- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 2YT-593-322/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00768-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerijos, A. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerijos ir A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas prašo, turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iš karto po savo motinos J. R. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 1-2).
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. R., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Motinai mirus, visą jos turėtą turtą priėmė, valdė, tvarkė pareiškėjas. Be pareiškėjo J. R. turėjo kitą sūnų - A. R., kuris į jų motinos palikimą nepretendavo, todėl palikimu ( asmeniniais daiktais, butu, esančiu (duomenys neskelbtini)) rūpinosi pareiškėjas. Norėdamas paveldėti motinos turtą, pareiškėjas kreipėsi į notaro kontorą, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą, kadangi įstatymu nustatytu laiku dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notaro kontorą (b. l. 1-2).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo S. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant (b. l. 20-22).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad ji nebuvo (nėra) gavusi pranešimų ir nevykdė palikėjos J. R. mirusios (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo procedūrų. Neprieštarauja, kad pareiškėjo prašymas dėl juridinio fakto nustatymo būtų patenkintas. Prašo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto paveldėjimo tikslu nustatymo priimti teismo nuožiūra (b. l. 27-28).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturėjo duomenų apie J. R. palikimą, likusį po jos mirties, o taip pat nebuvo gavusi galimų jos kreditorių reikalavimo, todėl paveldėjimo procedūrų dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nebuvo pradėjusi. Pateiktam pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja ir mano, kad jis teismo galėtų būti tenkintas. Civilinę bylą prašo nagrinėti jos įgaliotam atstovui nedalyvaujant (b. l. 32-33).
Suinteresuotas asmuo A. R. su pareiškimu sutinka ( b.l.36).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas S. R. yra J. R. sūnus, kuri (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 4, 7). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad po J. R. mirties liko butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Valstybės įmonė Registrų centras pateiktoje pažymoje apie asmens duomenis nurodė, kad J. R. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado mirus J. R. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjos J. R. turto paveldėjimo nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos J. R. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (b. l. 12).
Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas S. R. po savo motinos J. R. mirties priėmė jos palikimą - asmeninius ir namų apyvokos daiktus, nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudojasi ir prižiūri, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nenustatyta, kad šiems pareiškėjo veiksmams kas nors prieštarautų, suinteresuoti asmenys teismui prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. R. priėmė savo motinos palikimą pradėdamos faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje yra 30,59 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą iš karto po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Priteisti iš S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,59 Eur (trisdešimties eurų 59 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.