- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- eI2-1064-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02960-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- VĮ Regitra
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei valstybės įmonei „Regitra“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo praktinio egzamino neigiamą įvertinimą „neišlaikyta“ pakeisti teigiamu įvertinimu „išlaikyta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir atsakovė) Alytaus filialo 2021 m. rugsėjo 14 d. praktikos egzamino protokolą Nr. 6116384 (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 14 d. protokolas), VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos (toliau – ir Apeliacijos komisija) 2021 m. spalio 12 d. protokolą Nr. (1.32E)-2V-1289 (toliau – ir 2021 m. spalio 12 d. protokolas) ir praktinio egzamino neigiamą įvertinimą „neišlaikyta“ pakeisti teigiamu įvertinimu „išlaikyta“.
Paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. VĮ „Regitra“ Alytaus filiale laikė A kategorijos vairavimo praktinį egzaminą. Nuvykusį į aikštelę egzaminuotojas informavo pareiškėją, kad viskas yra filmuojama. Pareiškėjui liepė atlikti įvairias užduotis, taip pat liepė važiuoti „lėtąja gyvatėle“, t. y. pravažiuoti pro 6 sustatytus kūgius, paaiškindamas, kad, apvažiavęs paskutinį 6 kūgį, pareiškėjas turi išvažiuoti ne bet kaip, o grįžti į tą pačią liniją, kaip sustatyti šie kūgiai, po to užvažiuoti ant kalnelio, apsisukti ir, pasiekus apie 30 km/h greitį, važiuoti vadinamąją „greitąją gyvatėlę“, kurią sudarė taip pat 6 kūgiai, išdėstyti didesniais tarpais nei pirmoji „gyvatėlė“. Egzaminuotojas paaiškino, kad, apvažiavęs paskutinį 6 kūgį, pareiškėjas turi išvažiuoti ne bet kaip, o grįžti į tą pačią liniją, kaip sustatyti šie kūgiai. Pareiškėjas „lėtąją gyvatėlę“ važiavo tiksliai taip, kaip ir liepė egzaminuotojas, tą darė ir „greitosios gyvatėlės“ atveju, tačiau, pravažiavęs 6 kūgį ir grįždamas į tą pačią liniją, kaip stovėjo kūgiai, posūkio trajektorijoje netikėtai pamatė stovintį 7 kūgį. Pareiškėjas to nesitikėjo, todėl buvo priverstas staigiai stabdyti ir, stengdamasis tiksliai atlikti užduotį, vos išvengė tiesaus susidūrimo, todėl galėjo griūti ir susižeisti, tačiau motociklo apsauga lietė šį 7 kūgį ir jis nuvirto. Dar po kelių užduočių egzaminuotojas pareiškėjui liepė nuvažiuoti ir sustoti prie jo automobilio. Pakalbėjęs su kažkuo telefonu, pasakė, kad pareiškėjas padarė kritinę klaidą, nes nuvertė 7 kūgį.
Vėliau pareiškėjui buvo nurodyta važiuoti į miestą. Atvažiavus prie vienos žiedinės sankryžos pareiškėjui buvo nurodyta apsisukti, tą pareiškėjas ir padarė, tačiau, kaip paaiškino egzaminuotojas, pareiškėjas padarė antrą kritinę klaidą, nes važiavo arčiau kelio vidurio, o ne dešiniau kelkraščio. Pažymėjo, kad pareiškėjas taip važiavo sąmoningai, nes žinojo, kad šią žiedinę sankryžą po rekonstrukcijos darbų atidarė prieš savaitę, jos pakraščiuose dar buvo smėlio sankaupų, kuriose jau krito keturi mokiniai su motociklu, ir instruktorius liepė joje ypač saugotis dešinės pusės ir važiuoti arčiau vidurio. Transporto priemonių šioje sankryžoje nebuvo, pareiškėjas niekam nesukėlė pavojaus, todėl nesupranta, kur yra klaida ir dar kritinė.
Pavažiavus kiek toliau buvo nurodyta pasukti į dešinę pusę ir analogiškoje žiedinėje sankryžoje apsisukti. Pareiškėjas privažiavo, sustojo, praleido transporto priemones ir, įsitikinęs, kad saugu važiuoti, pradėjo judėti, tačiau, šoktelėjęs iš vietos, staiga užgeso motociklas. Vėliau egzaminuotojas pakomentavo, kad pareiškėjas padarė kritinę klaidą, nes, neva, sukėlė potencialiai pavojingą situaciją. Pareiškėjas nesupranta, kam galėjo sukelti pavojingą situaciją, jei tuo metu šioje sankryžoje nebuvo kitos transporto priemonės.
Dar pavažiavus įvairiomis gatvėmis, vienoje jų buvo nurodyta pasukti į dešinę pusę. Privažiavus prie pat šios sankryžos, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, o pareiškėjui pravažiavus „Stop“ liniją užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Tuo metu prie pėsčiųjų perėjos priėjo senutė, pareiškėjas sustojo ją praleisti, bet ji irgi sustojo, neįžengė į perėją. Praleidęs važiuojančius automobilius, pareiškėjas pasuko į dešinę pusę, kadangi prie šviesoforo buvo pritvirtinta žalios spalvos rodyklė, leidžianti atlikti šį manevrą. Kaip vėliau komentavo egzaminuotojas, jis vertino šią situaciją kaip kritinę klaidą, kadangi sankryžoje pareiškėjas nesustojo prie „Stop“ linijos. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad „Stop“ liniją kirto dar degant žaliam šviesoforo signalui ir sustojo prieš perėją. Ruošiantis kelių eismo teorijos egzaminui buvo akcentuojama, kad senyvo amžiaus žmonės gali taip pasielgti ir vairuotojai turi į tai atsižvelgti ir vengdami susidūrimo nedelsdami sustoti.
Pažymėjo, kad prieš pusantro mėnesio Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), teorijos egzaminą išlaikė nepadarydamas nei vienos klaidos ir surinko 100 proc. teisingų atsakymų. Vairuoja automobilį daugiau kaip 30 metų, eisme dalyvauja kiekvieną dieną, dėl KET pažeidimų neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl tiek išlaikytas egzaminas, tiek ir praktika įrodo, kad KET pareiškėjas moka labai gerai. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ direktorių, prašydamas panaikinti praktinio egzamino neigiamą įvertinimą „neišlaikyta“ ir pakeisti jį teigiamu įvertinimu „išlaikyta“. Pažymėjo, kad 2021 m. spalio 13 d. gavo Apeliacijos komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma patenkinti pareiškėjo skundą, paliekant galioti praktinio egzamino rezultatą. Pareiškėjo nuomone, Komisija faktiškai perrašė egzaminuotojo vertinimą, teiginius, savo sprendimo nepagrindė ir nenurodė, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė laikydamas praktinį vairavimo egzaminą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad byloje pateiktas įsakymas, kuriuo patvirtinti maršrutai, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 punkto, 6 straipsnio 17 punkto, trūksta aiškumo, maršrutas nėra aiškus, minėtas aktas nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre (toliau – ir TAR), juo negali vadovautis, nebuvo supažindintas su maršruto schema ir ji nebuvo pateikta, neteisėtas važiavimo maršrutas, negavo tinkamos viešosios paslaugos, dalį maršruto galimai važiavo teisėtai, tačiau dalį – ne, jam egzamino metu davė neteisėtus nurodymus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. VĮ „Regitra“ Alytaus filiale laikė praktikos egzaminą, siekdamas įgyti teisę vairuoti A kategorijai priskirtas transporto priemones. Atsakovės įgaliotas darbuotojas pareiškėjo laikytą praktikos egzaminą įvertino kaip neišlaikytą dėl pareiškėjo padarytų dviejų transporto priemonės valdymo kritinių klaidų (toliau – ir KK) – vienos pavojaus atpažinimo KK ir vienos bendrosios kritinės klaidos (toliau – ir BKK). Pareiškėjui apskundus praktikos egzamino rezultatą Apeliacijos komisijai, pastaroji praktikos egzamino rezultatą paliko galioti.
Pažymėjo, kad asmeniui, siekiančiam įgyti specialiąją teisę, nustatomi atitinkami kriterijai, skirti patikrinti transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus. Gebėjimų ir įgūdžių vertinimo kriterijai ir metodai yra reglamentuoti Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų ir metodų apraše, patvirtintame VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 (toliau – ir Vertinimo aprašas).
Pareiškėjas, atlikdamas važiavimo „greitąja gyvatėle“ pratimą, paskutinį kūgį apvažiavo iš dešinės, o po to kliudė kito pratimo greta esantį kūgį, kuris yra ne vienoje linijoje su „greitosios gyvatėlės“ kūgiais, o dešiniau (žiūrint egzaminuojamojo važiavimo kryptimi). Pareiškėjo kliudytas kūgis netrukdė jam grįžti į pradinę kūgių sudarytą tiesę, apvažiuojant jį iš kairės, tačiau pareiškėjas to nepadarė, jis pasirinko netinkamą trajektoriją – nepasuko į kairę, kad grįžtų į pradinę tiesę, o nuvažiavo iš dešinės kūgio pusės ir kliudė kūgį kaire motociklo puse, t. y. važiavo iš dešinės kūgio pusės. Kad 7-as kūgis yra ne vienoje linijoje su 6 „gyvatėlės“ pratimą žyminčiais kūgiais, savo paaiškinime nurodo ne tik pareiškėją egzaminavęs VĮ „Regitra“ Alytaus filialo specialistas A. K. (toliau – ir egzaminuotojas), bet šį faktą patvirtina ir aikštelės, kurioje vyko egzaminas, nuotraukos. Atsakovės nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjo veiksmus, kuriuos egzaminuotojas įvertino BKK, lėmė pareiškėjo gebėjimų ir įgūdžių, vairuojant A kategorijai priskirtą transporto priemonę, trūkumas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad egzaminuotojas, toliau pareiškėjui nurodydamas važiuoti į miestą ir telefonu sakydamas, kur sukti, lyg pripažino, kad tai nebuvo klaida, bent jau kritinė. Atsakovės nuomone, šis pareiškėjo argumentas visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašą (toliau – ir Egzaminavimo aprašas), kurio 41.1 papunktyje numatyta, kad praktikos egzaminas nutraukiamas, jei egzaminuojamojo daromos vairavimo klaidos ar veiksmai arba neveikimas kelia pavojų jam pačiam, kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo TP, jos keleiviams, neatsižvelgiant į tai, ar egzaminuotojas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio dėl egzaminuojamojo daromų vairavimo klaidų, pavojingų veiksmų arba neveikimo, ar ne. Ši taisyklė aiškintina ir suprantama taip, kad praktikos egzaminas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jei egzaminuojamojo daromos klaidos, t. y. klaidų daugetas arba neveikimas, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo transporto priemonei ir jos keleiviams.
Pažymėjo, kad prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą egzaminuotojas nurodė žiedinėje sankryžoje apsisukti ir išvažiuoti ketvirtame išvažiavime. Į sankryžą pareiškėjas įvažiavo kaire eismo juosta, visą laiką laikėsi kairės (vidinės) žiedo pusės ir nekeisdamas padėties kelio važiuojamojoje dalyje, t. y., nepasitraukęs arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo iš sankryžos. Egzaminuojamojo minimo smėlio žiedinės sankryžos važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, į kurią jis turėjo persirikiuoti prieš išvažiuodamas iš žiedo, nėra (vaizdo įrašo laikas 13:17:20–13:18:10 val.). Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas, įvažiavęs į žiedinę sankryžą, užgesino variklį ir, nors tuo metu sankryža buvo tuščia, sudarė potencialiai pavojingą situaciją (vaizdo įrašo laikas 13:19:38–13:20:10 val.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tiek pirmoje, tiek ir antroje žiedinėje sankryžoje sudarytos potencialiai pavojingos situacijos turi būti suprantamos ne tik kaip realus pavojus, o kaip potencialus (hipotetinis) pavojus eismo saugumui.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su įvertinta pavojaus atpažinimo (signalas, ženklai, ženklinimas) KK, nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad prie sankryžos, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforo su papildoma žalia rodykle, pareiškėjas privažiavo jau degant geltonam signalui, o ne mirksint žaliam. Pareiškėjas sustojo pravažiavęs „Stop“ liniją, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 76 punkto reikalavimą, nurodantį, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš „Stop“ liniją (vaizdo įrašo laikas 13:33:40–13:34:00 val.).
Vertinimo aprašo 9.3 papunktis numato, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną KK. Pareiškėjas praktikos egzamino metu padarė tris KK ir vieną BKK.
Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2021 m. rugsėjo 14 d. protokolą, 2021 m. spalio 12 d. protokolą ir praktinio egzamino neigiamą įvertinimą pakeisti teigiamu pažymėjo, kad vairavimo įgūdžių vertinimas priskirtinas išimtinai tik VĮ „Regitra“ kompetencijai, todėl reikalavimas įvertinti egzaminą teigiamai negali būti tenkinamas. Apeliacijos komisija, teismas neturi viešojo administravimo subjektui suteiktų įgaliojimų. Atsižvelgiant į tai, kad Apeliacijos komisija, išsamiai ištyrusi aplinkybes, priėmė sprendimą palikti egzamino rezultatą galioti, kadangi egzaminuotojo veiksmai atitiko teisės aktų, reguliuojančių šį teisinį ginčą, reikalavimus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ Alytaus filialo 2021 m. rugsėjo 14 d. protokolo, VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2021 m. spalio 12 d. protokolo ir Lietuvos Administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumo.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. VĮ „Regitra“ Alytaus filiale laikė praktikos egzaminą, siekdamas įgyti teisę vairuoti A kategorijai priskirtas transporto priemones. Iš praktikos egzamino 2021 m. rugsėjo 14 d. protokolo matyti, kad pareiškėjo dalyvavimo eisme laikas 13.11–13.54 val., laikyto egzamino rezultatas – neišlaikytas (kritinė klaida). Egzamino klaidos – Transporto priemonės valdymas: Užgesintas variklis. Kritinė klaida. Užgesina variklį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją; Padėtis prieš posūkį į dešinę. Kritinė klaida. Užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją. Pavojaus atpažinimas: Signalai, ženklai, ženklinimas. Kritinė klaida. Nevykdo eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo reikalavimų. Bendrosios kritinės klaidos: Susidūrimas. Kritinė klaida. Situacija, kai egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė susiduria (užvažiuoja) su kitu objektu. Egzamino įvertinimas – nepakankami vairavimo įgūdžiai.
Pareiškėjas VĮ „Regitra“ direktoriui pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. skundą „Dėl praktinio egzamino įvertinimo“ (toliau – ir apeliacija), kuriame nurodė, kad nesutinka su 2021 m. rugsėjo 14 d. praktinio vairavimo egzamino rezultatu, 2021 m. rugsėjo 14 d. protokole nurodytomis klaidomis, ir prašė panaikinti praktinio egzamino neigiamą įvertinimą „neišlaikyta“ ir pakeisti jį teigiamu įvertinimu „išlaikyta“.
Apeliacijos komisija 2021 m. spalio 12 d. protokole nurodė, kad pareiškėjas laikė vairavimo praktikos egzaminą A kategorijos transporto priemone ir apeliacijoje nesutinka su nurodytomis KK, kurias egzaminuotojas pažymėjo, kai pareiškėjas: 1) baigdamas „greitąją gyvatėlę“ staigiai stabdė ir motociklo apsauga lietė septintą kūgį, dėl to šis nuvirto. Prieš užduotį jo egzaminuotojas neinformavo, kad bus dar vienas kūgis, kurio reikia saugotis ir nekliudyti. Pareiškėjas teigia, kad buvo priverstas staigiai stabdyti ir stengdamasis tiksliai atlikti užduotį vos išvengė tiesaus susidūrimo, dėl to galėjo griūti ir susižeisti, ir mano, kad papildomas kūgis kėlė grėsmę jo sveikatai; 2) atvažiavo prie vienos žiedinės sankryžos apsisukti. Egzaminuojamasis važiavo arčiau kelio vidurio, o ne dešiniau kelkraščio, nes žiedinę sankryžą atidarė po rekonstrukcijos darbų prieš savaitę, jos pakraščiuose dar buvo smėlio sankaupų, kuriose jau krito keturi mokiniai su motociklu ir instruktorius patarė joje ypač saugotis dešinės pusės ir važiuoti arčiau vidurio. Transporto priemonių šioje sankryžoje nebuvo, pavojaus niekam nekilo; 3) analogiškoje žiedinėje sankryžoje turėjo apsisukti. Jis privažiavo, sustojo, praleido transporto priemones ir, įsitikinęs, kad saugu važiuoti, pradėjo judėti, tačiau, šoktelėjus iš vietos, staiga užgeso motociklas. Egzaminuotojas pakomentavo, kad pareiškėjas padarė KK, nes sukėlė „potencialiai pavojingą situaciją“. Pareiškėjas abejoja, kam jis galėjo sukelti pavojingą situaciją, jei tuo metu šioje sankryžoje nebuvo kitos transporto priemonės; 4) privažiavo prie sankryžos, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas ir, kai kirto „Stop“ liniją, užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Tuo metu prie pėsčiųjų perėjos priėjo senutė. Egzaminuojamasis sustojo ją praleisti, bet ji irgi sustojo ir neįžengė į perėją. Pareiškėjas praleido važiuojančius automobilius ir pasuko į dešinę pusę, kadangi prie šviesoforo buvo pritvirtinta žalios spalvos rodyklė, leidžianti atlikti šį manevrą. Egzaminuotojas įvertino šią situaciją KK, nes sankryžoje pareiškėjas nesustojo prie „Stop“ linijos.
VĮ „Regitra“ Alytaus filialo egzaminuotojas paaiškinime nurodė, kad egzaminuojamasis: 1) pravažiavęs „greitosios gyvatėlės“ šeštą kūgį, kliudė kito pratimo greta esantį kūgį, kuris yra ne vienoje linijoje su „greitosios gyvatėlės“ kūgiais; 2) išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, užėmė netinkamą padėtį ir sudarė potencialiai pavojingą situaciją. Į sankryžą įvažiavo kaire eismo juosta ir nekeisdamas padėties kelio važiuojamojoje dalyje (nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) išvažiavo iš sankryžos. Kelio dangos būklė buvo tinkama išvažiuoti iš sankryžos; 3) įvažiavęs į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, užgesino variklį, taip sudarė potencialiai pavojingą situaciją; 4) įvažiavęs į sankryžą, nevykdė eismo reguliavimo signalo reikalavimų, nesustojo prie „Stop“ linijos degant draudžiamam šviesoforo signalui.
