Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-03-31 · Byla Nr. ATP-29-332/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
ATP-29-332/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-29-332/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; 45.4.3.; 45.4.2.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto D. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis Audrius Užumeckas 2011-01-21 surašė D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011-01-21 21.18 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,020 promilių girtumas), nestojo stabdomas policijos pareigūnų, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, privalomojo draudimo, automobilio registracijos liudijimo. Šia veika D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 17 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nutarimu D. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir už šių pažeidimų padarymą jam paskirta:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) litų piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2000 (dviejų tūkstančių) litų piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį įspėjimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, D. B. už šių pažeidimų padarymą paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 4000 (keturių tūkstančių) litų piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. B. prašo sujungti dvi jo administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėti viename teismo posėdyje, panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nutarimą ir perduoti bylą Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismui nusprendus netenkinti šio prašymo, apeliantas prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nutarimą ir priimti naują nutarimą: bylos teiseną dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo apeliantui nutraukti, subendrinti paskirtas administracines nuobaudas vadovaujantis nuobaudų apėmimo principu (subendrinti administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas nuobaudas, skiriant vieną nuobaudą), paskirtą piniginę baudą sumažinti, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Teismui paskyrus piniginę baudą, apeliantas prašo išdėstyti piniginės baudos mokėjimą dvejiems metams lygiomis sumomis kas mėnesį.

Apeliantas skunde nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, tačiau nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Mano, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nubaudė apeliantą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nurodo, kad važiuodamas Vilniaus gatve, esančia Raseinių mieste, pastebėjo priešais važiuojantį policijos patrulių automobilį ir išsigando, nes buvo išgėręs. Prasilenkęs su policijos pareigūnų automobiliu, D. B. padidino greitį ir po kelių minučių pamatė, kad jį policijos pareigūnai stabdo įjungę švyturėlius. Tai pastebėjęs, apeliantas stabdė automobilį, paklusdamas policijos pareigūnų reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, kad važiavimo greitis buvo didelis, D. B. stabdomas automobilis esant slidžiam keliui slydo ir sustojo įvažiavus į pusnį. Todėl apeliantas mano, kad jis Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė, ir byla dalyje dėl šio pažeidimo turi būti nutraukta.

D. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl buvo pažeistos jo procesinės teisės, skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat apeliantas neturėjo galimybės susipažinti su prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtais priedais, jų nuorašai jam nebuvo pateikti, dėl to buvo pažeistos apelianto procesinės teisės susipažinti su visa bylos medžiaga. Be to, teismas taikydamas ne nuobaudų apėmimo principą, netinkamai subendrino D. B. paskirtas administracines nuobaudas ir nepagrįstai paskyrė apeliantui didesnę piniginę baudą ir ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei buvo paskyręs už sunkesnįjį padarytą administracinį teisės pažeidimą.

D. B. nurodo, kad tai, jog šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2011-01-21 maždaug 21.20 val., vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, tai buvo užfiksuota kelyje (duomenys neskelbtini) 35,40 kilometre esančiu stacionariu greičio matuokliu, dėl to 2011-01-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio administracinio teisės pažeidimo Raseinių rajono apylinkės teismas nagrinėjo atskirą administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, apelianto nuomone, abi apelianto bylos yra susijusios, nes minėtas pažeidimas dėl greičio viršijimo yra užfiksuotas esant tam pačiam įvykiui, kuris yra nagrinėjamas ir šioje byloje, tačiau teismas bylų nesujungė ir nenagrinėjo kartu, o skirdamas galutinę nuobaudą be pagrindo nesubendrino nuobaudų šiose bylose.

