Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovui K. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (ankstesnis pavadinimas UAB „KLI LT“) su atsakovu 2015 m. gegužės 14 d. sudarė Interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. 8046 su priedais, ir elektroninių ryšių televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 12784 su priedais, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Pasak ieškovės, ji savo įsipareigojimus atsakovui vykdė tinkamai ir laiku, tuo tarpu atsakovas nustojo mokėti už paslaugas, todėl 2016 m. kovo 2 d. sutartys buvo nutrauktos. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. susidarė 106,56 Eur įsiskolinimas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, ieškovei iš atsakovo priteistina 106,56 Eur skolos ir 7,46 Eur skolos administravimo išlaidų.

Ieškovė prašo iš atsakovo taip pat priteisti 79,76 Eur dydžio delspinigius ir 44,72 Eur netesybas.

Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis, todėl teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju sutarčių pažeidimai pasireiškė sutartinių įmokų nemokėjimu. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių. Iš Interneto paslaugų teikimo sutarties 2.4 punkto ir Elektroninių ryšių televizijos paslaugų teikimo sutarties 6.4 punkto, matyti, jog šalys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 79,76 Eur, tačiau ieškovė, Interneto paslaugų teikimo sutarties 5.5 punktu ir Elektroninių ryšių televizijos paslaugų teikimo sutarties 8.3 punktu, taip pat reikalauja iš atsakovo priteisti papildomas 44,72 Eur netesybas. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovė teigia, kad pastarosios netesybos priskaičiuotos už sutarties nutraukimą, tačiau tokiu atveju, laikytina, jog už atsakovo padarytą tą patį pažeidimą (įmokų nemokėjimą) įtvirtintos dvigubos netesybos, kurios pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo dvigubų netesybų, mažesnioji netesybų suma įskaitytina į didesnę (delspinigius) ir iš atsakovo priteistina 79,76 Eur delspinigių, o reikalavimas dėl 44,72 Eur netesybų priteisimo atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas patenkino 81,25 procentų (193,78 Eur / 238,50 Eur x 100 proc.) reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 12,19 Eur (15 Eur žyminio mokesčio x 81,25 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Besmegeniai“, juridinio asmens kodas 267258020, naudai:

– 106,56 Eur (vieną šimtą šešis eurus 56 ct) skolos;

– 79,76 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 76 ct) delspinigių;

– 7,46 Eur (septynis eurus 46 ct) skolos administravimo išlaidų;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. balandžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 12,19 Eur (dvylika eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.