi darbuotojos yra geros, pareigingos, žino įstatymus, dėl jų darbo priekaištų nėra buvę, dėl šio įvykio (duomenys neskelbtini) negavo jokių raštų, jų padaryti registravimo veiksmai nebuvo tirti, jos nebuvo baustos, jos savo veiksmai tikrai nediskreditavo VĮ (duomenys neskelbtini)”. (t.3, b.l. 21-22)
Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-23 priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. birželio 23 d. ieškovai M. K. ir A. K., atstovaujami atstovo advokato Egidijaus Milašiaus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia Valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini) pažymą apie (duomenys neskelbtini) įregistravimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-10-30) ab initio, įpareigojant šį atsakovą VĮ (duomenys neskelbtini) “ registruoti nuosavybės teises į žemės (duomenys neskelbtini) pastatą- (duomenys neskelbtini) pastatą-(duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius)- (duomenys neskelbtini) esančius adresu (duomenys neskelbtini) įtokiomis dalimis - atsakovui L. K. į ¾ dalis, o S. K. į 1/4 dalį; pripažinti negaliojančia 2008-10-31 sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų L. K. ir atsakovės M. P.; pripažinti negaliojančia 2008-11-07 sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovių M. P. ir R. J., ab initio, bei priteisti ieškovų M. K., A. K. naudai iš atsakovų solidariai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė žyminis mokestis, advokato atstovavimo byloje ir kitos turėtos išlaidos, susijusios su šios bylos nagrinėjimu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu:
- ieškovų M. K. ir A. K. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, pripažino negaliojančia 2008-11-07 sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo –pardavimo sutartį (Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės J. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp atsakovų M. P. ir R. J., kuria M. P. pardavė R. J. (duomenys neskelbtini);
- taikė šalių atžvilgiu restituciją natūra, įpareigojant atsakovę R. J. grąžinti atsakovės M. P. nuosavybėn 2008-11-07 sudarytoje žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartyje paminėtus daiktus;
- pripažino negaliojančia 2008-10-31 sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį (Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp atsakovų L. K. ir M. P., kuria L. K. pardavė M. P. (duomenys neskelbtini) - taikė šalių atžvilgiu restituciją natūrą, įpareigojant atsakovę M. P. grąžinti atsakovui L. K. nuosavybėn pagal nuosavybės teisės liudijimą, 2008-06-11 išduotą Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. V. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį daiktą - 0,06 ha su aukščiau minėtais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2008-06-11 išduotą Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);
- kitoje dalyje ieškovų M. K. ir A. K. patikslintą ieškinį dėl pripažinimo negaliojančia Valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini) pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (duomenys neskelbtini) ( 2008-10-30) ab initio , įpareigojant atsakovą Valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise į žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) įregistruoti tokiomis dalimis -atsakovui L. K. - 3/4 dalis, o S. K. - 1/4 dalis;
- priteisė iš atsakovų L. K., A. P. ir R. J. po 900 Lt. bylinėjimosi išlaidų ieškovų A. K. ir M. K. naudai;
- priteisė iš atsakovų L. K., A. P., R. J. po 86,43 Lt. litų procesinių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. (t.2, b.l. 193-199)
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad vada pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.20-2-00205-09 buvo 2009-05-11 Kauno m. apylinkės prokuratūroje gautas nukentėjusiojo M. K. atstovės advokatės D. V. pareiškimas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 2 d. ir 189 str., dėl galimai nusikalstamos L. K. veikos neteisėtai pardavus jo mirusiam sūnui K. K. priklausiusio (duomenys neskelbtini) dalį. (t.1, b.l. 11-13). 2010-05-04 Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroras Haroldas Mulevičius priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr.20-2-00205-09, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras nutarime nurodė, kad surinktoje ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje nėra duomenų, kad L. K. ar M. P. įgydami minėtą nekilnojamąjį turtą panaudojo apgaulę, nes L. K. visus reikalingus dokumentus - paveldėjimo priėmimui, nekilnojamojo turto užregistravimui ir jo pardavimui, gavo įstatymų nustatytu būdu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad notarė M. Č., atlikdama notarinius veiksmus, nepažeidė įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos notarų rūmų prezidento išvada). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad visas (o ne priklausanti dalis) nekilnojamasis turtas - (duomenys neskelbtini), nepagrįstai L. K. nuosavybėn perėjo dėl VĮ (duomenys neskelbtini) " registratorės-asistentės L. V. (D.) klaidos apskaičiuojant L. K. priklausančio turto dalį. Prokuroras konstatavo, kad šiuos veiksmus ji atliko neturėdama tyčios ką nors apgauti, ar suklaidinti, o dėl neapdairumo, patirties stokos, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad L. V. (D.) veiksmai galėtų būti vertinami drausmine tvarka, tačiau jau yra praėję daugiau kaip vieneri metai nuo pažeidimo padarymo dienos, todėl bausti drausmine tvarka nėra galimybės.(t.1, b.l. 2-6)
