- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-1292-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06565-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VTAT) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VTAT) prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (toliau – Gerovės centras).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš nesaugios aplinkos, t. y. iš vaikų tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeimai. Socialinės paslaugos šeimai teikiamos jau nuo (duomenys neskelbtini). Dėl genetinės ligos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatytas lengvas, o (duomenys neskelbtini) - vidutinis neįgalumo lygis. Jiems diagnozuota reta genetinė liga - (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į vaikų sveikatos būklę, jų sveikata turi būti reguliariai sekama gydytojų, užtikrinamas paskirtų vaistų vartojimas, visavertis maitinimas (dieta), nepriekaištinga higiena (kas mėnesį keičiami dantų šepetėliai, atskiri individualūs inhaliatoriai, kuriuos privalu išvalyti po kiekvieno naudojimo), periodiški apsilankymai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Vertinant šeimos situaciją, nustatytos šios problemos - emociškai įtempti santykiai tarp sutuoktinių, finansinio raštingumo trūkumas, nedarbas - pagrindinės šeimos pajamos socialinės išmokos, išmokos už vaikus. Šeima negeba vaikams užtikrinti saugios aplinkos bei patenkinti vaikų poreikių, gyvena savivaldybės skirtame socialiniame trijų kambarių būste. Abu sutuoktiniai registruoti Užimtumo tarnyboje, tačiau pastebima, kad abu vaikų tėvai linkę atsisakyti Užimtumo tarnybos jiems teikiamų darbo pasiūlymų. Inicijavus atvejo vadybos procesą bei teikiant socialines paslaugas šeimai, pastebimos problemos, susijusios su tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, taip pat tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu, nuolatiniai tarpusavio konfliktai, dideli įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus bei socialinio būsto nuomą. Per laikotarpį nuo atvejo vadybos proceso pradžios iki (duomenys neskelbtini) fiksuoti 6 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Į šeimos namus policijos pareigūnai būdavo kviečiami dėl tėvų tarpusavio konfliktų ir smurto vienas kito atžvilgiu, namuose esant nepilnamečiams vaikams, užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, taip pat motinos smurtas vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Siekiant, kad šeima spręstų kylančias problemas, atvejo nagrinėjimo posėdžių metu buvo rekomenduojama tėvams lankyti psichologo ir psichiatro konsultacijas, dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo nuvykti į Respublikinį priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą, užtikrinti sūnui (duomenys neskelbtini) psichologo konsultacijas. Atsižvelgiant į periodiškai gaunamus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus bei įvertinus tai, kad šeimoje nesprendžiamos problemos dėl konfliktiškų tarpusavio santykių bei alkoholio vartojimo, tėvų nenoro pripažinti problemas, tik iš dalies vykdomas pagalbos planuose numatomas pagalbos priemones, tėvų negebėjimą užtikrinti vaikams saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, nesirūpinimą vaikų ugdymu ir auklėjimu, nuspręsta šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikyti laikinąją priežiūrą Gerovės centro Pagalbos vaikams padalinio socialinės priežiūros ir globos skyriuje. (duomenys neskelbtini) su vaikais buvo apgyvendinta institucijoje. Per laikinosios priežiūros šiame centre laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini)) buvo stebimi tėvų santykiai su vaikais, jų gebėjimas užtikrinti visapusišką vaikų priežiūrą, ugdyti kasdienius įgūdžius, bendrauti pozityviais būdais, vertinami tėvų veiksmai, siekiant keisti susidariusią situaciją. Pastebėta, jog šeimai apsigyvenus institucijoje, pagerėjo bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis. Tėvai pradėjo vykdyti pagalbos plane numatomas pagalbos priemones, geranoriškai bendradarbiavo su paslaugas teikiančiais socialiniais darbuotojais, pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, (duomenys neskelbtini) apsilankė psichiatro konsultacijoje ir pradėjo vartoti paskirtus vaistus, (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus. Pastebėta, kad tėvai tinkamai užtikrina vaikų priežiūrą, jų ugdymo procesą. Atsižvelgiant į tėvų prašymą dėl laikinosios priežiūros nutraukimo, taip pat į tai, kad šeimoje įvyko teigiami pokyčiai, tėvai ėmė spręsti šeimoje kylančias problemas, pasikeitė emocinis fonas, sumažėjo konfliktų, tarpusavio bendravimas tapo pozityvesnis, (duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, priimtas sprendimas laikinąją priežiūrą Gerovės centre nutraukti ir šeimą įpareigoti tęsti jau esamas pagalbos priemones. Nutraukus laikinąją priežiūrą, kurį laiką situacija šeimoje buvo vertinama kaip stabili. Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nebuvo gaunama, tačiau jau nuo 2023 metų pradžios, situacija šeimoje vėl ėmė keistis neigiama linkme. Toliau teikiant socialines paslaugas šeimos namuose pastebėta, jog vėl padaugėjo konfliktų ir įtampos, pastebimai pašlijo abiejų tėvų fizinė, o vaikų mamos ir psichinė sveikata. Socialinę darbuotoją pasiekdavo informacija apie tai, kad šeimoje galimai vartojamos ir pardavinėjamos narkotinės medžiagos. (duomenys neskelbtini) iš policijos pareigūnų gautas pranešimas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Bute gyvenantis (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog namuose, virtuvėje žmona (duomenys neskelbtini) po žodinio konflikto jį užsipuolė, mėtė į jį įvairius daiktus, vėliau griebė už kaklo nagais ir įdrėskė. Ant (duomenys neskelbtini) kaklo buvo matyti įvairiose vietose įdrėskimai ir paraudimai. Sutuoktinė (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog konfliktas kilo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) telefonu lošė kazino svetainėse ir pralošė pinigų. Po konflikto (duomenys neskelbtini) jai trenkė į skruostikaulį, dėl to ji nukrito ant žemės, vėliau dar kartą trenkė jai gulint ant žemės, nežino ranka ar koja. Konfliktą matė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kiti vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvę kitame kambaryje konflikto nematė. Konflikto metu abu vaikų tėvai buvo blaivūs, girtavimo pėdsakų nerasta. Įvertinus vaikų situaciją bei užpildžius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas vaikų apsaugos poreikis ir nuspręsta taikyti vaikams laikinosios priežiūros priemonę - apgyvendinti vaikus socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje kartu su abiem tėvais. Per visą atvejo vadybos procesą organizuota 20 atvejo vadybos posėdžių, gauta 10 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 7 kartus vertintos vaikų situacijos. Dėl šeimoje kylančių problemų bei tėvų negebėjimo užtikrinti tinkamos vaikų priežiūros, šeimai du kartus nustatyta laikinoji priežiūra Gerovės centre. Pagalbos planuose numatytas priemones šeimos problemoms spręsti, sutuoktiniai vykdo, tik priėmus sprendimą taikyti šeimai laikinąją priežiūrą minėtame centre. Atsižvelgiant į ilgalaikes ir besikartojančias problemas, susijusias su netinkama vaikų priežiūra, tėvų turimas priklausomybes, motyvacijos stoką spręsti šeimoje kylančius sunkumus ir vykdyti pagalbos planuose numatomas pagalbos priemones, siekdami užtikrinti vaikų vystymuisi būtinas sąlygas, nuspręsta kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš šeimos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismo argumentai:
3.1. Teismas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) būtų iš esmės pažeidę savo kaip tėvų pareigas rūpintis vaikais, kad smurtautų jų atžvilgiu, kad vaikais nesirūpintų. Priešingai bylos medžiaga patvirtina, kad jie imasi visų priemonių savo elgesį keisti teigiama linkme, rūpinasi vaikais, jų sveikata, mokslais, o nustatyti pažeidimai nereikšmingi, be to, šiuo metu nėra fiksuota sutuoktinių priklausomybių, kurios kliudytų jiems rūpintis vaikais. Nustatyti galimi nesmurtiniai, nežymūs pažeidimai, identifikuotos problemos – tėvystės, nedarbo, socialinių įgūdžių stoka negali pateisinti kraštutinės priemonės – paimti iš tėvų visus keturis vaikus. Yra galimybė tėvams koreguoti elgesį kurį laiką kartu su vaikais gyvenant Gerovės centre. Geriau vaikais kaip mama ir tėvas negalėtų pasirūpinti niekas, ypač kai jie turi didelių sveikatos problemų.
3.2. Teismas nenustatė, kad tėvai keltų realų pavojų nepilnamečių vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei jų gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, kad vaikų paėmimas iš atstovų pagal įstatymą yra neatidėliotino, skubaus pobūdžio priemonė, todėl, spręsdamas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, teismas vertina šiuo konkrečiu metu vaikams kylančias grėsmes ir plačiau nepasisako dėl buvusių aplinkybių.
III. A
tskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir išduoti teismo leidimą paimti vaikus - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jų tėvų. Skundo argumentai:
4.1. Teismas nagrinėdamas bylą nevertino pateiktų į bylą įrodymų dėl smurto prieš vaikus visumos ir apsiribojo, tik deklaratyviais teiginiais, jog tėvai deda pastangas keistis, nevertino vaikų patiriamos žalos dėl tėvų negebėjimo rūpintis vaikais. Beje atsakovai nepateikė į bylą duomenų apie jų, kaip tėvų, tinkamą pareigų atlikimą ir teismui pakako vien žodinių atsakovų pareiškimų.
4.2. Šeima yra žinoma ir stebima nuo 2010 m. dar iki vaiko teisų apsaugos institucijos reorganizavimo. Atvejo vadybos procesas pradėtas taikyti nuo (duomenys neskelbtini), pasikeitus vaiko teisių apsaugos institucijos teisiniam reglamentavimui. Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) SPIS sistemos duomenimis fiksuoti visi pranešimai apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, iš kurių pasitvirtino 6 atvejai, vienas (duomenys neskelbtini) smurtinis vaiko teisių pažeidimas.
4.3. Nei viena iš smurto formų nėra svarbesnė už kitą, jokia smurto prieš vaiką forma negalima ir netoleruotina, o taip pat smurto atvejų skaičius nėra vertinamasis požymis nustatant vaiko teisių pažeidimą, net ir vienas atvejis yra per daug ir laikytinas vaiko teisių pažeidimu. Todėl teigti, jog per tam tikrą laikotarpį buvo nustatyti tik 6 smurto atvejai prieš vaikus ir todėl tai nėra vertinama kaip sistemingi vaiko teisių pažeidimai, nėra pagrindo.
4.4. Dėl vaikų nepriežiūros, alkoholio vartojimo ir socialinių įgūdžių stokos šeimai buvo teikiama laikinosios priežiūros institucijoje paslauga. Suteikus šeimai pagalbą ir nustačius, jog šeima gali pati savarankiškai funkcionuoti, minėta paslauga buvo nutraukta, tačiau šeima ir toliau buvo stebima, jai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos namuose, t. y. šeimą namuose lanko socialiniai darbuotojai. Šeima gyvena socialiniame būste. Teikiant socialines paslaugas pastebėta, jog nuo (duomenys neskelbtini) situacija šeimoje ėmė prastėti, tėvai (duomenys neskelbtini). Abu vaikų tėvai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) niekur nedirba, kaip patys prisipažino teisme, turi apie 2 000 Eur skolų, skolas dengia iš gaunamų socialinių išmokų vaikams, tai, kad vaikų tėvai nedirba ir negauna pajamų, darytina išvada, jog iš socialinių išmokų vaikams įsigyja (duomenys neskelbtini), susidariusias skolas dengia vaikų pinigais. Dėl to šeimoje kyla konfliktai, kviečiami policijos pareigūnai ir visa tai vyksta matant nepilnamečiams vaikams. Vaikams nėra užtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos, vaikai turintys didelių sveikatos problemų patiria nuolatinį stresą, gyvendami smurtinėje aplinkoje ir nepriežiūrą. Tėvai su vaikais bendrauja pakeltu tonu, pasitaikydavo atvejų, kai vaikai būdavo alkani.
4.5. Paskutiniai smurto šeimoje atvejai fiksuoti (duomenys neskelbtini), po šio įvykio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su vaikais pakartotinai buvo apgyvendinti Centre, teikiant šeimai laikinosios priežiūros institucijoje paslaugą, tačiau abu vaikų tėvai nesilaikė Centro vidaus tvarkos taisyklių dėl to buvo (duomenys neskelbtini) surašyti tarnybiniai pranešimai, šių pranešimų pagrindu buvo surašyti vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktai ir nuo (duomenys neskelbtini) nutraukta vaikų laikinosios priežiūros su tėvais institucijoje paslauga, nurodant, jog dėl tėvų nenoro keisti savo elgesio išlieka realus pavojus vaikų psichiniam ir fiziniam saugumui.
4.6. Vertinant teismo motyvus, darytina išvada, jog teismas suvokia smurtą prieš vaikus, tik kaip fizinį smurtą ir nevertina, jog vaiko nepriežiūra, psichologinis smurtas, taip pat yra vaiko teisių pažeidimai, ir tėvai, kurie taip elgiasi savo vaikų atžvilgiu netinkamai vykdo savo kaip tėvų pareigas, neužtikrina vaikams saugios aplinkos.
