Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovei advokatei V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kaunas, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 5 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, kad 2016 m. gruodžio 30 d., Kaune, 9-ojo Forto g., R. J. vairavo transporto priemonę BMW 318d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šias veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, nepripažino, paaiškino, kad 2016-12-30 buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kadangi su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir pareigūnams kilo įtarimas dėl paraudusių akių, kad yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl buvo nuvežtas patikrinimui į med. įstaigą, nors jis tą dieną nebuvo nei nerūkęs neleistinų medžiagų, nei gėręs alkoholio, nes vartojo vaistus „Quctiopine”. Prieš kelias savaites kompanijoje rūkė kaljaną, kuriame buvo įdėta kažko daugiau nei tabakas. Jį nušalinus nuo vairavimo, iki policijos komisariato automobilį vairavo policijos pareigūnas, kuris dar ir į sieną atsitrenkė, apgadindamas automobilį. Jo patikrinimo metu striukėje buvo rasta marihuana, kuri pas jį atsirado atsitiktinai, nes kažkas eidamas rūkyti užsidėjo jo striukę, jis pats nežinojo, kad striukės kišenėje yra neleistina medžiaga. Sustabdytas jis policijos pareigūnams sakė, jog nėra apsvaigęs nuo jokių medžiagų, o kodėl protokole parašyta, kad pripažįsta, nežino. Prašo nutraukti bylą, nes nepadarė pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje. Visiškai pripažino padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, kadangi tikrai neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo, mano, kad buvo palikęs kitame drabužyje.

Ekspertas A. C. G. paaiškino, jog jam žinoma, jog R. J. 2016-10-16 buvo paskirti vaistai, o vienas iš jų „Quctiopine” 25 ml. yra skirtas vartoti nakčiai vieną kartą per parą. Vaisto informaciniame lape yra rašoma apie jo efektą ir šalutinius poveikius, kad pavartojus šį vaistą, asmeniui gali būti svaigimas, gali sutrikti regėjimas, matyti per rūką, įspėjama nevartoti preparato kur reikalingas budrumas, kol nesi tikras ir įsitikinęs, jog jau gali vairuoti, taip pat, kad šio vaisto negalima vartoti su alkoholiu. Tokie vaistai veikia centrinę nervų sistemą, juos vartojant žmogus gali atrodyti kaip neblaivus. Taip pat paaiškino, kad kai marihuana patenka į organizmą atsiranda metabolitas, tai marihuanos produktas, o jo radimas šlapime reiškia, kad asmuo yra vartojęs marihuaną. Teigia, kad iš med. akte, kuriuo nustatytas apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų, aprašyti akių vyzdžiai - vidutinio dydžio, lygūs ir reaguoja į šviesą, pakitimų nėra, taip pat nurodoma, kad pulsas normos ribose, spaudimas taip pat normos ribose, nesudaro pagrindo nurodyti, jog asmuo negali vairuoti. Mano, kad aktą surašantis asmuo, tiesiog remdamasis pareigūnų žodžiais, nurodė tokią išvadą – vairuoti negali. Be to, apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų būtent tą dieną nepatvirtina šlapime rastos narkotinės medžiagos, tai tik rodo, kad asmuo kažkada vartojo narkotikus. Marihuana yra ilgiausiai išliekanti medžiaga organizme. Ji gali laikytis kraujyje iki 12 parų, o šlapime iki 42 parų. Šiuo atveju spec. išvada rodo, kad jis kažkada buvo vartojęs marihuaną. Pažymi, kad jei asmuo yra pavartojęs marihuanos, jis būna linksmas bet kokioje situacijoje, baimės ir liūdesio tuo metu nėra. Akių paraudimas gali atsirasti ir dėl įvairių priežasčių.