Apeliacijos komisija 2021 m. spalio 12 d. protokole konstatavo, kad iš vaizdo įrašo matyti, kaip egzaminuojamasis: 1. Atlikęs „greitosios gyvatėlės“ manevrą, nuvertė kūgį, pastatytą kitam manevrui atlikti (vaizdo įrašo laikas 13:02:50–13:03:30 val.). Pažymėta susidūrimo BKK atitinka Vertinimo aprašo 54 punkto nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė susiduria (užvažiuoja) su kitu objektu. Pažymėtina, kad Vertinimo aprašo 2 priedo 1 punktas nustato, jog manevro atlikimo vieta žymima 0,3 m aukščio nukreipiamaisiais kūgiais, kurie atitinka Lietuvos standartą LST EN 13422 „Vertikalieji kelio ženklai. Kilnojamieji deformuojamieji įspėjamieji įtaisai ir atspindimieji ženklai. Kilnojamieji kelio ženklai. Kūgiai ir cilindrai“. Apeliacijos komisija pareiškėjo teiginį, kad užvažiavimas kėlė grėsmę jo sveikatai, vertina tik kaip jo gynybinę poziciją. 2. Egzaminuotojas nurodė žiedinėje sankryžoje apsisukti, išvažiuoti ketvirtame išvažiavime. Į sankryžą pareiškėjas įvažiavo kaire eismo juosta, visą laiką laikėsi kairės žiedo pusės, taip pat ir išvažiuodamas iš sankryžos. Egzaminuojamojo minimo smėlio važiuojamojoje dalyje taip pat nėra (vaizdo įrašo laikas 13:17:20–13:18:10 val.). Pažymėta padėties prieš posūkį į dešinę pasirinkimo KK atitinka Vertinimo aprašo 42.2 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją. 3. Įvažiavęs į žiedinę sankryžą užgesino variklį ir, nors tuo metu sankryža buvo tuščia, sudarė potencialiai pavojingą situaciją (vaizdo įrašo laikas 13:19:38-13:20:10 val.). Pažymėta sankabos valdymo KK atitinka Vertinimo aprašo 36.2 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis užgesina variklį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją. 4. Prieš sukdamas į dešinę, persirikiavo į dešinę juostą, prie šviesoforo su papildoma žalia rodykle privažiavo jau degant geltonam signalui, tačiau prie „Stop“ linijos nesustojo, ją pravažiavo, taip pažeisdamas KET 76 punkto reikalavimą, jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau, prieš įvažiuodami į sankryžą, jie privalo sustoti prieš „Stop“ liniją (vaizdo įrašo laikas 13:33:40–13:34:00 val.) Pažymėta eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymo KK atitinka Vertinimo aprašo 49.1 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis nevykdo eismo reguliavimo signalo reikalavimų. 5. Egzamino įvertinimas (neišlaikytas) atitinka Vertinimo aprašo 9.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną KK, todėl nėra pagrindo anuliuoti egzaminuotojo priimto sprendimo. Nutarta, vadovaujantis Apeliacijos komisijos nuostatų, patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-169 „Dėl Apeliacijos komisijos nuostatų patvirtinimo bei VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-184 2 p. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-103 pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – ir Nuostatai), 17.2 papunkčio nuostata, pareiškėjo egzamino rezultatą palikti galioti.
VĮ „Regitra“, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliaciją, 2021 m. spalio 13 d. raštu „Dėl apeliacijos nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Apeliacijos komisija išnagrinėjo pareiškėjo apeliaciją dėl praktikos egzamino įvertinimo ir nusprendė palikti galioti egzamino rezultatą. Pateikė Apeliacijos komisijos 2021 m. spalio 12 d. protokolo kopiją.
Pareiškėjas su 2021 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. spalio 12 d. protokolais (protokoliniais sprendimais) nesutinka, prašo juos panaikinti.
Pateikti prie bylos vaizdo įrašai teismo posėdžio metu peržiūrėti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Egzaminavimo aprašas, Vertinimo aprašas, Kelių eismo taisyklės. Egzaminavimo apraše (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d.) nustatytos teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos motorinę transporto priemonę (toliau – ir TP) įgyti ar susigrąžinti norinčių asmenų teorinių žinių, praktinių TP valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo sąlygos ir tvarka (1 punktas). Egzaminuojama VĮ „Regitra“ padaliniuose (3 punktas). Šio aprašo IV skyriuje reglamentuojamas praktikos egzaminas. Siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos TP. Praktikos egzamino metu daromas vaizdo ir garso įrašas (27 punktas). Jei praktikos egzaminas laikomas Al, A2, A arba BĮ (vairuojama kaip motociklas) kategorijos TP, egzaminuojamasis stebimas iš kitos, jį lydinčios, TP (34 punktas). Bendrosios egzaminuojamojo pareigos praktikos egzamino metu nustatytos minėto aprašo 35.1–35.8 papunkčiuose. Egzaminuojamųjų, vairuojančių Al, A2, A, BĮ, B ir BE kategorijų TP, praktikos egzaminas kelyje tęsiasi ne mažiau kaip 25 minutes (36 punktas). Praktikos egzamino metu tikrinami atitinkamos kategorijos TP valdymo įgūdžiai ir gebėjimai, išdėstyti aprašo 4 priede (38 punktas). Kiekviename VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centre pagal aprašo 1 priedo reikalavimus sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai (toliau – ir maršrutai), atsižvelgiant į įvairių kategorijų TP vairavimo ypatumus ir minimalų privalomą laiką vairuoti kelyje. Visus maršrutus tvirtina VĮ „Regitra“ filialo vadovas. Maršrutas egzaminuojamajam parenkamas prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu (39 punktas). Vertindamas TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus egzaminuotojas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar egzaminuojamasis elgiasi atsargiai ir pagarbiai su kitais eismo dalyviais (41 punktas). Pasibaigus praktikos egzaminui egzaminuotojas raštu suformuluoja ir dalykiškai pagrindžia egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą, o egzaminuojamąjį apie tai informuoja žodžiu ir raštu (42 punktas). Praktikos egzamino metu taikomus TP valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus ir metodus tvirtina VĮ „Regitra“ generalinis direktorius (43 punktas).
Vertinimo aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 1 d.) 1 punkte nustatyta, kad motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijai ir metodai yra taikomi VĮ „Regitra“ egzaminuojant asmenis, siekiančius gauti vairuotojo pažymėjimą arba jį susigrąžinti, jei specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimta metams ar ilgesniam laikui. Pagal Vertinimo aprašo 2 punktą, egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai, vairuojant transporto priemonę, vertinami pagal tai, ar jis sugeba, atsižvelgdamas į pasirinktos kategorijos transporto priemonės konstrukcinius ir vairavimo ypatumus, nurodytus šio straipsnio išvardytuose papunkčiuose (2.1–2.22 p.). Vertinimo metodai yra įtvirtinti minėto aprašo II skyriuje. Vertinimo aprašo 3 punkte nustatyta, kad egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas, nekritines klaidas arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – ir SPK). Vertinimo aprašo 4 punkte nustatyta, kad KK – veiksmas, kuris: parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių, gebėjimų lygį ar nepagarbą, neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu (4.1 papunktis); gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją) (4.2 papunktis). Šio aprašo 5 punkte nustatyta, kad KK, susijusios su egzaminuojamojo įgūdžiais ir gebėjimais, bet tiesiogiai nesusijusios su veiksmais, aprašytais I skyriuje, vadinamos bendrosiomis kritinėmis klaidomis. Vertinamos keturios BKK: 5.1. egzaminuotojo įsikišimas; 5.2. susidūrimas (užvažiavimas ant kliūties ir pan.); 5.3. pavojinga situacija ir 5.4. privalomų nurodymų nevykdymas. Pagal vertinimo aprašo 9.3 papunktį, egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną KK.
Kaip matyti iš anksčiau minėtų teisės aktų nuostatų, praktikos egzamino metu siekiama išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos TP. Taigi vertinant egzaminuojamo realius veiksmus sprendžiama, ar jis padarė klaidų ir kokio pobūdžio klaidų, ir atitinkamai daroma išvada, ar praktikos egzaminas yra išlaikytas, ar ne.
Nagrinėjamoje byloje praktikos egzamino ataskaitoje egzaminuotojas nurodė, kad pareiškėjas padarė BKK – susidūrimas, egzamino įvertinimas – nepakankami vairavimo įgūdžiai.
Pareiškėjas Apeliacijos komisijai, o taip pat ir teismo posėdžio metu, teigė, kad, baigdamas „greitąją gyvatėlę“ staigiai stabdė ir motociklo apsauga lietė septintą kūgį, dėl to šis nuvirto. Prieš užduotį jo egzaminuotojas neinformavo, kad bus dar vienas kūgis, kurio reikia saugotis ir nekliudyti. Pareiškėjas teigia, kad buvo priverstas staigiai stabdyti ir stengdamasis tiksliai atlikti užduotį vos išvengė tiesaus susidūrimo, dėl to galėjo griūti ir susižeisti, mano, kad papildomas kūgis kėlė grėsmę jo sveikatai.
Egzaminuotojas paaiškinime nurodė, kad egzaminuojamasis, pravažiavęs „greitosios gyvatėlės“ šeštą kūgį, kliudė kito pratimo greta esantį kūgį, kuris yra ne vienoje linijoje su „greitosios gyvatėlės“ kūgiais.
Apeliacijos komisija konstatavo, kad, atlikęs „greitosios gyvatėlės“ manevrą, pareiškėjas nuvertė kūgį, pastatytą kitam manevrui atlikti (vaizdo įrašo laikas 13:02:50–13:03:30 val.).
Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad išdėstyti užduočių kūgiai ant specialių dažais pažymėtų vietų. Atsakovės atstovas paaiškino, kad praktinėms užduotims atlikti aikštelėje kūgiai išdėstomi ta pačia tvarka. Detalizavo, kad pareiškėjo nuverstas kūgis buvo iš kitos užduoties ir nebuvo toje pačioje linijoje kaip „greitosios gyvatėlės“ kūgiai.
Vertinimo aprašo 2 priedo 1 punktas nustato, jog manevro atlikimo vieta žymima 0,3 m aukščio nukreipiamaisiais kūgiais, kurie atitinka Lietuvos standartą LST EN 13422 „Vertikalieji kelio ženklai. Kilnojamieji deformuojamieji įspėjamieji įtaisai ir atspindimieji ženklai. Kilnojamieji kelio ženklai. Kūgiai ir cilindrai“. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad egzaminavimo aikštelėje kūgiai buvo įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų.
Teismas daro išvadą, jog egzaminuotojo nuotraukų vertinimas atitinka realią aikštelės situaciją, o vaizdo įrašas (peržiūrėtas teismo posėdžio metu) patvirtina, kad egzaminuotojas teisingai įvertino pareiškėjo atliktą užduotį, pripažinęs, kad jis padarė BKK, kuri atitinka Vertinimo aprašo 54 punkto nuostatą, įtvirtinančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė susiduria (užvažiuoja) su kitu objektu. Egzaminuotojas pažymėjo, kad kitu objektu laikytinas ir kitos užduoties kūgis. Pabrėžtina, kad nors pareiškėjas kūgį vertina kaip 7-ą, tačiau ir iš nuotraukų, ir iš vaizdo įrašo matyti, kad užduotį sudarė 6 kūgiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išdėstytas teisinis reglamentavimas draudžia susidūrimą su kitu objektu, t. y. su bet kokiu objektu, todėl visiškai nesvarbu, ar kūgis buvo 7, ar iš kitos užduoties, kliudyti jį bet kokiu atveju draudžiama.
Vertinimo aprašo 2 priedo 2.4 papunktis numato, kad egzaminuojant Al, A2 arba A kategorijos transporto priemonę turi būti patikrinta, ar egzaminuojamasis sugeba važiuoti gyvatėle nesustodamas tarp šešių vienoje tiesėje išdėstytų kūgių lėtai ir greitai (ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu). Atstumas tarp gretimų kūgių važiuojant lėtai – 3 m; greitai – 8 m. Pradedant manevrą, motociklas turi būti kūgių sudarytoje linijoje prieš pirmą kūgį. Egzaminuojamasis, važiuodamas gyvatėle lėtai, manevrą gali atlikti pajudėdamas likus 3–5 m iki pirmojo kūgio, o važiuodamas greitai – šiek tiek iš toliau, kad ties gyvatėlės pradžia pasiektų ne mažesnį kaip 30 km/h greitį (2.4.1 papunktis); turi važiuoti gyvatėle tarp kūgių, tinkamai valdyti akceleratorių, galinio rato stabdį ir sankabą (2.4.2 papunktis); už paskutinio kūgio grįžti į pradinę tiesę ir važiuoti tiesiai keletą metrų (2.4.3 papunktis).