D. B. teigia, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų jam labai didelės reikšmės, nes jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) raj., su kuria susisiekimas yra ribotas, viešuoju transportu pasiekti darbo vietos nėra galimybės. Apeliantas darbovietėje dirba nakties metu, viešasis transportas į vietovę, kurioje yra darbo vieta, nuo apelianto gyvenamosios vietos nevažinėja, todėl vienintelė susisiekimo priemonė yra automobilis. Atėmus iš apelianto teisę vairuoti transporto priemones tokiam laikui, kaip yra nutarta Raseinių rajono apylinkės teismo nutarime, apeliantui kiltų reali grėsmė netekti darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio. Kitą darbą, esantį arčiau apelianto gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į esančią rinkos situaciją ir apelianto turimą 11-os klasių išsilavinimą, susirasti nėra galimybių. Apeliantas yra išsituokęs, išlaiko nepilnametę dukrą, moka paskolą pagal vartojimo kredito sutartį, nekilnojamojo turto ir savo gyvenamojo būsto neturi, gaunamos pajamos yra mažos, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo paskirta piniginė nuobauda, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, yra per didelė prievolė apeliantui, kuri labai neigiamai paveiktų jo gyvenimo kokybę, galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat galimybę išlaikyti nepilnametį vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), nubaustojo asmens paaiškinimai (2 b. l.), užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole, alkotesterio parodymai – nustatytas 2,020 promilės girtumas (6 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (9 b. l.), pareigūno Dariaus Endzelio tarnybinis pranešimas (10 b. l.), pareigūno Audriaus Užumecko tarnybinis pranešimas (11 b. l.), D. J. paaiškinimas (12 b. l.), administracinio sulaikymo protokolas (13 b. l.) patvirtina, kad D. B. 2011-01-21 21.18 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, nestojo stabdomas policijos pareigūnų, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, privalomojo draudimo, automobilio registracijos liudijimo. Šia veika D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 17 punktų reikalavimus, todėl ji pagrįstai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 4 dalies ir 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimai. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, yra tos nuomonės, kad padarytas pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga.

D. B. apeliaciniame skunde keliama byloje nagrinėjamo įvykio versija, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir, išsigandęs policijos pareigūnų, padidino greitį, bet pamatęs, jog policijos pareigūnai jį stabdo, stabdė automobilį, paklusdamas policijos pareigūnų reikalavimui, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

D. J. savo paaiškinime (12 b. l.) nurodė, kad jiems su D. B. važiuojant į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų, D. B. vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, tačiau D. B. nepakluso pareigūnų reikalavimams ir nestojo, važinėjo po visą (duomenys neskelbtini) miestą, kol pasukęs link (duomenys neskelbtini) kaimo, įvažiavo į sniego pusnį, kur D. B. ir D. J. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Šie D. J. parodymai neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to, policijos pareigūnai Darius Endzelis ir Audrius Užumeckas savo 2011-01-21 tarnybiniuose pranešimuose (10, 11 b. l.) nurodė, kad 2011-01-21 apie 21.18 val. (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo pavojingai važiuojantį automobilį, kuris važiuodamas dideliu greičiu vis išvažiuodavo į priešingą eismo juostą, todėl kilus įtarimui, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, jį stabdė įjungę tarnybinio automobilio spec. švyturėlius, garsinę sireną bei per garsiakalbį reikalaudami vairuotojo sustabdyti automobilį. Tačiau vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimams sustoti ir padidinęs greitį išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) kaimo keldamas grėsmę eismo saugumui. Pasukęs į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į pusnį. Tada vairuotojas D. B. buvo sulaikytas. Šie duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog D. B. , pamatęs, jog policijos pareigūnai jį stabdo, stabdė automobilį, paklusdamas policijos pareigūnų reikalavimui. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nubaudė D. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nepagrįsti, apeliaciniame skunde pateikta įvykio versija yra pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės.

