Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-47/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-29
Bylos Nr.
2-47/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė
Atsakovas
A. A., J. B.
Ieškovas
L. O.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-47/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1103-109/2008 pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovams J. B. ir A. A. dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovo J. B. netinkamo statybos darbų sutarties vykdymo atlyginimo. 2008 m. spalio 24 d. ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo A. A. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, uždrausti atsakovui areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti trūkstamos sumos dydžio atsakovo lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose. Nurodė, kad 2008 m. liepos 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 140 356,91 Lt sumos atsakovo J. B. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudė atsakovui areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti trūkstamos sumos atsakovo lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose. Tačiau J. B. savo turtą perleido dar iki teismo nutarties priėmimo, t. y. 2008 m. liepos 3 d. turimus žemės sklypus perleido savo dukrai D. B. . Kadangi atsakovu yra patrauktas ir A. A. , kuris solidariai atsakingas už ieškovės patirtus nuostolius, jo turtui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės L. O. 140 365,91 Lt reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovo A. A. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudė atsakovui areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo trūkstamos sumos atsakovo lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose. Nurodė, kad didelė reikalavimo suma – 140 365,91 Lt – gali padidinti būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovei gali būti palankus, neįvykdymo riziką. Be to, nurodė, jog iš prašymo matyti, kad atsakovas J. B. yra perleidęs savo turtą dukrai D. B. , o iš antstolio R. B. 2008 m. spalio 27 d. patvarkymo Nr. 0085/08/01093 matyti, kad areštas J. B. turtui panaikintas, kadangi nenustatyta automobilių buvimo vieta. Dėl to teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovui, kadangi toks pranešimas galėtų sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą neįmanomą (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. A. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad:

1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, teismui patenkinus jos reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti dėl apelianto kaltės. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė visiškai su apeliantu nesusijusiais argumentais apie kito atsakovo turto perleidimą savo dukrai. Šios aplinkybės nepatvirtina, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės apelianto turtui.

2. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemonės apie tai nepranešęs atsakovui. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 148 straipsnio 1 dalies išimtį dėl nepranešimo galima taikyti tik esant tokiai būtinybei ir tinkamai motyvuojant.

3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai yra reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo teismo sprendimo, kuris ieškovei gali būti palankus, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi tik su kitu atsakovu susijusia aplinkybe apie turto perleidimą, tačiau jokių konkrečių motyvų dėl keliamos realios grėsmės nenurodė. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia tiek apelianto, tiek jo šeimos narių interesus. Apeliantas pats išlaiko šeimą, šiuo metu bendrovei, kurioje jis dirba, yra keliama bankroto byla, ji turi skolų atsakovui, todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ateityje gali dar labiau apsunkinti atsakovo šeimos finansinę padėtį. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, jos turi būti taikomos užtikrinant visų ginčo šalių interesų pusiausvyrą bei atsižvelgiant ne tik į ieškovės, bet ir apelianto interesus bei jo šeimos turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes jam ir su juo susijusiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. O. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas A. A. yra solidariai atsakingas ieškovei, todėl ji turi teisę pareikalauti įvykdyti prievolę iš bet kurio skolininko (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kitas atsakovas J. B. savo turtą perleido, todėl yra didelė tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į tai teismas pagrįstai areštavo kito atsakovo turtą. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl nepranešimo apie prašymo nagrinėjimą bei dėl grėsmės, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, nebuvimo. Vienas iš solidarių atsakovų turtą jau perleido, o apelianto atskirajame skunde yra nurodyta, kad bendrovė, kurioje jis dirba, bankrutuoja, kad jis gali netekti pajamų, todėl šie argumentai dar labiau patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. B. nurodė, kad, uždraudus jam disponuoti savo turtu, turi būti nustatyti analogiški apribojimai ir kito atsakovo turtui. Jis sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra argumentuotas bei pagrįstas įrodymais. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešęs atsakovui, o teismo motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pagrindu, jog atsakovas J. B. su savo sutuoktine perleido jiems priklausantį turtą, yra nepagrįsti. Turtas buvo perleistas tuomet, kai atsakovui nebuvo numatyti jokie apribojimai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tokia tikimybė gali atsirasti ne tik priimant ieškinį, tačiau ir bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Teismas, remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Vien tik didelė pareikšto ieškinio suma pati savaime nėra vienintelis ir neginčytinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina arba paneigia grėsmę, kad teismo sprendimas, kuris ieškovui gali būti palankus, gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo nagrinėjamoje byloje, pastebi, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovų kilo dėl netinkamo statybos darbų atlikimo. Ieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra pareikštas dviem fiziniams asmenims, todėl teismas, įvertinęs šią aplinkybę, pagrįstai reikalavimo sumą laikė didele ir sprendė, kad dėl to gali padidėti teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Kolegija taip pat sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad atsakovo nurodomos aplinkybės apie jo finansinę padėtį ir apie galimą pajamų sumažėjimą tik patvirtina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovei, įvykdymas ateityje gali pasunkėti.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija ir dėl to, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su kitu atsakovu. Kolegija pastebi, kad, kiekvieną kartą taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog tuo atveju, jeigu sprendimas bus palankus ieškovui, jis galės būti įvykdytas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo dviem asmenims. Pareikštą reikalavimą ieškovė grindžia atsakovų solidaria prievole atlyginti nuostolius. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 straipsnis, CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, ji įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą sumą.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas solidaraus atsakovo J. B. turtas bei lėšos, tačiau antstoliui vykdant šią teismo nutartį paaiškėjo, kad šio atsakovo turėtas nekilnojamasis turtas yra perleistas, o transporto priemonių, kurias antstolis ketino areštuoti, nepavyko surasti. Kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant to, jog viena nutartimi byloje jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos nesumažino teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes pagal minėtą nutartį realiai nebuvo areštuotas joks turtas ar lėšos, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kito bendraatsakovio turtui.

Apeliantas taip pat nurodė, kad ateityje laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti daug sunkumų jo šeimai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžys apelianto teises, jis galės CPK 146 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, už atsakovą galės būti laiduojama arba jis galės įkeisti turimą turtą.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija ir tuo pagrindu, kad šalims nebuvo pranešta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Kolegija sprendžia, kad nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti šią nutartį (CPK 148 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Danutė MilašienėGintaras Pečiulis