Kaip matyti iš minėtų Vertinimo aprašo nuostatų, „greitosios gyvatėlės“ atlikimas apima praktinių veiksmų daugetą, t. y. nustatytą greitį, transporto priemonės valdymo įgūdžius pravažiuojant kūgius (akceleratoriaus, stabdžio ir sankabos valdymą), o taip pat ir gebėjimą grįžti į pradinę tiesę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma, kaip važiuoti „greitąja gyvatėle“, o tai, kad pareiškėjas kliudė kūgį iš kitos užduoties, rodo jo praktinio vairavimo įgūdžių trūkumą. Pačiam pareiškėjui kilo pareiga įvertinti aplinką, kurioje jis atliko užduotį, ir pasirinkti tokį užduoties atlikimo būdą, kad ji būtų atlikta saugiai ir pagal egzaminuotojo reikalavimus. Sutiktina su egzaminuotojo argumentais, kad pareiškėjas turėjo matyti aplinką, įsivertinti situaciją ir sureaguoti į pastebėtą kliūtį. Egzaminuotojas neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie kūgius iš kitų užduočių.
Nagrinėjamu atveju teismas visiškai sutinka su Komisijos vertinimu, kad pratimo kūgį, kuris nebuvo vienoje linijoje su „greitosios gyvatėlės“ kūgiais, pareiškėjas kliudė, t. y. susidūrė su objektu, kuris jam netrukdė grįžti į pradinę kūgių sudarytą tiesę, apvažiuojant jį iš kairės, tačiau pareiškėjas, pasirinkdamas netinkamą trajektoriją, nepasuko į kairę, kad grįžtų į pradinę liniją, o nuvažiavo iš dešinės kūgio pusės ir taip kliudė kūgį kaire motociklo puse. Taigi, pareiškėjas padarė nustatytą BKK – susidūrė su objektu (kūgiu, pastatytu kitai užduočiai atlikti).
Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis dėl netikėtos kliūties buvo priverstas staigiai stabdyti, o papildomas kūgis kėlė grėsmę jo sveikatai, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, tai yra paties pareiškėjo situacijos supratimas ir aiškinimas. Be to, ir pareiškėjo skundo argumentai, kad, kai egzaminuotojas aiškino, kaip atlikti užduotį, pareiškėjas stovėjo nugara ir nematė kūgių eilės, negali būti vertinami kaip egzaminuotojo netinkami veiksmai, o pats pareiškėjas neprašė patikslinti, kaip atlikti užduotį.
Praktikos egzamino ataskaitoje egzaminuotojas nurodė: „Padėtis prieš posūkį į dešinę. Kritinė klaida. Užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.“
Pareiškėjas teigia, kad atvažiavo prie vienos žiedinės sankryžos apsisukti. Nurodė, kad važiavo arčiau kelio vidurio, o ne dešiniau, arčiau kelkraščio, nes žiedinė sankryža atidaryta po rekonstrukcijos darbų prieš savaitę, jos pakraščiuose dar buvo smėlio sankaupų, kuriose jau krito keturi mokiniai su motociklu ir instruktorius patarė jam saugotis dešinės pusės ir važiuoti arčiau vidurio. Transporto priemonių šioje sankryžoje nebuvo, pavojaus niekam nekilo. Taip važiavo saugumo sumetimais.
Iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, užėmė netinkamą padėtį ir sudarė potencialiai pavojingą situaciją. Į sankryžą įvažiavo kaire eismo juosta ir nekeisdamas padėties kelio važiuojamojoje dalyje (nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) išvažiavo iš sankryžos. Tai užfiksuota ir vaizdo įraše (laikas 13:17:20–13:18:10 val.), kuris buvo peržiūrėtas ir analizuotas posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad žiedinėje sankryžoje, kuri, kaip teigia pareiškėjas, buvo atidaryta po rekonstrukcijos, eismo juostų nebuvo pažymėtų (nesužymėta linijomis). Tai akivaizdžiai matyti vaizdo įraše. Teismo nuomone, tai galėjo lemti tam tikrą pareiškėjo egzamino metu pasirinktą vairavimo būdą. Akivaizdžių smėlio sankaupų vaizdo įraše nematyti, vairavimo sąlygos buvo geros. Apeliacijos komisija dėl padėties prieš posūkį į dešinę pasirinkimo KK vertino, kad ši klaida atitinka Vertinimo aprašo 42.2 papunkčio nuostatą, nustatančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.
Taigi, darytina išvada, kad galimai netinkamą padėtį pareiškėjas užėmė dėl žiedinėje sankryžoje nesužymėtų eismo juostų, o konkrečiu atveju (nesant kitų transporto priemonių žiede), pavojingos situacijos pareiškėjas realiai nesukėlė, pavojinga situacija galima vertinti kaip galėjusi atsirasti. Vertinimo aprašo 6 punkte nustatyta, kad nekritinė klaida (NK) – veiksmas, kuris parodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, bet vienas pats nekelia grėsmės jokiam eismo dalyviui ar netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės, t. y. nesudaro potencialiai pavojingos situacijos. Nagrinėjamu atveju šioje padėtyje pareiškėjo važiavimas nekėlė grėsmės eismo dalyviui (nebuvo kitų transporto priemonių), o jo važiavimas galėjo būti nulemtas ir dėl po rekonstrukcijos atidarytos sankryžos, kurioje nebuvo sužymėtų eismo juostų, o taip pat ir nepakankamų vairavimo įgūdžių. Tokia situacija atitinka NK, kaip apibrėžta Vertinimo aprašo 6 punkte. Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš skundžiamų protokolinių sprendimų šalinamas (eliminuojamas) šios klaidos kvalifikavimas KK.
Praktikos egzamino ataskaitoje egzaminuotojas prie transporto priemonės valdymo klaidų nurodė: „Užgesintas variklis. Kritinė klaida. Užgesina variklį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją“.
Pareiškėjas teigia, kad žiedinėje sankryžoje turėjo apsisukti. Jis privažiavo, sustojo, praleido transporto priemones ir, įsitikinęs, kad saugu važiuoti, pradėjo judėti, tačiau, šoktelėjęs iš vietos, motociklas staiga užgeso. Pareiškėjas nesutinka, kad jo vairavimas sukėlė potencialiai pavojingą situaciją. Be to, posėdžio metu jis teigė, kad dėl techniškai netvarkingo motociklo galėjo užgesti variklis sankryžoje.