Liudytoja M. S. paaiškino, kad tą dieną R. J. atvažiavo jos pasiimti, nes jautėsi apsvaigusi nuo išgerto šampano. Kadangi R. J. pažįsta gana seniai, teigia, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo kokių nors neleistinų, psichiką veikiančių medžiagų. O policijos pareigūnai sustabdę automobilį nusprendė, kad jis apsvaigęs ir neleido toliau vairuoti.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad dirba Kauno AVPK Centro PK Patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Po įvykio, iš areštinės į Priklausomybės ligų centrą jis vežė jaunuolį su merginą patikrinimui, o po tyrimo parvežė atgal. Jaunuoliai buvo ramūs, reikalavimus vykdė. Atliekant testus jaunuolis buvo ramus, atliko testus ramiai, jokių priekaištų nebuvo. Ir mergina buvo rami. Užduotį tyrimui atlikti užpildė jis, o toliau pildė gydytoja. Teigia, kad nežino kokius tyrimus reikia atlikti siekiant patikrinti ar asmuo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Liudytojas A. R. paaiškino, jog atsimena, kad patikrinimui buvo sustabdytas pažeidėjo vairuojamas automobilis, automobilyje dar buvo mergina. Kadangi patikrinimo metu jautėsi žolės kvapas, pas asmenis buvo rasta narkotinių medžiagų, todėl vairuotojas ir mergina buvo pristatyti į komisariatą. Jis užpildė visus reikiamus dokumentus ir vaikinas su mergina buvo nuvežti į Priklausomybės ligų centrą patikrinimui. Gydytojas pirminėje apžiūroje parašė, kad R. J. yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairuoti negali. Protokole paaiškinimą parašė pats vairuotojas.

Liudytoja S. A. paaiškino, kad narkotinių medžiagų vartojimui patvirtinti imamas šlapimas ir tik jei tiriamasis nepasišlapina, ima ir kraują. Policija paprastai pildo užduoties viršutinę dalį, o likusius duomenis įrašo tiriamąjį apžiūrintis gydytojas. Teigia, kad jaunuolis, t. y. R. J. buvo apsvaigęs, tai matėsi, nes buvo labai kalbus, bandė įrodyti, koks jis teigiamas yra. Buvo padidėjęs jo spaudimas, atliekant patikrinimą jis nežymiai susvyravo. Kadangi parūkius žolės akių vyzdžiai būna išsiplėtę arba vidutinio dydžio, o pas jaunuolį vyzdžiai buvo vidutinio dydžio, nustatė, kad yra lengvas narkotinis apsvaigimas ir vairuoti negali. Paimtas šlapimas tyrimui. Šlapimo tyrime vaisto likučių nerasta. Jo nuotaikos fonas buvo pažemintas, kalba buvo garsi greita, alkoholio nesijautė. Pirminę išvadą parašė iš apžiūros. Kraujas imamas retai, ir tik vadovaujantis turima metodika, tai labai brangus tyrimas, todėl dažniausiai tikrinamas šlapimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė V. G. prašė bylą nutraukti, kadangi vien marihuanos vartojimo faktas nepatvirtina, kad asmuo vairavo transporto priemonę apsvaigęs, byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. vairavo apsvaigęs. Prašė remtis baigiamąja kalba, kurioje išdėstė motyvus.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3, 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 6), tarnybinis pranešimas (b. l. 7), specialisto išvada Nr. T-N 22/2017(01) (b. l. 17), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 879 (b. l. 18), kita bylos medžiaga.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Iš byloje esančios Specialisto išvados Nr. T_N 22/2017(01) matyti, kad R. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, t. y. nustatyta, kad buvo vartojama marihuana (b. l. 17). Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 879 matyti, kad patikrinimo metu R. J. veidas buvo kiek paraudęs, akių obuoliai, junginės kiek paraudę, jis ėjo nesvyruodamas, dėdamas pėdą už pėdos, eidamas išlaikė kryptį, nežymiai susvyruoja, paprastoje pozoje nesvyruoja, pirštu į nosį pataikė be klaidos, vyzdžiai buvo vidutinio dydžio, lygūs, reakcija į šviesą vangesnė nestebima. Taip pat nurodyta, kad tiriamas pripažino vieną kartą metuose rūkantis žolę, nurodė, kad 2016-12-29 18 val. rūkė žolę, vėliau gėrė vaistus „Quctiopine” gydytojo paskyrimu, tvirtino, kad nerūko tiek, kad negalėtų vairuoti, nuotaikos fonas buvo pažemintas, kalbus, kalba garsi ir greita, mąstymas kiek sulėtintas. Apžiūrą atliko gydytoja S. A. (b. l. 18). Posėdžio metu visi apklausti liudytojai patvirtino, jog R. J. buvo ramus, nesimatė pakilios nuotaikos ar nuotaikos kaitos, o pagrindinis policijos pareigūno argumentas sulaikyti R. J., tai, kad jis pajuto žolės kvapą automobilyje ir rado jo striukės kišenėje narkotinę medžiagą. Tačiau pats R. J. neneigia rūkęs marihuaną prieš tris savaites. Kadangi eksperto Gregoire A. C. teigimu marihuana yra ilgiausiai išliekanti medžiaga organizme, ji gali laikytis kraujyje iki 12 parų, o šlapime iki 42 parų, o aprašyti akių vyzdžiai - vidutinio dydžio, lygūs ir reaguoja į šviesą, pakitimų nėra, pulsas ir spaudimas normos ribose, nesudaro pagrindo nurodyti, jog asmuo negali vairuoti ir nepatvirtina, kad jis tikrai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų būtent tą dieną. Todėl darytina išvada, jog byloje nėra surinkti patikimi ir objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų, jog R. J. būtent kaltinime nurodytą dieną buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos ir jis negalėjo vairuoti.