2010-05-18 prokuratūroje buvo gautas M. K. atstovės advokatės D.V., kuriame buvo prašoma panaikinti 2010-05-04 Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroro Haroldo Mulevičiaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-2-00205-09. Skunde nurodoma, kad L. K. ir M. P. nusiklastamų (klaidinančių) veiksmų, atitinkančių požymius nusikaltimo numatyto BK 182str., taip pat dėl VĮ (duomenys neskelbtini) registratorės-asistentės L. V. nusikalstamo nerūpestingumo (aplaidumo), atitinkančio požymius nusikaltimo numatyto BK 229 str., buvo pažeisti paveldėtojo M. K. teisėti interesai ir padaryta didelė turtinė žala 45000 Lt sumoje. 2010-06-14 šioje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo Virginijaus Čirpaus nutarimu buvo atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos Nr.20-2-00205-09 medžiagą nustatyta, kad po VĮ (duomenys neskelbtini) registratorės-asistentės L. V. duomenų įtraukimo į registro duomenų bazę išduotą nuosavybės teisės pažymėjimą savo parašu ir antspaudu tvirtino grupės vedėja L. K., kuri turėjo dar kartą sutikrinti L. V. (D.) pateiktus dokumentus ir atliktą darbą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes L. K. nebuvo apklausta,o tai byloje buvo padaryti būtina, todėl 2010-04-30 Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroro Haroldo Mulevičiaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas. (t 1., b.l. 1)
Valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini) “ direktorius 2012-04-24 rašte Nr. (3.1.6) S-1466 pranešė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno filialo administracijai buvo žinoma apie darbuotojų L. D. ir L. K. galimai padarytą nusikalstamą veiką, atliktą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme. Taip pat informavo, jog minėtų darbuotojų veiksmais VĮ (duomenys neskelbtini) žala nebuvo padaryta ir dėl minėtų veiksmų vidinis įmonės tyrimas nebuvo atliktas. Rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo sužinota vėliau nei numato LR DK 241 str., drausminės nuobaudos minėtoms darbuotojoms nebuvo skirtos.(t.3, b.l. 50)
Iš Valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini) “ pateiktos L. D. charakteristikos matyti, kad ji charakterizuojama teigiamai bei nurodyta, kad L. D. (buv. V.) 2007 m. vasario 5 d. buvo priimta dirbti į registratorės asistentės pareigas, VĮ (duomenys neskelbtini) Kauno filialo (duomenys neskelbtini) skyriuje, registratoriaus asistento kvalifikacinę kategoriją L. D. įgijo 2007 m. spalio 29 d., 2009 m. gegužės 22 d. Jai buvo suteikta registratoriaus kvalifikacinė kategorija, dirbdama (duomenys neskelbtini) skyriuje L. D. stengėsi dirbti atidžiai ir sąžiningai, buvo darbšti, laiku atlikdavo pavestus darbus. Dirbdama drausminių nuobaudų neturėjo. (t.3, b.l. 51).
Iš Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini) “ pateiktos L. K. charakteristikos matyti, kad ji charakterizuojama teigiamai bei nurodyta, kad L. K. m. spalio 1 d. buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) Kauno filialo teisinės registracijos skyriaus specialistės pareigas. 1999 m. sausio 6 d. L. K. buvo suteikta registratoriaus asistento kvalifikacija, o 1999 m. balandžio 20 d. registratoriaus kvalifikacija. 2003 m. L. K. buvo pasiūlyta kelti kvalifikaciją ir po 2003 m. lapkričio 10 d. įvykusios atestacijos jai suteikta vyresniojo registratoriaus kvalifikacija. 2005 m. spalio 17 d. L. K. buvo paskirta į (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, kur dirba ir dabar. Darbe L. K. charakterizuojama kaip darbšti, sąžininga ir stropi darbuotoja, išmano savo darbą, neatsisakanti padėti mažiau patyrusiems darbuotojams, nedirba mechaniškai bet stengiasi gilinti žinias nagrinėdama teisės aktus, moka organizuoti veiklą, tinkamai atlikti pavestas užduotis. Per visą įmonėje išdirbtą laiką darbuotoja drausminių nuobaudų neturėjo. (t.3, b.l. 52)
Kaltinamoji L. K. psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (t. 2, b.l. 28), į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 2, b.l. 26), ji anksčiau neteista (t. 2, b.1.22). L. K. 2010-08-11 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.1.4).