Apeliacijos komisija konstatavo, kad, įvažiavęs į žiedinę sankryžą, pareiškėjas užgesino variklį ir, nors tuo metu sankryža buvo tuščia, sudarė potencialiai pavojingą situaciją. Vertino, kad sankabos valdymo KK atitinka Vertinimo aprašo 36.2 papunkčio nuostatą, nustatančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis užgesina variklį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo laikas 13:19:38–13:20:10 val.). Pareiškėjas nei apeliacijoje, nei skunde Komisijai nekėlė abejonių dėl motociklo neatitikties techniniams reikalavimams. Akivaizdu, kad tokias aplinkybes jis galėjo nurodyti iš karto tiek egzaminuotojui, o vėliau ir jo teiktuose skunduose. Jokių aplinkybių, kurios lemtų naujų argumentų pateikimą posėdžio metu, nenurodė. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas laikė praktikos egzaminą motociklu, kuris buvo techniškai tvarkingas, ir nustatytą KK lėmė anksčiau nurodyta transporto priemonės valdymo KK. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti egzaminuotojo ir Apeliacijos komisijos vertinimu.
Teismas daro išvadą, kad, pareiškėjui žiedinėje sankryžoje užgesinus variklį, susidarė potencialiai pavojinga situacija, nes, nenumatytai ir nekontroliuojamai įvažiavusi į žiedinę sankryžą ir sustojusi, pareiškėjo valdoma transporto priemonė tapo netikėta kliūtimi kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo eismo intensyvumo tuo momentu. Aplinkybė, kad tuo metu nebuvo kitų transporto priemonių, nekeičia egzaminuotojo nustatytos klaidos esmės. Pagal faktines aplinkybes nustatyta, jog padarant minėtą KK susiklostė pavojinga situacija ar neatsargumas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, o tai, kad nebuvo kitų eismo dalyvių sankryžoje, nepaneigia padarytos KK, o taip pat ir galimos potencialiai pavojingos situacijos.
Praktikos egzamino ataskaitoje egzaminuotojas prie pavojaus atpažinimo klaidų nurodė, kad „Signalai, ženklai, ženklinimas. Kritinė klaida. Nevykdo eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo reikalavimų“.
Pareiškėjas teigia, kad privažiavo prie sankryžos, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas ir kai pravažiavo „Stop“ liniją užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Tuo metu prie pėsčiųjų perėjos priėjo senutė. Jis sustojo ją praleisti, bet ji irgi sustojo ir neįžengė į perėją. Pareiškėjas praleido važiuojančius automobilius ir pasuko į dešinę pusę, kadangi prie šviesoforo buvo pritvirtinta žalios spalvos rodyklė, leidžianti atlikti šį manevrą. Egzaminuotojas įvertino šią situaciją KK, nes sankryžoje pareiškėjas nesustojo prie „Stop“ linijos.
Teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo laikas 13:33:40 - 13:34:00 val.) patvirtina, kad pareiškėjas privažiavo ir kirto „Stop“ liniją degant jau draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui 34 km/h val. greičiu. Dar iki „Stop“ linijos privažiavimo užsidegė geltonas šviesoforo signalas (tai patvirtina ir vaizdo įrašo fotofiksacija). Pareiškėjas pažeidė KET 76 punkto reikalavimą, nustatantį, kad, jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš „Stop“ liniją.
Apeliacijos komisija konstatavo, kad, prieš sukdamas į dešinę, pareiškėjas persirikiavo į dešinę juostą, prie šviesoforo su papildoma žalia rodykle privažiavo jau degant geltonam signalui, tačiau prie „Stop“ linijos nesustojo, ją pravažiavo, taip (vaizdo įrašo laikas 13:33:40–13:34:00 val.) Pažymėta eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymo KK atitinka Vertinimo aprašo 49.1 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis nevykdo eismo reguliavimo signalo reikalavimų. Komisijos vertinimu, egzaminuotojas tinkamai nustatė KK.
Būtinybė pareiškėjui staigiai stabdyti atsirado ne dėl prie pėsčiųjų perėjos priartėjusio asmens, o dėl per didelio motociklo judėjimo greičio (34 km/h ties „Stop“ linija), kuriuo jis priartėjo prie minėtos sankryžos. Objektyvios būtinybės stabdyti staigiai nebuvo. KET 29 punktas nustato, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. Kaip minėta, objektyvios būtinybės (dėl išėjusio asmens) staigiai stabdyti nebuvo, taigi, ir pareiškėjas sankryžoje turėjo laikytis kelio ženklo reikalavimo ir šiuo atveju sustoti prieš „Stop“ liniją. Akivaizdu, kad tokio reikalavimo jis nesilaikė. KET 73.7 papunktyje nustatyta, jog geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus). Vaizdinė medžiaga patvirtina nustatytą KK, o šiuo atveju KET 29 punkte nustatyta išimtis netaikytina. Teismas sutinka su egzaminuotojo ir Apeliacijos komisijos vertinimu. Egzaminuotojo nustatyta klaida pagrįstai laikytina KK.
Pagal Apeliacijos komisijos nuostatų, patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-169 „Dėl Apeliacijos komisijos nuostatų patvirtinimo bei valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-184 2 p. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-103 pripažinimo netekusiais galios“, 1 punktą, šie nuostatai nustato Apeliacijos komisijos kompetenciją, darbo organizavimą, su teorinių žinių ir praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo įvertinimu nesutinkančių asmenų apeliacijų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų apskundimo tvarką.
Apeliacijos komisija nagrinėja su egzamino įvertinimu nesutinkančių asmenų apeliacijas, VĮ „Regitra“ filialo darbuotojų, kurių sprendimai skundžiami, paaiškinimus, egzaminų protokolus ir kitą su skundžiamu egzaminu susijusią medžiagą – situaciją paaiškinančias schemas, nuotraukas, vaizdo įrašus ir kt. (3.1 papunktis); Apeliacijos komisiją iš 8 narių sudaro VĮ „Regitra“ generalinis direktorius. Komisija sudaroma neterminuotam laikotarpiui (6 punktas); Apeliacijos nagrinėjimas Komisijos posėdyje yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja bent 3 nariai (7 punktas); Apeliacijos komisijos darbo forma yra posėdžiai, kurie rengiami pagal poreikį – atsižvelgiant į pateiktas apeliacijas ir jų nagrinėjimo terminus (9 punktas). Apeliacijos komisijos sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kurį pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius. Komisijos sprendimas dėl apeliacijoje keliamų reikalavimų priimamas balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą priima Komisijos pirmininkas (12 punktas). Apeliacijų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Apeliacijos komisijos nuostatų IV skyriuje. Egzaminuotojas iki Apeliacijos komisijos posėdžio susipažįsta su apeliacija bei kita su skundžiamu egzaminu susijusia medžiaga ir per 3 darbo dienas Komisijai pateikia paaiškinimą raštu. Jei egzaminas buvo filmuojamas, pateikiama egzamino vaizdo įrašo kopija (14 punktas). Apeliacijos komisija, išnagrinėjusi apeliaciją, priima vieną iš šių sprendimų: 17.1. Anuliuoti egzamino rezultatą ir leisti egzaminuojamajam pakartotinai nemokamai laikyti egzaminą arba grąžinti už egzaminą sumokėtą įmoką; 17.2. Palikti galioti egzamino rezultatą (17 punktas).