Konstatuotina, jog iš minėtame apžiūros akte esančių įrašų matyti, kad R. J. veiksmai apžiūros metu iš esmės patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentą, jog jis vairuodamas automobilį, nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Metodikos 10.3. – 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios metodikos 11 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas. Iš nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 11.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Sistemiškai vertinant, medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014).

Iš byloje esančios administracinio teisės pažeidimo medžiagos nustatyta, kad R. J. buvo paimtas šlapimo mėginys, atliktas bendras jo būklės bei elgesio įvertinimas ir užpildyta forma Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, netrukus po atliktos apžiūros padaryta išvada, kad jis vairuoti negali, tačiau jokie būdingi apsvaigimui požymiai medicininės apžiūros akte nenustatyti. Todėl teismas negali konstatuoti, kad pagal 2016-12-30 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte aprašytus klinikinius R. J. požymius, jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių at kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat atsižvelgiant į jo medicininės apžiūros metu būklės vertinimo duomenis, negalima tvirtinti, kad sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. O narkotinių medžiagų vartojimo faktas savaime nesuponuoja fakto, kad asmuo nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs. Kaltinimas byloje dėl atsakomybės, esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, negali būti pagrįstas vien administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jį surašiusio pareigūno tarnybiniu pranešimu bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kuris net nepatvirtina apsvaigimo, kai šie duomenys yra pagrįsti vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu ir pareigūno įtarimais. Apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktas turi būti pagrįstas ir visapusiškai įvertintas. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad policijos pareigūnai nesurinko jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog R. J. realiai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, papildomas įrodymų tyrimas nagrinėjamoje byloje prieštarautų proceso efektyvumo principui, be to, praėjus ilgam laiko tarpui nebepavyktų tinkamai ir visapusiškai įvertinti faktinių bylos aplinkybių, buvusių įvykio dieną.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. J. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 30 d., Kaune, 9-ojo Forto g., R. J., vairuodamas transporto priemonę BMW 318d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, jį patikrinimui sustabdžiusiam pareigūnui. Šiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas), 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869, 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra <...>, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas.

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalis atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalį. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo minėtų ATPK straipsnių perkvalifikuoti į ANK.

R. J. administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes R. J. skirtinos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, numatyta nuobauda – įspėjimas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dalyje, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., sudėties, nutraukti.

R. J. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu), ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.