4.7. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, jog vaikų tėvai turi 2 000 Eur įsiskolinimų, oficialiai niekur nedirba ir patys teisme tai patvirtino, tačiau teismo nuomone, skolos yra dėl paskolų ir komunalinių mokesčių, o ne už socialinį būstą, dėl to tai nėra svarbios aplinkybės vertinat šeimos finansinę situaciją. Teismas suinteresuotų asmenų priklausomybės alkoholiui ir lošimams bei narkotinių medžiagų vartojimo nepripažino ir teigė, jog nėra fiksuota sutuoktinių priklausomybių, kurios kliudytų jiems rūpintis vaikais.
4.8. Dėl savo elgesio suinteresuoti asmenys prarado galimybę institucijoje gyventi su vaikais, taikytas laikinas apgyvendinimas institucijoje teigiamų rezultatų nedavė, tėvai savarankiškai pasirūpinti savo vaikais negeba, todėl nėra galimybių vaikus grąžinti į šeimą, vaikai šiuo metu laikinai apgyvendinti institucijoje, todėl būtinas teismo leidimas paimti vaikus iš nesaugios aplinkos bei nustatyti vaikams laikinąją globą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo skundo atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Pareiškėjos pareiškimas apie vaikų tėvų alkoholio, narkotikų vartojimą, lošimus grįstas senais įvykiais. Teikiant šeimai pagalbą, tiek (duomenys neskelbtini), tiek jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini), atsisakė žalingų įpročių, smurto atvejų prieš vaikus nėra. Vien dėl to, kad šeimai sunku su finansais, neturi būti paimami vaikai. Pareiškėja neatsižvelgia į tai, kad vaikai maži ir dažnai sergantys, ir dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) negali dirbti. Pareiškėja neteisingai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nedirba ir šeima gyvena iš gaunamų išmokų vaikams, nes (duomenys neskelbtini) dirba, tačiau ne dėl jo kaltės nėra oficialiai įdarbintas, šeima gyvena ne iš išmokų vaikams, kaip nurodo pareiškėja. (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu vykdo visas teikiamos pagalbos priemonių rekomendacijas, lanko rekomenduotinus kursus, nelošia, nevartoja alkoholio, tinkamai rūpinasi vaikais.
5.2. Teismų praktikoje nustatyta, kad vertindamas tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į faktines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis, taip pat nusprendžia, ar, vaiką grąžinus į šeimą, jam bus užtikrinta saugi aplinka ir nekils pavojus vaiko sveikatai bei gyvybei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio l d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
5.3. Šiuo metu suinteresuotų asmenų šeimoje jų vaikams aplinka yra saugi, vaikais tinkamai rūpinamasi, pavojaus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčio sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei šeimoje nėra, šeima deda pastangas, keičia savo elgesį ir šeimoje nėra realaus pavojaus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, todėl nėra teisinių pagrindų išduoti teismo leidimą paimti vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl įrodymų prijungimo
7. Pareiškėja su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
8. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas leisti paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
12. CK 3.254-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
13. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir CK 3.254-1 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
14. VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 365 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalis).
15. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti duodamas tik tuo atveju, kai šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Vertindamas tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į faktines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis, taip pat sprendžia, ar vaiką grąžinus į šeimą, jam bus užtikrinta saugi aplinka ir nekils pavojus vaiko sveikatai bei gyvybei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
16. Kaip byloje nustatyta, per laikotarpį nuo atvejo vadybos proceso pradžios (duomenys neskelbtini) fiksuoti 6 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (nustatyti galimi nesmurtiniai pažeidimai). VTAT atstovės teigimu į šios šeimos namus policijos pareigūnai būdavo kviečiami dėl tėvų tarpusavio konfliktų ir smurto vienas kito atžvilgiu, namuose esant nepilnamečiams vaikams, užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, taip pat motinos smurtas vieno vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (duomenys neskelbtini). Šeima laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) su vaikais buvo apgyvendinta Gerovės centre (dėl alkoholio vartojimo, dėl problemų dėl vaikų priežiūros ir dėl ugdymo). Situacija šeimoje kurį laiką buvo pagerėjusi. VTAT ir Gerovės centro atstovės pripažįsta, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nebuvo gaunama. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki (duomenys neskelbtini) mėnesio tokių pažeidimų taip pat nenustatyta. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis dėl smurto sutuoktinės, kitų jos giminaičių atžvilgiu buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-662-972/2016 (nuosprendis iš dalies pakeistas (dėl bausmės dydžio)). Kitų (duomenys neskelbtini) didesnių nusižengimų ar nusikaltimų vėliau nebuvo nustatyta. Nenustatyta ir (duomenys neskelbtini) nusižengimų ar nusikaltimų. Yra priteista skolų įvairiems kreditoriams iš abiejų sutuoktinių (dėl paskolų, komunalinių), kad būtų priteista už socialinį būstą skola nenustatyta.
