Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2393-153/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-22
Bylos Nr.
2S-2393-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Versmita“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Irgris Company“
Civilinė byla Nr. 2S-2393-153/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Vilma Gadiškienė;

procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 110.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versmita“ atstovo advokato R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4454-571/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgris Company“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versmita“ dėl išlaidų daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Versmita“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto už 15 518,81 Lt, uždraudė atsakovei jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliko atsakovei jį saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovė tokio turto turi nepakankamai, areštavo jos pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove UAB „Irgris Company“.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 15 518,81 Lt išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, kad būtų užtikrintas reikalavimo įvykdymas, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės piniginėms lėšoms ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, grindžiamas rašytiniais įrodymais. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovė per ieškovės pasiūlytą terminą atsisakė pašalinti parduoto vilkiko trūkumus. Teismo nuomone, reikalavimo suma, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį šalyje, yra didelė, ieškovė laiku negaudama jai priklausančių piniginių lėšų negali vykdyti savo pačios įsipareigojimų kitiems asmenims, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendinio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos remiantis ekonomiškumo principu, t. y. ieškinio sumos apimtimi turi būti areštuojamas atsakovei priklausantis nekilnojamas ir kilnojamas turtas, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuojamos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, neviršijant 15 518,81 Lt. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė atsakovei nepranešęs, nes laikė, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, nes atsakovė nevykdo prievolės atsiskaityti ir gali turtą perleisti tretiesiems asmenims.

Atskiruoju skundu atsakovės atstovas prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Apeliantas nurodė tokius motyvus:

1) ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė buvo informuota apie esamus parduodamo vilkiko trūkumus. Atsižvelgus į esamus defektus, įvertinus, kad defektų pašalinimas kaunuos iki 15 000 Lt, vilkiko kaina buvo sumažinta nuo 75 000 Lt iki 60 500 Lt. Sutarta galutinė kaina su PVM – 60 500 Lt, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei;

2) ieškovė, reikšdama pretenziją dėl įgyto daikto techninės būklės, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nurodydama aplinkybes, kurios neatitinka faktinės situacijos. Ieškovė 2011-03-28 turto perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/03/28 nurodė, kad pretenzijų dėl daikto būklės bei komplekto neturi;

Šalies argumentai

3) ieškovės reiškiami turtiniai reikalavimai iš esmės yra nepagrįsti, jie varžo atsakovės teises, trukdo laisvai disponuoti įmonės turtu, priimti sprendimus dėl turto įgijimo, perleidimo ir pan.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės UAB „Irgris Company“ atstovas advokatas J. B. prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė tokius motyvus:

1) atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtu galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino arba įvertino netinkamai aplinkybes, leidžiančias taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu – ieškinio sumą, ieškovės negalėjimą dėl laiku negautų jai priklausančių piniginių lėšų vykdyti įsipareigojimus kitiems asmenims, atsakovės atsisakymą išspręsti ginčą geruoju ir t. t.;

2) atsakovės prašymas panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą yra grindžiamas aplinkybėmis, kurių pagrįstumas nustatomas nagrinėjant ginčą iš esmės;

3) atsakovės atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad daikto kaina buvo sumažinta atsižvelgus į vilkiko esamus defektus, neatitinka tikrovės, nes ieškovė sumokėjo už ginčo turtą daugiau, negu atskirajame skunde nurodo atsakovė. Dėl ne visų piniginių lėšų, ieškovės sumokėtų už vilkiką, įtraukimo į atsakovės buhalterinę apskaitą fakto Marijampolės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Skundžiama nutartis buvo priimta 2011 m. rugsėjo 27 d. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) redakcija, galiojusia nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., todėl nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į tos redakcijos CPK nuostatas, reglamentavusias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 3 str. 8 d.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto ieškovui galimai palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Teismų praktikoje laikoma, kad tokiu išankstiniu vertinimu teismas įsitikina, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 ir kt.). Nurodytoje teismų praktikoje pažymima, kad išankstinis preliminarus reikalavimų vertinimas nelaikomas pareikštų ieškinio materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimu, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) UAB „Irgris Company“ ieškiniu prašo priteisti 15 518,81 Lt išlaidoms atlyginti, kurias ji patyrė šalindama atsakovės UAB „Verstima“ (pardavėjos) parduoto daikto, t. y. transporto priemonės „Renault Magnum 440.19“, valst. Nr. FDM453, ident. Nr. VF617GSA000007397, paslėptus trūkumus. Byloje kilęs ginčas dėl parduoto daikto kokybės. Ieškovės teigimu, daiktas buvo parduotas su paslėptais trūkumais, todėl iš atsakovės reikalaujama atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas. O atsakovė teigia, kad daiktas buvo parduotas tinkamos kokybės. Pagrindinis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl jos nepagrįsto reikalavimo įvykdymui užtikrinti nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Preliminariai vertinant ieškovės reikalavimą, yra svarbios šios aplinkybės: iš pridėtos 2011-03-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/0/28, kuria atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę „Renault Magnum 440.19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.334 str. 1 d. 3 p. pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo patirtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju šių trūkumų neaptarė. Vadinasi, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, paaiškėjus, jog jai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir daikto trūkumai nebuvo aptarti. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo atsirasti akivaizdžioms abejonėms dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Aplinkybės, ar parduotas daiktas atitiko kokybės reikalavimus, ar trūkumai buvo aptarti parduodant ar ne, reikalaujamų priteisti išlaidų dydis, nustatinėtinos nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumo klausimą.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo pobūdį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas parinktas laikantis ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų nei apie savo finansines galimybes, nuosavybės teise valdomo turto vertę ir pan., kurie paneigtų didelės ieškinio sumos prezumpciją, nei įrodymų, patvirtinančių, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos teises, trukdo laisvai disponuoti įmonės turtu, priimti sprendimus dėl turto įgijimo, perleidimo ir pan., todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, naikinti atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis skundžiamos teismo nutarties teisinio pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versmita“ atstovo advokato R. B. atskirojo skundo netenkinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Galina Blaževič