Kaltinamoji L. D. psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (t. 2, b.l. 32), į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 2, b.l. 30), neteista (t. 2, b.1.23). L. D. 2010-08-13 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 15).
Teismo išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo
Ištyrus visus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad byloje pareikšti kaltinimai L. D. ir L. K. nepagrįsti byloje surinktais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, nes
- L. D., dirbdama VĮ (duomenys neskelbtini) Kauno filialo (duomenys neskelbtini) registratore - asistente, būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui, 2008 m. birželio 18 d. netinkamai atliko savo pareigas, nes būdama atsakinga už teisingą duomenų įvedimą į (duomenys neskelbtini) centrinį duomenų banką, pažymų ir pažymėjimų apie (duomenys neskelbtini) bei kitų dokumentų susijusių su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų tvarkymą, nesilaikė (duomenys neskelbtini) skyriaus registratoriaus - asistento pareiginių nuostatų, patvirtintų Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) Kauno filialo direktoriaus 2007-09-14 įsakymu Nr. G-100, o būtent 2008 m. birželio 18 d., įtraukė neteisingus duomenis į (duomenys neskelbtini) duomenų bazę, dėl ko pil. L. K., buvo išduotas (duomenys neskelbtini) išrašas- pažymėjimas Nr. 172096, su netiksliais duomenimis, apie (duomenys neskelbtini), t.y. dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, kurios priklauso pagal kompetenciją ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, tokiais savo veiksmais nukentėjusiųjų M. K. ir A. K. bei jų artimųjų požiuriu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tačiau savo veiksmais nesumenkino Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) autoriteto, nepadarė Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) didelės žalos, kas yra būtinas nusikaltimo požymis, norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybės pagal BK 229 str.,, tai yra L. D. nepadarė jai valstybinio kaltinimo šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos.
- nes L. K., dirbdama VĮ „(duomenys neskelbtini) " Kauno filialo (duomenys neskelbtini) grupės vedėja, būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui, netinkamai atliko savo pareigas, būdama atsakinga už registratorių - asistentų ir registratorių atliktų darbų sutikrinimą, atliekamų darbų kokybę ir (duomenys neskelbtini) registravimą, nesilaikė (duomenys neskelbtini) skyriaus grupės vedėjo pareiginių nuostatų, patvirtintų Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) Kauno filialo direktoriaus 2007-09-14 įsakymu Nr. G-100, o būtent 2008-06-18 (duomenys neskelbtini) registro išrašą- pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su netiksliais duomenimis, parengtą registratorės- asistentės L. V., pil. L. K., apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, patvirtino savo parašu ir antspaudu prieš tai nesutikrinusi duomenų teisingumo t.y. dėl neatsargumo neatliko savo - pareigų, kurios priklauso pagal kompetenciją ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, tokiais savo veiksmais nukentėjusiųjų M. K. ir A. K. bei jų artimųjų požiuriu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tačiau savo veiksmais nesumenkino Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) autoriteto, nepadarė Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) didelės žalos, kas yra būtinas nusikaltimo požymis, norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybės pagal BK 229 str., tai yra L. K. nepadarė jai valstybinio kaltinimo šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas kasacinėse nutartyje 2011-05-24 Nr. 2K-262, ir 2004-12-14, Nr. 2K-512 yra pasisakęs kad teismai vertindami nusikalstamos veikos padarinius, padarytos žalos dydį turi remtis ne abstrakčiais vertinimais, o nustatyti ar buvo padaryta žala, jei taip, kokio dydžio, ir ar jos dydis yra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal konkretų BK straipsnį. Vertinant nusikaltimo, numatyto BK 229 str. padarymą, konstatuojama, kad straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad padarius šią nusikalstamą veiką turi būti padaryta didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Teisme apklausus kaltinamųjų bendradarbes, vadoves, įvertinus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktoriaus 2012-04-24 raštą Nr. (3.1.6.)S- 1466 (t.3, b.l. 50) nenustatyta, kad kaltinamųjų L. D. ir L. K. veiksmais būtų padaryta kokia nors žala įmonei. Tai, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo civilinius ginčus teisme nagrinėjant civilinę bylą Kaišiadorių apylinkės teisme, nelaikytina padaryta žala VĮ (duomenys neskelbtini)“, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę skųsti šios įmonės įregistruotus teisės aktus. Kaišiadorių apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu ieškovų M. K. ir A. K. ieškinį tenkino iš atsakovų, o ne iš atsakovo - VĮ „(duomenys neskelbtini) ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos ne iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“, o iš nesąžiningų atliktų sandorių šalių - atsakovų L. K., A. P. ir R. J.. Ieškovai M. K. ir A. K. neprašė priteisti iš šių atsakovų, dėl jų neteisėtų veiksmų, jų patirtos neturtinės žalos, jei tokia ji buvo.
Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji M. K. ir A. K. galimai patyrė žalą, nes dėl kaltinamųjų neatidumo, notarės Č. neatidumo, jie turėjo kreiptis į prokuratūrą, pradėti baudžiamąją ir civilinę bylas, kas galėjo būti įvardijama kaip neturtinė žalą, dėl ko galėjo būti pateiktas civilinis ieškinys jų laimėtoje civilinėje byloje atsakovui (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo pateiktas.
Valstybinis kaltintojas nekaltina kaltinamųjų L. D. ir L. K., kad jos padarė didelę žalą nukentėjusiesiems M. K. ir A. K., todėl teismas, neišeidamas iš kaltinimo ribų, nekonkretizuoja apie padarytos jiems žalos buvimą. Nukentėjusieji M. K. ir A. K. nesikreipė su prašymais į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ištirti L. D. ir L. K. veiksmus, apsvarstyti minėtų darbuotojų elgesį ar tinkamumą jį atlikti toliau. L. D. ir L. K. toliau sėkmingai dirba įmonėje, jokių pastabų jos iš administracijos dėl padarytų klaidų registruojant L. K. turtines teises, negavo ir nuo įvykio jokių kitų incidentų jų darbe nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl kaltinamųjų padarytos klaidos registruojant L. K. turtines teises, nebuvo sutrikdyta valstybinės įmonės veikla, įmonės veikla nebuvo diskredituota, nebuvo pakirstas žmonių pasitikėjimas šia įmone ir jos darbuotojų atliekamais veiksmais. Tokių aplinkybių nenustatyta, priešingai kaltinamosios, o ypatingai L. K., nes tuo metu, kai paaiškėjo kaltinamųjų padaryta registravimo klaida, L. D. atostogavo, ėmėsi visų priemonių klaidai ištaisyti ir klaida galimai būtų ištaisyta, kaip buvo ištaisyta klaidinga buto (duomenys neskelbtini) Kaune registracija, ir jei nesąžiningi, anksčiau jau įvykdytų (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorių šalių, kurie nustatyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-23 sprendime, veiksmai.
Baigus bylos teisminį nagrinėjimą konstatuojama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnutinai ir nekokybiškai, kaltinamąsias kaltinant tarnybinių nusikaltimų padarymu net nebuvo apie bylą informuotos jų darbovietę, nesidomėta jų charakteristikomis, įmonės administracijos kaltinamųjų padarytos veikos teisiniu įvertinimu, kas buvo padaryta tik bylos teisminio nagrinėjimo metu, nes teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, tiek kaltinančias, tiek teisinančias, kaltinamuosius, ikiteisminio tyrimo metu nesiimta visų įstatyme numatytų galimybių konkretizuoti ir nustatyti galimai kaltinamųjų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, valstybinis kaltinimas tik konstatuota, kad kaltinamosios padarė didelę žalą VĮ (duomenys neskelbtini)“, tačiau ji byloje nepagrįsta įrodymais, tik konstatuojama, kad kaltinamųjų veiksmai „diskredituotas valstybės tarnautojo vardas ir sumenkintas Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) autoritetas.
Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad byloje būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, teismo nuosprendis būtų ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. O bet kurios byloje nepašalintos abejonės, prieštaravimai turi būti vertinami ir aiškinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Europos žmogaus teisių teismas byloje Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją nekaltumo prezumpciją sukonkretino nurodydamas, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, o abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Apibendrinant aptartus įrodymus, akivaizdu, kad kaltinimo pateikti įrodymai visiškai neatlaiko konkurencijos prieš kitus objektyvias byloje nustatytas kaltinamąsias L. D. ir L. K. teisinančias aplinkybes, todėl darytina išvada, kad kaltinamosios yra nekaltos, kad jos, joms inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, todėl jos neprivalo atsakyti už savo veikas tik formaliai atitinkančias nusikaltimų požymius.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ši nuostata konkretinama įtvirtinant prioritetinę ir išimtinę teismo teisę įstatymo nustatyta tvarka išspręsti asmens kaltumo ir nekaltumo klausimą ir įvykdyti teisingumą baudžiamosiose bylose. Kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti įrodymais. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad neįrodyta, kad kaltinamosios L. D. ir L. K. padarė joms inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl vadovaudamasis išdėstytu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu kaltinamosios L. D. ir L. K. šioje byloje išteisintinos.
Po nuosprendžio paskelbimo kaltinamosioms L. D. ir L. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 - 305 str., 307 str. 4 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. D., pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
L. K., pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamosioms L. D. ir L. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti, kitos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Nukentėjusiųjų M. K. ir A. K. pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kauno miesto apylinkės teisme.