17. Apeliantė teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą nevertino pateiktų į bylą įrodymų dėl smurto prieš vaikus visumos ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog tėvai deda pastangas keistis, nevertino vaikų patiriamos žalos dėl tėvų negebėjimo rūpintis vaikais. Apeliantės argumentai atmestini.
18. Pažymėtina, kad pati pareiškėja pareiškime nurodė, jog šeimai apsigyvenus institucijoje, pagerėjo bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis. Tėvai pradėjo vykdyti pagalbos plane numatomas pagalbos priemones, geranoriškai bendradarbiavo su paslaugas teikiančiais socialiniais darbuotojais, pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, (duomenys neskelbtini) apsilankė psichiatro konsultacijoje ir pradėjo vartoti paskirtus vaistus, (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus. Pastebėta, kad tėvai tinkamai užtikrina vaikų priežiūrą, jų ugdymo procesą. Atsižvelgiant į tėvų prašymą dėl laikinosios priežiūros nutraukimo, taip pat į tai, kad šeimoje įvyko teigiami pokyčiai, tėvai ėmė spręsti šeimoje kylančias problemas, pasikeitė emocinis fonas, sumažėjo konfliktų, tarpusavio bendravimas tapo pozityvesnis, (duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, priimtas sprendimas laikinąją priežiūrą Gerovės centre nutraukti ir šeimą įpareigoti tęsti jau esamas pagalbos priemones. Nutraukus laikinąją priežiūrą, kurį laiką situacija šeimoje buvo vertinama kaip stabili. Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nebuvo gaunama. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad tėvai nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad galimus vaikų teisių pažeidimus yra įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaikus iš šeimos, nes, kaip minėta, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikams ir jų tėvams įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.
19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 6 įvairių smurto formų atvejai prieš vaikus nėra sistemingas vaiko teisių pažeidimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad visos smurto formos pažeidžia vaiko interesus, tačiau, kaip minėta, vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala. Pareiškėja nepateikė pakankamai duomenų iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvybei ir sveikatai kyla realus pavojus (CPK 178, 185 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, kad 3 vaikai šioje šeimoje serga genetine liga. Nustatytas smurtinis pažeidimas vieno vaiko atžvilgiu 2021 m., daugiau smurtinių pažeidimų nei šio vaiko, nei kitų vaikų atžvilgiu nenustatyta. Apie galimus nesmurtinius pažeidimus duomenų mažai. Apeliantė pateikė duomenis apie vaikų tėvo padarytus administracinės teisės pažeidimus, iš kurių matyti, kad jis yra baustas už vairavimą be teisių, taip pat duomenis apie vaikų tėvo narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau įvertintina tai, kad tokie duomenys yra preliminarūs, norint nustatyti tikslų rezultatą reikia naudoti specifinius laboratorinius metodus, be to, nėra pagrindo daryti išvados, kad galimai narkotinės medžiagos vartojamos ir laikomos namuose, ir jomis gali pasinaudoti vaikai. Tas pats pasisakytina ir apie pateiktus duomenis apie vaikų motinos padarytus administracinės teisės pažeidimus, tai yra, važiavimas be bilieto, necenzūrinių žodžių vartojimas, prekyba gėlėmis be leidimo, telefono pasisavinimas. Dėl vaikų motinos narkotinių medžiagų vartojimo pažymėtina, kad iš duomenų matyti, jog vaikų motina narkotines medžiagas vartojo ne namuose, o (duomenys neskelbtini) , todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog tėvai keltų realų pavojų nepilnamečių vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei jų gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad šios šeimos pagrindinės problemos yra tėvystės, nedarbo, socialinių įgūdžių stoka, kurios, kaip minėta, gali būti sprendžiamos teikiant vaikams ir jų tėvams įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.
21. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų ir aplinkybių visumos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės pareiškimą paimti vaikus iš šeimos.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šiuo metu nėra pakankamų pagrindų leisti paimti nepilnamečius vaikus iš šeimos, tačiau situacijai negerėjant, esant grėsmei, jog gali kilti reikšminga žala nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, ar esant nustatytoms naujoms aplinkybėms, klausimas dėl vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti operatyviai sprendžiamas iš naujo.
23. Suinteresuotiems asmenims išaiškinama, kad jie turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, vykdyti specialistų rekomendacijas, rodyti pažangą realiais veiksmais užtikrinant saugias sąlygas, tinkamas dvasiniam, emociniam, protiniam ir fiziniam vaikų vystymuisi.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.