Apeliacijos komisija, vadovaudamasi Apeliacijos komisijos nuostatų 17.2 papunkčiu, pareiškėjo egzamino rezultatą paliko galioti. Komisija nenustatė procedūrinių pažeidimų, nagrinėjant apeliaciją. Pateiktas įsakymas dėl šios komisijos sudėties patvirtinimo, protokolinį sprendimą priėmė narių kvorumas. Šiuo atveju buvo įvertinta visuma reikšmingų aplinkybių, t. y. paties pareiškėjo skundo argumentai, egzaminuotojo paaiškinimas, vaizdinė medžiaga. Apeliacijos komisijos vertinimui, o taip pat egzaminuotojo vertinimui (išskyrus dėl padėties prieš posūkį į dešinę pasirinkimo vertinimo KK) teismas pritaria ir nėra pagrindo kitaip įvertinti nustatytų KK. Akcentuotina, kad, net eliminavus minėtą įvertinimą kaip KK, tai neturi teisinės reikšmės pareiškėjo praktinio egzamino galutiniam įvertinimui. Pagal Kriterijų aprašo 9.3 papunktį, egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro nors vieną KK. Ginčo atveju dėl kitų egzaminuotojo nustatytų KK nekyla abejonių.
Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, egzamino vaizdo įrašą, nuotraukas ir išklausęs šalių paaiškinimus, prieina prie išvados, kad dėl anksčiau nustatytų trijų KK pareiškėjo laikytas egzaminas pagrįstai vertintas kaip neišlaikytas. Protokoliniai sprendimai yra tinkamai motyvuoti.
Akcentuotina, kad VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas yra viešojo administravimo subjektai, ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą, todėl savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, be kita ko, ir įstatymo viršenybės (4 punktas) ir objektyvumo (9 punktas). Atsakovė anksčiau nurodytų principų nepažeidė.
Pareiškėjas išdėstė argumentus dėl maršruto nebuvimo, įsakymo, kuriuo patvirtinti maršrutai, neteisėtumo, motociklo neatitikties techniniams reikalavimams, neteisėtų egzaminuotojo nurodymų davimo vykti maršrutu, kuris yra neteisėtas, ir kt.
Pagal Vertinimo aprašo 39 punktą, kiekviename VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centre pagal aprašo 1 priedo reikalavimus sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai (toliau – maršrutai), atsižvelgiant į įvairių kategorijų TP vairavimo ypatumus ir minimalų privalomą laiką vairuoti kelyje. Visus maršrutus tvirtina VĮ „Regitra“ filialo vadovas. Maršrutas egzaminuojamajam parenkamas prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu. Byloje pateiktas VĮ „Regitra“ Alytaus filialo viršininko 2016 m. vasario 20 d. įsakymas, kuriuo patvirtinti minėto centro praktikos egzamino kelyje maršrutai ir šiuo įsakymu patvirtintus maršrutų sąrašus, A1, A2, A kategorijos 13-15 maršrutai. Egzaminuotojas patvirtino, kad pareiškėjas vyko 14 maršrutu. Teisės aktai nenustato pareigos pateikti maršruto schemą, o taip pat nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs susipažinti su schema prieš egzaminą. Tvarkos aprašo 40 punkte nustatyta egzaminuotojo pareiga laiku ir aiškiai nurodyti egzaminuojamajam važiavimo kryptį, duoti nurodymus, kaip atlikti užduotis, nagrinėjamu atveju pažeista nebuvo. Pareiškėjas laikė praktinį vairavimo egzaminą pagal minėtą maršrutą, šis maršrutas sudarytas pagal Vertinimo aprašo priedo II skyriaus nuostatas.
Teismas iš esmės sutinka su Komisijos argumentais ir padarytomis išvadomis nagrinėjant bylą. Byloje esminis dalykas yra pareiškėjo veiksmai, parodantys jo įgūdžius ir gebėjimus praktinio vairavimo egzamino metu, ir šių veiksmų vertinimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas praktinio vairavimo egzamino metu padarė tris kritines klaidas ir egzamino įvertinimas „neišlaikytas“, kuris Apeliacijos komisijos protokoliniu sprendimu paliktas galioti, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas kaip vieną iš pažeidimų paminėjo, kad egzamino eiga turėjo būti nutraukta padarius KK. Teismas nesutinka su tokiu argumentu. LVAT nagrinėdamas šį klausimą administracinėje byloje Nr. A556-2201/2012 priimdamas nutartį pasisakė, kad „Vidaus reikalų ministras 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašą. Tvarkos aprašo 41.1 (ginčo metu aktuali redakcija) punkte buvo numatyta, kad praktikos egzaminas nutraukiamas inter alia, jei egzaminuojamojo daromos vairavimo klaidos ar veiksmai arba neveikimas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo transporto priemonei, jos keleiviams, neatsižvelgiant į tai, ar egzaminuotojas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio dėl egzaminuojamojo daromų vairavimo klaidų, pavojingų veiksmų arba neveikimo, ar ne. Ši taisyklė aiškintina ir suprantama taip, kad praktikos egzaminas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jei egzaminuojamojo daromos klaidos, t. y. klaidų daugetas arba neveikimas, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo transporto priemonei ir jos keleiviams. Teisėkūros subjektas praktikos egzamino nutraukimą susiejo su juridinę reikšmę turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis, be kurių praktikos egzamino nutraukimas paneigiamas. Tik egzaminuotojui nustačius šias aplinkybes suteikiama galimybė praktikos egzamino nutraukimui, o jei tokių aplinkybių nėra, bet yra daromos klaidos, nekeliančios pavojaus teisės akte išvardytiems objektams, praktikos egzamino paneigimas išreiškiamas kitu būdu, bet ne nutraukiamas.“
Pareiškėjas skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie bylos pateikė pinigų priėmimo kvitą iš kurio matyti, kad už procesinių dokumentų paruošimą V. J. sumokėjo 300 E. V. J.. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti pareiškėjo skundas netenkintas, todėl pareiškėjas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 21R-773 (AG-705/04-2021) palikti nepakeistą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.