- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- e2-1539-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01136-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-1539-1007/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01136-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5
2018 m. balandžio 30 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal K. A. ieškinį dėl jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo iškeltą civilinę bylą, kurioje atsakovas yra A. Š., išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. A. pateiktu ieškiniu prašė nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) gimęs atsakovas A. Š. yra (duomenys neskelbtini) gimusio L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. A. yra jo vaikas; skirti DNR ekspertizę, kad nustatyti, ar atsakovas A. Š. yra L. A. tėvas; priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą sūnui L. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už 36 mėn. – 7 200,00 Eur; paskirti ieškovę tvarkyti sūnaus L. A. gaunamą išlaikymą uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio L. A. gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove K. A.; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką bendru šalių sutarimu; nepilnamečiam L. A. palikti pavardę „A.“; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi priėmė ieškovės K. A. ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą, kurios ankstesnis Nr. e2-1604-1007/2017, atsakovo A. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė priimti ieškovės K. A. ieškinio atsisakymą. Civilinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.
Teismas, manydamas, kad parengiamajame teismo posėdyje bus geriau ir išsamiau pasirengta bylos nagrinėjimui bei atsižvelgdamas į proceso operatyvumo principą, į tai, kad tarp šalių ginčas gali būti išspęstas gera valia, paskyrė parengiamąjį teismo posėdį.
Parengiamojo teismo posėdžio šalys pateikė L. A. gimimo įrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas geranoriškai pripažino tėvystę. 2018 m. balandžio 30 d. posėdžio šalys pateikė 2018 m. balandžio 27 d. taikos sutartį, kurioje išspręsti visi ieškinyje kelti reikalavimai, ir prašė taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, o bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas, byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.
Teismo vertinimu šalių sudaryta taikos sutartis sudaro joms galimybę taikiai išspręsti tarpusavio ginčą, neprieštarauja viešai tvarkai ir geros moralės principams, nepažeidžia ieškovės ir atsakovo, nepilnamečio vaiko interesų. Taikos sutartyje nurodyta, kad jos šalims žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla nutraukiama ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Šalims išaiškintina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismas išaiškina šalims, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis dėl taikos sutarties sąlygų, kuria išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir bendravimo su kitu iš tėvų klausimai, pakeitimo.
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.).
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė paduodant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, išlaidos už advokato pagalbą ir pašto išlaidos, turėtų būti priteistos iš atsakovo.
Vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gruodžio 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valstybė patyrė 234,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
2018 m. balandžio 27 d. Taikos sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas niekada neneigė (duomenys neskelbtini) gimusio šalių sūnaus L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo pat vaiko gimimo norėjo jį pripažinti, dalyvauti sūnaus gyvenime ir vykdyti savo pareigas sūnui, bet tam prieštaravo ieškovė, į tai, kad ir atsakovas šioje byloje gynė nepilnamečio sūnaus interesus (teisę žinoti savo tėvą, būti jo globojamam ir išlaikomam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 str.), kai ieškovė atsiėmė ieškinį, ieškovė patvirtina, kad šia Taikos sutartimi jos ieškinio reikalavimai nėra patenkinti, todėl jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos nei iš vienos šalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė šioje byloje ieškinio atsisakė, o vėliau, po atsakovo atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo priimtas ieškovės ieškinio atsisakymas, patenkinimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškinio nebepalaikė, byla iš esmės vyko atsakovo iniciatyva. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, teismo vertinimu, jo procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimui taikytinos šalių pasirašytos Taikos sutarties 9 punkto nuostatos ir šios išlaidos taip pat neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 5 punktu, teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1539-1007/2018, patvirtinant ieškovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2018 m. balandžio 27 d. Taikos sutartį:
Civilinę bylą Nr. e2-l539-1007/2018 šalys baigia taikos sutartimi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi ir 293 straipsnio 5 punktu. Šalys konstatuoja, kad šia Taikos sutartimi, bendro susitarimo pagrindu visiškai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą (duomenys neskelbtini) gimusio šalių nepilnamečio sūnaus L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystės, nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaikymo ir atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Šalys patvirtina, kad bendru pareiškimu pripažino ir įregistravo, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) gimusio L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas. Šalys sutaria, kad (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šalys sutaria, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teiks (duomenys neskelbtini) gimusiam nepilnamečiui sūnui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Vaikui atsakovo skiriamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis bus vaiko motina K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šalys susitaria dėl tokios atsakovo bendravimo su (duomenys neskelbtini) gimusiu sūnumi L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkos:
6.1. A. Š. bendrauja su sūnumi L. laikotarpiais tarp reisų vieną savaitę, tuo metu sūnus gyvena su tėvu, tėvas pilnai juo pasirūpina ir išlaiko, užtikrina ugdymo įstaigos lankymą, pagalbą mokantis, ir pan.; apie buvimo savo gyvenamojoje vietoje laikotarpius, kuriais bendraus su sūnumi, A. Š. praneša vaiko motinai K. A. ne vėliau kaip prieš savaitę;
6.2. A. Š. bendrauja su sūnumi L. dvi savaites vasarą; tuo metu sūnus gyvena su tėvą, tėvas pilnai juo pasirūpina ir išlaiko; apie planuojamą bendravimo laiką A. Š. praneša vaiko motinai K. A. ne vėliau kaip prieš dvi savaites;
6.3 A. Š. bendrauja su sūnumi L. savo gyvenamojoje vietoje neporiniais metais per Šv. Kalėdas, Naujus Metus, nuo gruodžio 23 d. iki kitų metų sausio 3 d.;
6.4. A. Š. bendrauja su sūnumi L. savo gyvenamojoje vietoje poriniais metais per Šv. Velykas, nuo penktadienio prieš šventę iki pirmadienio (antros Šv. Velykų dienos);
6.5. A. Š. bendrauja su sūnumi L. neribotai elektroninėmis ryšių priemonėmis (telefonu, „Skype“, ir pan.), vaiko motina negali tokiam bendravimui trukdyti;
6.6. A. Š. su sūnumi L. susitarus išvykti laikinai j užsienio valstybę (-es), K. A. perduoda A. Š. vaiko asmens dokumentą, reikalingą kelionei.
Šalys patvirtina, kad joms yra žinoma, jog sudarius Taikos sutartį ir patvirtinus ją teismo nutartimi bei civilinę bylą nutraukus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte numatytais pagrindais ir tvarka, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis), taip pat žinomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis, o taip pat žinoma, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas niekada neneigė (duomenys neskelbtini) gimusio šalių sūnaus L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo pat vaiko gimimo norėjo ją pripažinti, dalyvauti sūnaus gyvenime ir vykdyti savo pareigas sūnui, bet tam prieštaravo ieškovė, į tai, kad ir atsakovas šioje byloje gynė nepilnamečio sūnaus interesus (teisę žinoti savo tėvą, būti jo globojamam ir išlaikomam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 str.), kai ieškovė atsiėmė ieškinį, ieškovė patvirtina, kad šia Taikos sutartimi jos ieškinio reikalavimai nėra patenkinti, todėl jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos nei iš vienos šalies. Sutartis sudaryta 3 egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai ir teismui.
Nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei iš šalių ir šalims viena iš kitos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.