Lietuvos Respublikos ATPK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylas dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje posėdžio protokolas rašomas tuomet, kai bylos nagrinėjimo metu yra apklausiami liudytojai ar nukentėjusysis duoda paaiškinimus. Kitais atvejais teismo posėdžio protokolas gali būti rašomas teisėjo nuožiūra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais šioje byloje nėra, Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 posėdyje liudytojai apklausiami nebuvo, paaiškinimus davė tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. , todėl teismas savo nuožiūra galėjo rinktis, ar rašyti teismo posėdžio protokolą. Apelianto procesinės teisės šiuo atveju pažeistos nebuvo, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. B. neturėjo galimybės susipažinti su prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtais priedais, jų nuorašai jam nebuvo pateikti, dėl to buvo pažeistos apelianto procesinės teisės susipažinti su visa bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole. Kaip matyti iš bylos medžiagos, surašant 2011-01-21 administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. už jo padarytus pažeidimus (2 b. l.), jis buvo supažindintas su teisėmis, kurias turi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. D. B. buvo išaiškinta, kad jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (LR ATPK 272 str. 1 d.). Be to, iš Raseinių rajono apylinkės 2011-02-07 nutarimo matyti, kad D. B. dalyvavo bylos nagrinėjime, kurio metu jis taip pat galėjo naudotis Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis. Taigi D. B. teisė susipažinti su visa bylos medžiaga nebuvo varžoma ir jis šią teisę galėjo įgyvendinti tiek prieš administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą teisme, tiek teismo posėdžio metu. Prieš pateikdamas apeliacinį skundą D. B. teisę susipažinti su visa bylos medžiaga įgyvendino 2011-02-10 teismui patenkinus jo prašymą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog D. B. procesinės teisės susipažinti su bylos medžiaga buvo pažeistos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu D. B. prašo sujungti dvi jo administracinių teisės pažeidimų bylas ir nagrinėti jas viename teismo posėdyje. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK nėra numatyta bylų sujungimo galimybė nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas apeliacine tvarka. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šioje ir kitoje D. B. nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinius teisės pažeidimo protokolus jam surašė ta pati institucija, tačiau jis traukiamas administracinėn atsakomybėn už skirtingus administracinius teisės pažeidimus. Todėl šis apelianto prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde D. B. teigia, kad subendrinant nuobaudas buvo neteisingai aiškintos ir taikytos ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti pridedama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Nuobauda už sunkiausią iš pažeidimų nagrinėjamu atveju numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. bauda vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Todėl subendrinant nuobaudas, galutinė asmeniui skiriama nuobauda negali viršyti šio straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos maksimalios ribos. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas D. B. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, skyrė pinigines baudas ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, darytina išvada, kad D. B. turėjo būti paskirta ne didesnė nei 4000 litų bauda su papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ne ilgesniam laikotarpiui nei penkeri metai. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad D. B. už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus buvo paskirta 4000 (keturių tūkstančių) litų piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Įvertinus tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas subendrindamas nuobaudas.

D. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą – sumažinti paskirtą piniginę baudą ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, piniginės baudos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams lygiomis sumomis kas mėnesį.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

D. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.

D. B. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Tai yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.)., kuri jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo parenkant administracines nuobaudas sankcijų už padarytus pažeidimus ribose. Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje numatytų D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau D. B. jau yra baustas ir pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (15 b. l.) Tai neigiamai apibūdina D. B. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, nes jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) raj., su kuria susisiekimas yra ribotas, viešuoju transportu pasiekti darbo vietos nėra galimybės, todėl vienintelė susisiekimo priemonė yra automobilis. Atėmus iš apelianto teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams, apeliantui kiltų reali grėsmė netekti darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio. Kitą darbą, esantį arčiau apelianto gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į esančią rinkos situaciją ir apelianto turimą 11-os klasių išsilavinimą, susirasti nėra galimybių. Apeliantas yra išsituokęs, išlaiko nepilnametę dukrą, moka paskolą pagal vartojimo kredito sutartį, nekilnojamojo turto ir savo gyvenamojo būsto neturi, gaunamos pajamos yra mažos, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo paskirta piniginė nuobauda, atsižvelgiant į esamas aplinkybes yra per didelė prievolė apeliantui, kuri labai neigiamai paveiktų jo gyvenimo kokybę, galimybę atsiskaityti su kreditoriumi taip pat galimybę išlaikyti nepilnametį vaiką. Dėl šių apelianto argumentų pažymėtina, kad dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo, t. y. nesudaro pagrindo sumažinti paskirtą piniginę baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo ir turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.

Apeliantas taip pat prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. B. su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jo darbo užmokestis nėra didelis (39 b. l.), apeliantas išlaiko savo nepilnametę dukrą (43 b. l.), turi kreditorinių įsipareigojimų UAB (duomenys neskelbtini) (45 b. l.), vadovaudamasi operatyvumo ir ekonomiškumo principais, sprendžia, jog Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nutarimu D. B. paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas apeliacinės instancijos teisme.

Remiantis tuo, kas nustatyta, teismas yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, D. B. skirta administracinė nuobauda už jo padarytus pažeidimus nėra per griežta, nustatyta atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir taikyti jam LR ATPK 30¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais,

nutaria:

D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą pakeisti ir D. B. paskirtos 4000 litų piniginės baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad D. B. kas mėnesį turi sumokėti ne mažiau kaip po 200 litų iki visiško baudos sumokėjimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis